Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Skomantui, vertėjai Veronikai Rybalčenko,

J. K. (J. K.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublikoje, nesusituokęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi dėl savanaudiškų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno į Lenkijos Respubliką neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius du užsieniečius –Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius N. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D. N., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsieniečius), ir šiuos Užsieniečius neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Baltarusijos Respubliką šiomis aplinkybėmis:

2015 metų gegužės mėnesį, ne vėliau, kaip iki 2015 m. birželio 9 d. apie 10 val. 30 min. Latvijos Respublikoje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu už šio asmens pažadėtą 1500 eurų atlygį iš anksto susitarė lengvuoju automobiliu Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti Užsieniečius;

- vykdydamas šį susitarimą, neteisėtam Užsieniečių gabenimui iš anksto numatė ir pasirūpino gauti automobilį „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Automobilį), bei vairuodamas šį Automobilį, jo veiksmus telefonu koordinuojant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 2015 m. birželio 9 d. apie 10 val. 30 min. atvyko į šio asmens nurodytą konkrečią vietą - parduotuvės „Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Rukloje, Jonavos r. sav., automobilių stovėjimo aikštelę paimti gabenimui Užsieniečių, kuriuos paėmė į Automobilį ir vairuodamas Automobilį siekdamas juos nugabenti į Lenkijos Respubliką, juos to paties nusikalstamo susitarimo ribose gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Ruklos miestelio Jonavos r. sav. iki Druskininkų užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkto, esančio Druskininkų sav. Švendubrės k., per kurį 2015 m. birželio 9 d. apie 13 val. 50 min. Užsieniečius neteisėtai gabeno iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

2015-06-09 apžiūros protokole nurodyta, kad Raigardo PKP teritorijoje tarp VSŽ Nr. 0105 – 0106 apžiūrėtas buvo automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais ir dokumentais - navigacija „Garmin“, kurioje matomas nustatytas kelionės maršrutas Jonava (Lietuvos Respublika) – Varšuva (Lenkijos Respublika); Latvijos Respublikos automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Polo“ nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) du joje nurodyta sudarymo data - 2015-06-08; dviem kasos kvitais (4-13 b. l.).

2015-06-09 asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš J. K. paimtas Latvijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas „Nokia 100“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (94 b. l.).

2015-05-15 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti daiktai išimti iš J. K. 2015-06-09 asmens kratos metu ir išimti 2015-06-09 apžiūros metu: mobilaus ryšio telefonas „Nokia 100“ - užfiksuoti atmintyje išlikę duomenys apie išsaugotus kontaktus, kontaktavimo su kitais abonentais aplinkybės, nustatytas telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įdėta SIM kortelė „ZZ“, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); navigacija „GARMIN“ – nustatytas serijinis numeris 3RJ000514, užfiksuotas nustatytas maršrutas: Jonavos raj. (Lietuvos Respublika) - Varšuva (Lenkijos Respublika). Atkurtas paskutinis įvestas maršrutas: Varšuva, Rukla, Jonavos raj. Karaliaus M. pr. 18 (14-18 b. l.).

Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. 2015-07-10 tarnybiniame pranešime Nr. 10-1358, kuriame susisteminti ir apibendrinti iš ryšio operatorių gauti duomenys apie telekomunikacinius įvykius. Nustatyta, kad SIM kortelei (duomenys neskelbtini) priskirtas Latvijos Respublikos telekomunikacijos operatoriaus abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Į kratos metu rastą telefoną „Nokia 100“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėtos dvi išankstinio apmokėjimo SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir viena Latvijos Respublikos telekomunikacijos operatoriaus SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-08 22:48 val. skambinta į išankstinio apmokėjimo abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimas prie bazinės stoties 402C, kuri yra Karaliaus Mindaugo pr. 59, Kaunas. Iš išankstinio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini): 2015-06-09 10:27 val. skambinta į išankstinio apmokėjimo abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimas prie bazinės stoties 402C, kuri yra Karaliaus Mindaugo pr. 59, Kaunas; 2015-06-09 10:40 val. skambinta į išankstinio apmokėjimo abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimas prie bazinės stoties 568C, kuri yra Gustaičio g. 6, Kaunas; 2015-06-09 11:50 val. skambinta į išankstinio apmokėjimo abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimas prie bazinės stoties 084C, kuri yra Rukla, Jonavos raj.; 2015-06-09 12:00 val. skambinta į išankstinio apmokėjimo abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimas prie bazinės stoties 084C, kuri yra Rukla, Jonavos raj. Iš išankstinio apmokėjimo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-08 23:09 val. skambinta į išankstinio apmokėjimo abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimas prie bazinės stoties 402C, kuri yra Karaliaus Mindaugo pr. 59, Kaunas (55-56 b. l.).

Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad pagal BK 292 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis 2K-332/2012).

Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Taigi iš teismo ištirtų įrodymų visumos, tai iš liudytojų A. P., N. D. N., H. V. P. parodymų, įvykio vietos, asmens kratos, daiktų apžiūros protokolų, tarnybinio pranešimo, kuriame susisteminti ir apibendrinti iš ryšio operatorių gauti duomenys apie telekomunikacijų įvykius bei paties kaltinamojo parodymų, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis J. K. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris pripažintinas šios veikos organizatoriumi, turėdamas savanaudiškas paskatas, nes su šiuo asmeniu ir jo pažadėtą 1500 eurų atlygį iš anksto su juo susitarė lengvuoju automobiliu Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius du užsieniečius, dėl to išsinuomojo automobilį „VW POLO“, bei vairuodamas automobilį, jo veiksmus telefonu koordinuojant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 2015 m. birželio 9 d. apie 10 val. 30 min. atvyko į šio asmens nurodytą konkrečią vietą paimti gabenimui užsieniečių. Kaltinamasis pamatęs azijietiško gymio du asmenis suprato, kad šie asmenys yra neteisėtai patekę į Lietuvą ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, bei sutiko juos gabenti į sutartą vietą už numatytą atlygį. Taigi kaltinamasis šiuos du užsieniečius, siekdamas juos nugabenti į Lenkijos Respubliką, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Ruklos miestelio Jonavos r. sav. iki Druskininkų užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkto, per kurį 2015 m. birželio 9 d. apie 13 val. 50 min. užsieniečius neteisėtai gabeno iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Kaltinamajam buvo inkriminuota, jog jis veikė organizuotoje grupėje, tačiau ši kaltinimo dalis nepasitvirtino.

BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šiuo atveju organizuotos grupės nustatymas būtų tik formalus ir nepakankamas, neatspindintis tikrosios organizuotos grupės sampratos esmės. Akivaizdu, jog konstatuojant organizuotos grupės buvimą būtina nustatyti ir gerokai sudėtingesnį bei aukštesnį organizuotumo lygį, nei paprastoje bendrininkų grupėje. Organizuotai grupei kaip bendrininkavimo formai būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o nuolatinio pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Kiti organizuotai grupei būdingi požymiai – tai nusikalstamos veiklos planavimas, veiklos sistemiškumas, bendri susirinkimai ir pan. Nusikalstamų veiksmų ir tikslų bendrumas, nusikalstamų veiksmų intensyvumas patvirtina organizuotos grupės narių apsisprendimą ir susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką, tarp bendrininkų susiformavusius tvirtus, besitęsiančius ryšius. Tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ar priklausą jai.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis su nenustatytu asmeniu, kurį teismas tik pripažįsta nusikalstamos veikos organizatoriumi, su kuriuo pasak kaltinamojo, matėsi tik vieną kartą, būtų parengę nusikaltimo padarymo planą, numatę nusikaltimo padarymo mechanizmą Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius du užsieniečius, ar būtų pasiskirstę vaidmenis šioje nusikalstamoje veikoje. Šiuo atveju nebuvo nustatyti tarp kaltinamojo ir nenustatyto asmens jokie tvirti, besitęsiantys ryšiai. Šiuo atveju kaltinamojo ir nenustatyto asmens tarpusavio susitarimas apsiribojo tik kaltinamojo sutikimu nugabenti asmenis iš Lietuvos į Lenkiją, susitarimu dėl piniginio atlygio už šios neteisėtos veikos atlikimą, tačiau nebuvo planuojami konkretūs veiksmai jai įvykdyti, nes net kaltinamajam buvo nurodytas netikslus adresas, laikas, vieta iš kur paimti užsieniečius, dėl to pačiam kaltinamajam reikėjo nenustatytam asmeniui skambinti ir tikslintis informaciją, nebuvo suderintas kelionės maršrutas, dėl ko kaltinamasis J. K. iš Lietuvos vyko ne tiesiai į Lenkiją, tačiau net neturėdamas vizos ir galimybės nepatikrintam pravažiuoti valstybės sienos, vyko per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną, kur ir buvo sulaikytas.

Įvertinant tai, teismas daro išvadą, kad nesant organizuotos grupės požymių, laikytina, jog kaltinamajam nepagrįstai buvo inkriminuota tokia bendrininkavimo forma kaip organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.), todėl ji šalinama iš kaltinimo.

Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, jog joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje nebuvo nustatytas būtinas bendrininkų grupės požymis, jog veikė bent du vykdytojai, todėl nėra nustatyta ir bendrininkavimo forma – veikimas bendrininkų grupe.

Iš teismo išnagrinėtų įrodymų matyti, kad tarp kaltinamojo J. K. ir nenustatyto asmens, kuris šiuo atveju pripažintinas tik nusikalstamos veikos organizatoriumi, nesant šiuo atveju nei organizuotos, nei bendrininkų grupės požymių, buvo susitarimas neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaltinamajam siekiant materialines naudos, t. y. dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis J. K. suvokė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje gabena į Lenkijos Respubliką neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje du užsieniečius ir šiuos užsieniečius gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Baltarusijos Respubliką. Todėl konstatuotina, kad iš anksčiau aptartų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį (t. y. žinojo apie neteisėtai gabenamus žmones per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir siekė vieno tikslo – neteisėtai gauti materialinės naudos – pinigų. Ši išvada dera ir su Lietuvos apeliacinio teismo formuojama teismine praktika (bylų Nr. 1A-69/2011, 1A-78/2011, 1A-211/2013).

Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, J. K. padaryta nusikalstama veika laikytina baigta dar iki jo sulaikymo, kadangi jis nurodytus užsieniečius jau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gabeno per valstybės sieną, todėl tai sudaro BK 292 str. 2 d. baigtos nusikalstamos veikos sudėtį.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuo­ta pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. K. teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją, kad jis padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai, tačiau padarytas nusikaltimas neigiamų pasekmių nesukėlė, nes neteisėtai gabenami užsieniečiai buvo sulaikyti. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis yra jauno amžiaus, išimtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis, nesusituokęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas asmeniui, nebūtų teisingas. Skiriant bausmę, būtina įvertinti ne tik padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, bet ir kaltininko asmenybę. J. K. nuoširdžiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, jis nors ir padarė vieną sunkų nusikaltimą, nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Todėl jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti paskiriant J. K. kitą – ne laisvės atėmimo – bausmę. Darytina išvada, kad kaltinamajam laisvės atėmimo bausmė neužtikrintų BK 41 straipsnio 5 dalyje numatyto teisingumo principo įgyvendinimo ir kitų šiame baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Todėl nesant pagrindų taikyti BK 62 str. nuostatas, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti J. K. švelnesnę nei BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiai.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo baudžiamasis įstatymas nesieja su nusikalstamos veikos baigtumu ar tiesioginės arba netiesioginės naudos gavimu – visiškai pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis, priemonė ar rezultatas) ir turi materialią vertę. BK 72 str. 5 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį konfiskuoti netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui SIA (duomenys neskelbtini) (139-141 b. l.) ir jo konfiskuoti nėra galimybės, todėl šio automobilio nustatytą rinkos vertę atitinkanti pinigų suma (6670 EUR) (126 b. l.) išieškotina iš kaltinamojo ir šio automobilio valdytojo J. K..

Mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 100“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele “ZZ“ Nr. (duomenys neskelbtini), navigacijos „Garmin“ įrenginys, saugomi Varėnos rinktinės Logistikos skyriaus sandėlyje, Alytaus g. 1, Varėna (b.l. 144-146), yra nusikalstamos veikos priemonės ir priklauso kaltininkui, todėl vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. – sunaikintini.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką J. K. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-06-09 iki 2015-07-10.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubausti jį 240 MGL, tai yra 9038,40 EUR bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę 160 MGL, tai yra 6025,60 EUR baudą.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., 66 str., įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-06-09 iki 2015-07-10, tai yra 32 dienas, ir paskirti galutinę bausmę – 96 MGL, tai yra 3615,36 EUR baudą.

Įpareigoti J. K. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti jam paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Palikti galioti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d., išieškoti iš J. K. konfiskuotino turto – automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6670 EUR.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 100“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele “ZZ“ Nr. (duomenys neskelbtini), navigacijos „Garmin“ įrenginį, saugomus Varėnos rinktinės Logistikos skyriaus sandėlyje, Alytaus g. 1, Varėna, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.