Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B., R. A. ir I. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. (S. B.) nuteistas pagal BK 292 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 292 str. 3 d. S. B. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

R. A. (R. A.) nuteistas pagal BK 292 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Taikant BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

I. T. (I. T.) nuteistas pagal BK 292 str. 1 d. 150 MGL dydžio (19500 Lt) bauda.

Nuspręsta konfiskuoti turtą: pas nuteistąjį S. B. paimtus pinigus – 500 eurų,1,01 JAV dolerio ir 180,87 Lt, nuteistajam R. A. priklausantį automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam I. T. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajam H. P. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje pagal BK 292 str. 1 d. nuteistas ir H. P. (H. P.), dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. ir I. T. nuteisti už tai, kad gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o S. B. – už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei juos slėpė ir už tai, kad laikė ir gabeno žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

S. B., veikdamas bendrininkų grupe su T. K. O., dėl kurio atliekamas tyrimas Baltarusijos Respublikoje, A. K. C. bei A. Z. P., dėl kurių atliekamas tyrimas Lenkijos Respublikoje, ir H. P., R. A., I. T., dėl savanaudiškų paskatų - už neteisėtą užsieniečių gabenimą ir slėpimą gavęs piniginį 1000 eurų atlygį iš pažadėtų 2100 eurų, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei juos slėpė, o būtent: iš anksto susitaręs su T. K. dėl neteisėto asmenų gabenimo ir atlygio už tai, 2009 m. balandžio 20 d. H. P. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Baltarusijos Respublikos pasienio ruožo iki Švenčionių r. Pavoverės k. atgabenus 6 užsieniečius - Indijos piliečius G. S., S. S., P. K., G. S., G. S. ir Šri Lankos pilietį K. K. ir telefonu apie tai informavus S. B., S. B. kartu su R. A. automobiliu „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius 2009 m. balandžio 20 d., nuo 14 val. iki 21 val. 30 min., du kartus po tris asmenis neteisėtai gabeno iš Švenčionių r. Pavoverės k. į Kauno m., kur slėpė apgyvendinęs juos jo paties naudojamuose būstuose Kauno m. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), iš kur, jo nurodymu, po jo telefoninio pokalbio su A. K. C. ir, jo nurodymu, I. T. elektroniniu paštu perdavus informaciją A. K. C., jis kartu su nenustatyto asmens vairuojamu nenustatytu automobiliu 2009 m. balandžio 28 d., apie 9 val., keturis iš šių užsieniečių - G. S., S. S., P. K. ir K. K. iš Kauno m. nugabeno iki Marijampolės m., kur automobilių stovėjimo aikštelėje perdavė atvykusiems A. K. C. ir A. Z. P., kad šie tęstų šių asmenų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija į Lenkijos Respubliką. Tęsdamas nusikalstamą veiką, norėdamas likusius du iš šių užsieniečių nugabenti į Marijampolę, S. B., iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su I. T., 2009 m. gegužės 5 d. likusius du iš šių užsieniečių - G. S., G. S. - I. T. vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno iš Kauno m. iki Marijampolės m., Kauno ir S.Dariaus ir S.Girėno g. sankirtoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės prie „Rimi“ prekybos centro, tačiau buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės pareigūnų.

Be to, S. B. 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, Kauno m., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens gavęs žinomai suklastotą tikrą dokumentą - Bulgarijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, pakėlus laminavimo plėvelę, trynimo – skutimo būdu pašalinus pirminius rekvizitus ir rekvizitų užpildymus bei nuotrauką, atlikus šių rekvizitų ir rekvizitų užpildymų bei nuotraukos pakeitimus jų vietoje elektrografiniu spausdintuvu išspausdinant naujus rekvizitus ir rekvizitų užpildymus - K. K. anketinius duomenis bei atspausdinant jo – S. B. nuotrauką, laikė šį žinomai suklastotą dokumentą savo gyvenamajame būste, esančiame Kauno m., (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gegužės 5 d., tiksliau nenustatytos valandos, bei turėdamas su savimi šį dokumentą gabeno iš Kauno m. iki Marijampolės m., kur jis 2009 m. gegužės 5 d., apie 23 val. 15 min., Marijampolės m., Kauno g. ir S.Dariaus ir S.Girėno g. sankirtoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Rimi“ parduotuvės, VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės pareigūnų pas S. B. buvo rastas ir išimtas.

R. A., veikdamas bendrininkų grupe su S. B., pastarajam paprašius, 2009 m. balandžio 20 d. H. P. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Baltarusijos Respublikos pasienio ruožo į Švenčionių r. Pavoverės k. atgabenus 6 užsieniečius - Indijos piliečius G. S., S. S., P. K., G. S., G. S. ir Šri Lankos pilietį K. K., ir telefonu apie tai informavus S. B., R. A., kartu su S. B. 2009 m. balandžio 20 d., nuo 14 val. iki 21 val. 30 min., automobiliu BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos neteisėtai Lietuvos sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius neteisėtai gabeno iš Švenčionių r. Pavoverės k. į Kauno m., tris iš šių užsieniečių atveždamas į S. B. naudojamą būstą Kauno m. (duomenys neskelbtini) bei kitus tris iš šių užsieniečių atveždamas į S. B. naudojamą būstą Kauno m. (duomenys neskelbtini), kur šie asmenys buvo slepiami.

I. T., veikdamas bendrininkų grupe su S. B. ir Lenkijos Respublikos piliečiu A. K. C., dėl kurio atliekamas tyrimas Lenkijos Respublikoje, S. B. paprašius nuo Kauno m. iki Marijampolės m. neteisėtai atgabenti neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius 2 užsieniečius - Indijos piliečius G. S. ir G. S., 2009 m. balandžio 27 d., po S. B. telefoninio pokalbio su A. K. C., S. B. nurodymu, I. T. elektroniniu paštu perdavęs informaciją A. K. C. derinant nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, 2009 m. gegužės 5 d., apie 22 val., Kauno m. (duomenys neskelbtini) paėmęs du užsieniečius - G. S. ir G. S., automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno juos iš Kauno m. iki Marijampolės m. Kauno g. ir S.Dariaus ir S.Girėno g. sankirtoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės prie „Rimi“ prekybos centro, turėdamas tikslą kartu su S. B. perduoti šiuos asmenis tolesniam jų gabenimui Lietuvos Respublikos teritorijoje į Lenkijos Respubliką, tačiau buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam S. B. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.). Nuteistųjų R. A. ir I. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistasis S. B. savo kaltės dėl nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo neginčija, tik nurodo, kad kai kurių veiksmų jis neatliko, jo užrašytuose parodymuose yra netikslumų, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo nei kokie tie jo parodymų netikslumai, nei kokių veiksmų jis neatliko. Todėl tokius skundo argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Dėl šių aplinkybių papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. B. savo skundo argumentus paneigė ir pats, parodęs, kad jokių kitokių įvykio aplinkybių jis nurodyti negali. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo ir tai, kad turėto suklastoto asmens dokumento jis niekur nepanaudojo, tačiau už suklastoto dokumento panaudojimą jis ir nėra nuteistas, o nuteistas tik už jo laikymą ir gabenimą. Teismas visas įrodytomis pripažintų nuteistojo S. B. nusikalstamų veikų, numatytų BK 292 str. 2 d. ir 300 str. 2 d., padarymo aplinkybes nustatė teisingai ir nuosprendyje išdėstė visus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei jų vertinimo motyvus. Kadangi nuteistasis S. B. savo kaltės neginčija, šiame nuosprendyje išsamiau tie įrodymai nebus aptariami.

Nuteistasis I. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, nepadarė. Teismas nepatikėjo jo parodymais, o taip pat ir nuteistojo S. B. bei liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „atėjo europietiško gymio vyras ir ranka parodė eiti su juo, paskui nurodė sėsti į baltos spalvos automobilį, kuriame už vairo sėdėjo kitas vyras, kuris buvo tuo metu, kai mus sulaikė“. Teismas nesiaiškino, kas tuos asmenis atvedė iki jo automobilio, kuriame jis laukė tų žmonių, kuriuos S. B. prašė paimti važiuojant jo pasiimti iš Marijampolės. Visi šie nuteistojo I. T. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmetami, į juos atsakyta ir pačiame skundžiamame nuosprendyje. Byloje nustatyta, kad S. B. ir R. A. iš Švenčionių r. Pavoverės k. į Kauno m. nelegaliai atgabenti 6 Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys užsieniečiai buvo slepiami S. B. išsinuomotuose butuose Kauno m. Po to šie Lietuvoje neteisėtai esantys asmenys, S. B. telefonu susisiekus su A. K. C., o I. T. elektroniniu paštu A. K. C. perdavus informaciją dėl 6 asmenų pervežimo iš Marijampolės, buvo gabenami į Marijampolę tikslu perduoti juos iš Lenkijos atvykusiems asmenims. I. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. balandžio 28 d., apie 9 val., užsieniečius G. S., S. S., P. K. ir K. K. automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno iš Kauno iki Marijampolės ir automobilių stovėjimo aikštelėje perdavė juos atvykusiems A. K. C. ir A. Z. P., kad šie tęstų šių asmenų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija į Lenkijos Respubliką. Nuteistieji I. T. ir S. B. teisme neigė, kad tuos asmenis minėtą dieną vežė I. T., S. B. parodė, kad 4 nurodytus užsieniečius 2009 m. balandžio 28 d. iš Kauno m. nugabeno į Marijampolę jis iškviestu nenustatyto asmens vairuojamu nenustatytu taksi automobiliu. Kadangi ši dalis kaltinimo buvo grindžiama tik iš Lenkijos Respublikos pagal teisinės pagalbos prašymą gauta medžiaga, teismas nusikalstamą veiką dėl 4 užsieniečių gabenimo iš kaltinimo I. T. pašalino. Tačiau kitoje dalyje dėl 2009 m. gegužės 5 d. dviejų užsieniečių G. S. ir G. S. gabenimo iš Kauno m. į Marijampolę I. T. nuteistas pagrįstai. Nuteistojo I. T. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų R. M., A. P. A. M., A. N., D. R., liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, administracinio sulaikymo protokolai, kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai, o iš dalies ir nuteistųjų I. T. bei S. B. parodymai.

Nuteistasis I. T. daugelio teismo nustatytų aplinkybių neneigia. Jis pripažįsta, kad 2009 m. gegužės 5 d. S. B. prašymu iš Kauno m. vežė į Marijampolę du tamsaus gymio asmenis, tačiau manė, kad jie yra romų tautybės žmonės. Teisme nuteistasis I. T. parodė, kad dirba taksistu, su S. B. susipažino per kitus armėnus, su kuriais bendravo, keletą kartų S. B. yra pavežęs. Buvo susitikęs su juo Kaune prie „Hyper Maximos“, S. B. nelabai mokėjo naudotis internetu, todėl paprašė, kad jam padėtų išsiųsti elektroninį laišką. Tą laišką į Rusiją jis išsiuntė iš parduotuvės „Topo centras“, tai buvo viešbučio užsakymas 2-4 asmenims. Po kelių dienų jam S. B. pasakė, kad laiškas neišsisiuntė, prašė jį pakartotinai išsiųsti iš savo kompiuterio. Jis taip ir padarė. Po kelių dienų S. B. prašymu jis pastarąjį buvo nuvežęs į Marijampolę, ten šis apie pusvalandį tvarkėsi savo reikalus ir jis vėl parvežė jį į Kauną. Praėjus 1-2 savaitėms S. B. prašė atvažiuoti jį paimti iš Marijampolės, iš tos pačios vietos, kur praeitą kartą buvo nuvežęs, o pakeliui iš Kauno Strazdo g., kur gyvena S. B., paimti du žmones. Nuvykus į Strazdo g., atėjo du tamsaus gymio žmonės ir susėdo į jo automobilio galą. Pakeliui važiuojant jam paskambino S. B. ir paprašė jo sustoti Marijampolėje prie pirmojo prekybos centro. Jis sustojo S. B. nurodytoje vietoje, laukė ateinančio S. B., prie jo buvo priėję du vyriškai, jo manymu, gruzinai, paprašė rūkyti. Po kurio laiko priėjo ir S. B., o netrukus juos visus sulaikė pareigūnai. Teisme buvo perskaityti nuteistojo I. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 5, b. l. 117-119, 123-124), kuriuos nuteistasis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė iš esmės tokius pačius parodymus, tik parodė, kad elektroninį laišką jis siuntė ne į Rusiją, o į Lenkiją. Tai, kad informaciją dėl 6 asmenų pervežimo iš Marijampolės I. T. perdavė A. K. C., patvirtina ir liudytojos E. I. parodymai. Teisme ji parodė, kad gyvena kartu su I. T. ir turi elektroninio pašto dėžutę, kurios adresas (duomenys neskelbtini) Elektroniniu paštu naudojosi I. T., o ji pati daugiau naudojosi „skype“ programa, jokių elektroninių laiškų į Lenkiją nėra siuntusi. Kad oficialų pasiūlymą pervežti asmenis iš Marijampolės įtariamasis A.K. C. gavo iš I. T. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esanti teisinės pagalbos medžiaga, gauta iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų (t. 3, b. l.124). Šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis I. T., tik neigia supratęs, kad iš Kauno į Marijampolę veža neteisėtai Lietuvos valstybės sieną perėjusius užsieniečius. Tokius nuteistojo parodymus paneigia teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Teismas pagrįstai nuteistojo I. T. parodymus įvertino kritiškai, nes jie neatitinka kitais ištirtais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių. Pats nuteistasis I. T. pripažino, kad iš Kauno į Marijampolę nugabeno du tamsaus gymio asmenis, kuriuos, kaip ir jį patį, Marijampolėje prie prekybos centro sulaikė pareigūnai. I. T. sulaikymo faktą patvirtino teisme liudytojais apklausti Lazdijų rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistai R. M. ir A. P. bei Lazdijų rinktinės Specialiosios paskirties būrio pasieniečiai A. M., A. N. ir šio būrio specialistas D. R.. I. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnai, sulaikę jį ir jo atvežtus asmenis, paties šių asmenų paėmimo ir jų įsėdimo į jo automobilį momento nematė, tačiau šis nuteistojo argumentas jo kaltės nepaneigia, nes teismas nuteistojo I. T. kaltę grindė įrodymų visuma, taip pat ir nurodytų liudytojų parodymais. Liudytojas R. M. teisme parodė, kad 2009 m. gegužės 5 d. Marijampolėje prie prekybos centro „Rimi“, esančio S.Dariaus ir S. Girėno bei Kauno gatvių sankirtoje, laukė atvykstant automobilio „Peugeot“, kuriuo pagal turimą informaciją neteisėtai buvo gabenami užsieniečiai. Tas automobilis buvo baltos spalvos, valstybinių numerių dabar neprisimena, atvyko apie 23 val. nuo Kauno pusės ir sustojo aikštelėje. Nuo Dariaus ir Girėno gatvės atvyko automobilis „Mercedes“, iš jo išlipo vienas asmuo ir nuėjo prie automobilio „Peugeot“. Jis pats sulaikė automobilio „Mersedes“ vairuotoją A. D., kiti kolegos sulaikė K. K., I. T., du Gruzijos piliečius ir du Indijos piliečius. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad 2009 m. gegužės 5 d. gavo pavedimą sulaikyti automobilį, gabenantį „nelegalus“. Jis su kolega A. M. privažiavo prie automobilio „Mercedes“, paėmė šiame automobilyje sėdėjusio asmens dokumentus. Aikštelėje buvo kitas automobilis „Peugeot“, jame buvo daugiau asmenų. Tame automobilyje buvusių asmenų sulaikymą atliko kiti jo kolegos. Liudytojai A. M., A. N. ir D. R. teisme parodė, kad 2009 m. gegužės 5 d. gavo pamainos vyresniojo nurodymą vykti prie prekybos centro „Rimi“ sulaikyti asmenis. Sulaikė du asmenis, atgabenusius du tamsiaodžius asmenis. Administracinio sulaikymo protokolai (t. 2, b. l. 81-82, 84-85) patvirtina, kad su savimi asmens dokumentų neturintys Indijos piliečiais prisistatę G. S. ir G. S. buvo sulaikyti 48 val., kol bus priimtas sprendimas dėl užsieniečių teisinės padėties. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimais (t. 2, b. l. 83, 86) šie užsieniečiai, kaip neturintys jokių teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, su kuriais galėtų teisėtai išvykti iš šalies, buvo sulaikyti trims mėnesiams apgyvendinant juos Pabradės užsieniečių registracijos centre. Šių asmenų sulaikymo aplinkybių neneigdamas nuteistasis I. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad jam (G. S.) europietiško gymio asmuo ranka parodė eiti su juo ir paskui nurodė sėsti į baltos spalvos automobilį, kuriame už vairo sėdėjo kitas vyras, kuris ir buvo vėliau sulaikytas. Šie nuteistojo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nuteistojo I. T. kaltę grindė liudytojo G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo teisėjui liudytojas G. S., be kitų aplinkybių, apie tai, kaip jis atkeliavo į Lietuvą, kur buvo apgyvendinamas ir toliau gabenamas, parodė, kad tie patys žmonės, kurie keliavo kartu, ir buvo sulaikyti. Jis vyko kartu su dar vienu Indijos piliečiu. Tas, kuris pakvietė vykti, vairavo automobilį. Taip pat jis parodė, kad paskutiniame name jis kartu su kitais asmenimis, tarp jų ir indų tautybės, gyveno apie 10-15 parų, iš buto jie neišeidavo, durys visada buvo užrakinamos, kažkoks žmogus atnešdavo maistą (t. 2, b. l. 118-121). Šiuos liudytojo parodymus vertinant su kartu su paties I. T. parodymais apie tai, kad jis du tamsaus gymio asmenis nuvežė į Marijampolę, daroma išvada, kad tik I. T. ir paėmė juos iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini). Liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais netikėti teismui nebuvo pagrindo. Nuteistasis I. T. teigia nežinojęs, kad veža „nelegalus“ ir tai, jo nuomone, patvirtina nuteistojo S. B. parodymai. Nuteistasis S. B. teisme iš tikrųjų parodė, kad jis Indijos piliečiams buvo nupirkęs mobilųjį telefoną ir paskambinęs jiems telefonu pranešė, kad šie išeitų į jo nurodytą vietą. Tačiau teismas šiuos nuteistojo parodymus pagrįstai įvertino siekimu padėti I. T. išvengti atsakomybės, nes tokių aplinkybių šis nuteistasis anksčiau niekada nebuvo nurodęs. Apie jokį mobilųjį telefoną savo parodymuose ikiteisminio tyrimo teisėjui nenurodė ir liudytojai G. S. bei P. K.. Į nuteistojo I. T. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis manė vežąs romų tautybės asmenis, taip pat atsakyta skundžiamame nuosprendyje. Šią apelianto versiją teismas atmetė pagrįstai, nes I. T., teikdamas taksi paslaugas, jo teigimu, ne kartą buvo vežęs ir romų tautybės piliečius, turėjo romus atskirti Indijos piliečių, kadangi romų tautybės žmonių išvaizda yra labai skirtinga nuo indų.

Kad tai negalėjo būti Kauno m. Strazdo g. ir iš viso Lietuvoje legaliai gyvenantys romų tautybės asmenys, I. T. turėjo suprasti ir, kolegijos nuomone, suprato ir ne tik iš jų išvaizdos, kuri, išskyrus tamsesnį gymį, iš tikrųjų skiriasi nuo indų tautybės asmenų. I. T. šiuos asmenis vežė ne į kurią nors kitą Kauno vietą, o vežė juos didelį atstumą valstybės sienos kryptimi, į Marijampolės m., o per netrumpą kelionės laiką iš vežamų keleivių elgesio, jų tarpusavio bendravimo, tikrai turėjo suprasti, kad jo vežami asmenys yra užsieniečiai. Jau buvo paminėta, kad savo išvadą dėl I. T. kaltės teismas pagrindė ne tik šiomis aplinkybėmis, bet išnagrinėtų įrodymų visuma. Ne tik jau tik ką aptartos aplinkybės, bet ir tai, kad I. T. du Indijos piliečius pats pasiėmė iš Kauno m. Strazdo g. esančio buto, neabejotinai suprasdamas, kad tame bute jie buvo slepiami, be to, prieš keletą dienų S. B. prašymu siuntė elektroninius pranešimus dėl asmenų atvykimo į Lenkiją, o po to jau nurodytomis aplinkybėmis pats gabeno tuos asmenis savo automobiliu iš Kauno į Marijampolę, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina I. T. kaltę. Jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad I. T. suprato, kad gabena neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl teismas pagrįstai pripažino jį kaltu ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 292 str. 1 d.

Nuteistasis I. T. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant procesinių teisės normų reikalavimus, tačiau šį apelianto argumentą kolegija taip pat atmeta. Jokių konkrečių BPK pažeidimų šis nuteistasis savo apeliaciniame skunde nenurodė. Apeliantas nesutinka tik su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, tačiau tai jau buvo aptarta. Jau buvo konstatuota, kad teismo išvados dėl I. T. kaltės yra pagrįstos išnagrinėtų įrodymų visuma, todėl BPK 20 str. 5 d. reikalavimų teismas nepažeidė. Jokių kitų esminių BPK pažeidimų šioje byloje kolegija taip pat nenustatė.

Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Šį apeliacinį skundą kolegija tenkina iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl S. B. neteisingai paskirtos pagal BK 300 str. 2 d. ir jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Tuo tarpu šiam nuteistajam pagal BK 292 str. 2 d. paskirta bausmė, taip pat kitiems nuteistiesiems R. A. ir I. T. pagal BK 292 str. 1 d. paskirtos bausmės, kolegijos nuomone, yra teisingos.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas bausmių skyrimo nuteistiesiems motyvus išdėstė gana išsamiai ir didžioji šių motyvų dalis neprieštarauja BK 41, 54 straipsnių nuostatoms. Vis dėlto kai kurios bylos aplinkybės, turėjusios reikšmės bausmių skyrimui, nuosprendyje konkrečiai nebuvo aptartos. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Iš bylos matosi, kad nuteistieji S. B. ir R. A. anksčiau nebuvo teisti, tačiau už tyčinius apysunkius nusikaltimus S. B. pagal BK 300 str. 2 d., o R. A. pagal BK 292 str. 1 d. teismas paskyrė ne sankcijose numatytas švelnesnių rūšių, bet irgi sankcijose numatytas, tačiau griežtesnės rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Tokio savo sprendimo teismas konkrečiau nemotyvavo. Nepaisant šio trūkumo, kiti nuosprendyje išdėstyti motyvai, kolegijos nuomone, patvirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmių paskyrimo šiems nuteistiesiems pagrįstumą ir už apysunkius nusikaltimus.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė po vieną nuteistojo S. B. atsakomybę ir lengvinančią, ir sunkinančią aplinkybę. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad šis nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas taip pat pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 292 str. 2 d., nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. B. gynėjas nurodė, kad teismas turėjo pripažinti dar vieną šio nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 4 p. Tokią galimybę kolegija atmeta. BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Teismų praktikoje ši aplinkybė nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Jei tokios aplinkybės susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos. Pačiame nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde prašymas pripažinti nurodytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš viso neišdėstytas, skunde apeliantas tik trumpai paminėjo, kad nusikalsti jį privertė aplinkybės, kurios taip ir nebuvo įvardintos. Apie šias aplinkybes galima spręsti tik iš nuteistojo parodymų. S. B. parodė, kad turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, čia nelegaliai dirbo statybose, tačiau prasidėjus ekonominei krizei keletą mėnesių negavo atlyginimo, liko be pragyvenimo šaltinio ir atsidūrė prie skurdo ribos. Dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 2 d. jis parodė, kad būnant Lietuvoje pasibaigė jo armėniško paso galiojimo užsienyje laikas, jis ketino grįžti į savo tėvynę Armėniją, tačiau dėl to pirmiausia turėjo nuvykti į Lenkiją, kurioje yra jo šalies ambasada. Dėl šios priežasties davė pažįstamam asmeniui savo nuotrauką, o šis asmuo iš Lenkijos jam parvežė suklastotą Bulgarijos piliečio asmens tapatybės kortelę su įrašyta K. K. pavarde ir įklijuota jo paties nuotrauka. Kolegijos nuomone, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės neleidžia padaryti išvados nei apie labai sunkią turtinę, nei apie beviltišką kaltininko padėtį. Nuteistasis pats pripažino, kad Lietuvoje statybose dirbo nelegaliai, todėl tai, kad ekonominės krizės metu jis neteko darbo užsakymų ir kelis ar keletą mėnesių negavo uždarbio, buvo prognozuojama pasekmė, kurią nuteistasis privalėjo numatyti. Kita vertus, byloje nustatyta, kad netgi kaltinime nurodytu laikotarpiu S. B. Kaune nuomojosi du butus, pats parodė, kad taksi keletą kartų važinėjo iš Kauno į Marijampolę. Taigi šios aplinkybės nuteistojo argumentus apie labai sunkią jo turtinę padėtį visiškai paneigia. Tai, kad gyvenant Lietuvoje pasibaigė šio nuteistojo paso galiojimo užsienio valstybėje laikas, nereiškė ir jo beviltiškos padėties. Gauti leidimą išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į Armėniją nuteistasis turėjo galimybę ir teisėtu būdu. Kita vertus, žinodamas, kad jo paso galiojimo laikas baigiasi, nuteistasis sąmoningai negrįžo į savo tėvynę laiku, liko gyventi Lietuvoje ir tokiu būdu nurodytos aplinkybės susiklostė dėl jo paties tyčinio veikimo. Dėl to, kas buvo išdėstyta, nustatyti S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 4 p., nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad suklastotos asmens tapatybės kortelės jis nepanaudojo ir nepateikė pareigūnams, tačiau ši kaltinimo dalis nuosprendžiu jau buvo pašalinta ir S. B. buvo pripažintas kaltu tik dėl suklastoto dokumento laikymo ir gabenimo. Į kitas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes skiriant bausmes teismas jau atsižvelgė. Nuosprendyje buvo atsižvelgta į tai, kad S. B. neteistas, teigiamai charakterizuojamas, vedęs ir augina du vaikus. Tačiau teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, tarp jų ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, konkrečias BK 292 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į nuteistojo vaidmenį jo padaryme. S. B. buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas, ne tik gabeno, bet ir slėpė ne vieną, o net 6 neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, iš kurių keturis jo bendrininkai jau buvo išgabenę į Lenkiją, kur po to buvo sulaikyti ir įstatymo nustatyta tvarka vėl sugrąžinti Lietuvai. BK 292 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra sunkus, sankcija numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl įvertinus jau aptartas aplinkybes, už šį nusikaltimą S. B. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti 4 metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 2 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nors S. B. anksčiau nebuvo teistas, tačiau padarė ne tik šį apysunkį, tačiau ir kitą, sunkų nusikaltimą. Be to, nors jis pripažintas kaltu dėl disponavimo suklastotu dokumentu tik nuo 2009 m. balandžio mėn., iš paties nuteistojo parodymų matosi, kad dėl suklastotos asmens tapatybės kortelės įgijimo jis su nenustatytais asmenimis pradėjo tartis gerokai anksčiau, su tais asmenimis ar asmeniu susitikinėjo, perdavė savo foto nuotrauką. Įvertinus visas šias aplinkybes, ir už šį nusikaltimą teismas jam pagrįstai skyrė būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 300 str. 2 d. S. B. paskirta bausmė švelninama ne dėl netinkamos šios bausmės rūšies, o dėl jos dydžio. Byloje iš tikrųjų nebuvo paneigta nuteistojo versija, kad suklastotą asmens tapatybės kortelę jis įsigijo pasibaigus jo paso galiojimui užsienio valstybėse ir turėdamas tikslą sugrįžti į savo tėvynę. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad disponuodamas šiuo suklastotu dokumentu, nuteistasis jį tik laikė ir gabeno, tačiau pats šio dokumento neklastojo ir jo nepanaudojo. Įvertinant šias aplinkybes, pagal BK 300 str. 2 d. teismo paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę kolegija laiko aiškiai per griežta ir ją švelnina iki artimesnės sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės žemutinės ribos. S. B. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 292 str. 2 d. ir BK 300 str. 2 d. Skundžiamu nuosprendžiu už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes teismas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrino dalinio sudėjimo būdu. Subendrinęs bausmes šiuo būdu, teismas, kolegijos nuomone, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal galiojančią teismų praktiką, jei nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms, šių veikų pavojingumą kiekvienu atveju įvertina teismai (t. y. palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.). S. B. padarytos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 2 d. ir BK 292 str. 2 d., priskiriamos skirtingoms, tačiau pagal BK 11 str. gretimoms kategorijoms, vienas nusikaltimas yra apysunkis, o kitas sunkus. BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis, tačiau įvertinant jo pavojingumą turi būti atsižvelgta į tai, kad S. B. laikė ir gabeno suklastotą kitos valstybės, Europos Sąjungos narės asmens tapatybės kortelę, o galimas šio dokumento panaudojimas ateityje galėjo sukelti neigiamus padarinius. Dėl to nuteistojo padarytos dvi nusikalstamos veikos pagal pavojingumą negali būti pripažintos labai besiskiriančiomis ir teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, pagrįstai taikė ne apėmimo, o dalinio bausmių sudėjimo būdą. Šioje dalyje kolegija konstatuoja tik tai, kad S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat yra aiškiai per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad ir nors taikydamas ne visiško, o tik dalinio bausmių sudėjimo būdą, teismas prie griežtesnės pagal BK 292 str. 2 d. paskirtos bausmės pridėjo pagal BK 300 str. 2 d. paskirtos bausmės didesnę dalį ir galutinę subendrintą bausmę S. B. paskyrė laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėn. Apie tai, kad du nuteistojo padaryti nusikaltimai priskiriami nors ir gretutinėms, tačiau skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 str., taip pat apie šių nusikaltimo pavojingumo skirtumus šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta. Nors dvi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, kaip jau buvo nurodyta, ir nėra pagal pavojingumą tiek labai skirtingos, kad būtų pagrindas bausmes subendrinti apėmimo būdu, tačiau pagal pavojingumą jos vis tiek skiriasi, todėl bausmes skiriant dalinio sudėjimo būdu, teismas, kolegijos nuomone, prie griežtesnės bausmės turėjo pridėti mažesnę švelnesnės bausmės dalį. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje.

Kitiems nuteistiesiems R. A. ir I. T. skirdamas bausmes pagal BK 292 str. 1 d. teismas BK 41 ir 54 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas pagrįstai nenustatė jokių šių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas ir R. A., ir I. T. padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Šių nuteistųjų gynėjų apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus argumentus dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo kolegija atmeta. Tai, kad nuteistasis R. A. nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis, buvo registruotas darbo biržoje ir turi mažamečių vaikų, negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokios aplinkybės BK 59 str. 1 d. nenumatytos, pripažinti jas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nėra pagrindo ir vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis. Šios aplinkybės tik apibūdina kaltininko asmenybę ir į jas, skiriant bausmę R. A., teismas jau atsižvelgė. Nuteistojo I. T. gynėjos argumentas apie tai, kad teismas galėjo ir nepripažinti šio nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 1 p., taip pat nepagrįstas. BK 60 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe. Taip pat nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Byloje įrodyta, kad nuteistasis I. T. BK 292 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju S. B. ir Lenkijos Respublikos piliečiu A. K. C.. Nors I. T. vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis, tačiau šis nuteistasis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, būtent jis savo automobiliu gabeno du neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius iš Kauno į Marijampolę. Todėl veikimą bendrininkų grupe teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmes nuteistiesiems R. A. ir I. T., teismas jau atsižvelgė į jų asmenybes, buvo atsižvelgta į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Byloje įrodyta, kad nuteistasis R. A. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, veikdamas bendrininkų grupe su S. B., būtent jis savo automobiliu gabeno net šešis neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius iš Švenčionių rajono Pavoverės kaimo į Kauno miestą. Įvertinus dar ir tai, kad nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių, o tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, anksčiau neteistam R. A. teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, atitinkanti BK 292 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, negali būti laikoma per griežta. Atsižvelgtina dar ir į tai, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, kurios nurodomos šio nuteistojo apeliaciniame skunde, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikant BK 75 str., nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nuteistasis I. T. irgi nuteistas pagal BK 292 str. 1 d., tačiau jis, kitaip negu kiti nuteistieji, anksčiau jau buvo net 5 kartus teistas už kitus tyčinius, taip pat ir sunkius nusikaltimus, šie teistumai yra neišnykę. Nuosprendyje teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos I. T. jau buvo teistas, buvo kitokio pobūdžio, į tai, kad nuteistasis gerai charakterizuojamas, todėl pagal BK 292 str. 1 d. paskyrė jam ne laisvės atėmimo, o sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl teismo paskirta I. T. bauda, nors ji savo dydžiu ir viršija BK 47 str. 3 d. 3 p. už apysunkį nusikaltimą numatyto baudos dydžio vidurkį, irgi negali būti laikoma per griežta bausme. Dėl jau aptartų aplinkybių švelninti bausmes nuteistiesiems R. A. ir I. T. nėra pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat nusprendė konfiskuoti nuteistiesiems priklausantį turtą: pas nuteistąjį S. B. paimtus pinigus (500 eurų, 1,01 JAV dolerio ir 180,87 Lt), R. A. priklausantį automobilį „BMW 525“, I. T. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, ir nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundusio H. P. automobilį „VW Passat“. Nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodytos BK 72 str. straipsnio dalys ir punktai, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta šį turtą konfiskuoti, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstyti tokio sprendimo motyvai ir nurodyta, kad turtas konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 str. 2 d. Šis teismo sprendimas pagrįstas BK 72 str. 2 d. nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 str. 2 d. 1-3 punktuose taip pat nurodoma, kad teismas privalo konfiskuoti perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus, darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus, taip pat iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Šioje byloje įrodyta, kad nuteistieji R. A., I. T. ir H. P. jiems priklausančiais automobiliais gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius. Be šių transporto priemonių panaudojimo BK 292 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymas būtų buvęs neįmanomas arba labai apsunkintas, todėl nurodytiems nuteistiesiems priklausančius automobilius teismas pagrįstai pripažino nusikaltimų priemonėmis. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pas nuteistąjį S. B. rasti ir paimti pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos ir pagrįstai pripažino juos nusikalstamos veikos rezultatu. Nuteistųjų automobiliai ir paimti pinigai pagrįstai konfiskuoti vadovaujantis atitinkamai BK 72 str. 2 d. 2 ir 3 punktais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teisėjų kolegija

n usprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam S. B. pagal BK 300 str. 2 d. paskirtos bausmės ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti.

Nuteistajam S. B. pagal BK 300 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę bei Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 292 str. 2 d. paskirtą bausmę laisvės atėmimą 4 metams subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam S. B. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų R. A. ir I. T. apeliacinius skundus atmesti.