Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-819-603/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-27
Bylos Nr.
2S-819-603/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01196-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
J. D.
Suinteresuotas asmuo
P. D.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-819-603/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01196-2015-4)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.; 129.1.; 129.19.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo P. D..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. D. pateikė teismui skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, kuriuo prašė grąžinti visas iš pareiškėjos antstolio D. B. nurašytas pinigines lėšas. Nurodė, kad 2014-12-15 patikrinusi savo banko sąskaitą pastebėjo, jog jos banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo areštuotos antstolio D. B.. Pareiškėjos atstovai išsiaiškino, kad 2014-11-21 pareiškėjos darbovietė LR Švietimo ir mokslo ministerija gavo iš antstolio D. B. procesinius dokumentus, t. y. raginimą pareiškėjai sumokėti 55 614 Lt / 16 106,93 Eur skolą ir 840 Lt / 243,28 Eur vykdymo išlaidų. Gavusi nurodytus dokumentus LR Švietimo ir mokslo ministerija informavo antstolį, jog negali jų įteikti pareiškėjai, kadangi ji deleguota darbui užsienyje bei nurodė antstoliui pareiškėjos adresą Belgijoje. Pareiškėjos teigimu, antstolis, nepaisydamas pareiškėjos darbovietės atsakymo, 2014-12-12 pateikė LR Švietimo ir mokslo ministerijai procesinius dokumentus dėl pradėto priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Pareiškėjos atstovai 2014-12-15 pateikė antstoliui D. B. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo motyvuodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi dėl skundžiamų teismo sprendimų sustabdymo, tačiau antstolis vykdymo veiksmų nesustabdė ir papildomai iš pareiškėjos banko sąskaitos 2014-12-16 nurašė 2954,46 Lt / 855,67 Eur. Pareiškėjos atstovams 2014-12-17 pakartotinai kreipusis į antstolį, 2014-12-17 patvarkymu antstolis sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

Pareiškėja paaiškino, kad antstolis jai tinkamai neįteikė raginimo sumokėti skolą, todėl nepagrįstai pradėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, dėl ko papildomai buvo priskaičiuota 4525,38 Lt / 1310,64 Eur vykdymo išlaidų, o nuo pareiškėjos banko sąskaitos nurašyta 13 391,56 Lt / 3878,46 Eur suma. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad pareiškėjos darbovietė informavo antstolį apie negalimumą įteikti procesinių dokumentų (raginimo įvykdyti sprendimą) pareiškėjai, antstolis nesiėmė jokių kitų būdų priemonių raginimui įteikti, o tiesiog pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, dėl ko vykdymo išlaidos padidėjo 4525,38 Lt / 1310,64 Eur, todėl šias vykdymo išlaidas antstolis privalo grąžinti pareiškėjai. Be to, pažymėjo, jog antstolis negalėjo pradėti priverstinio vykdymo veiksmų, nes nebuvo atliktos privalomosios vykdymo procedūros, neįteiktas raginimas, todėl antstolio veiksmai, kuriais iš pareiškėjos banko sąskaitų buvo nurašytos lėšos, yra neteisėti, todėl jai privalo būti grąžintos visos nurašytos lėšos.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis nereagavo į skolininkės pateiktą prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, toliau vykdė išieškojimą nepaisant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas sprendimų vykdymas, todėl dėl nurodytų neteisėtų antstolio veiksmų pareiškėja patyrė 2954,46 Lt / 855,67 Eur nuostolius, nes šią sumą 2014-12-16 antstolis nurašė nuo pareiškėjos sąskaitos.

Antstolis D. B. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5229-96/2014 dėl 16 106,93 Eur išieškojimo iš skolininkės J. D. išieškotojo P. D. naudai. Taip pat nurodė, kad 2014-10-24 buvo priimti patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kurie buvo išsiųsti skolininkei J. D.. Nurodyti procesiniai dokumentai skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neįsiteikė, todėl, vadovaujantis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija, raginimas pareiškėjai 2014-11-05 buvo paskelbtas internete (interneto svetainėje www.antstoliai.lt). Be to, pažymėjo, jog procesiniai dokumentai skolininkei 2014-11-20 buvo išsiųsti jos darbovietei, tačiau LR Švietimo ir mokslo ministerija antstoliui pranešė, kad pareiškėja J. D. darbo reikalais yra išvykusi į užsienį, todėl raginimas jai bus įteiktas kai tik ji grįš. Antstolis 2014-12-05 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir areštavo skolininkės banko sąskaitas, taip pat išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo į skolininkės darbovietę.

Antstolis nurodė, kad 2014-12-15 elektroniniu paštu gavo skolininkės J. D. atstovės prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prie prašymo buvo pridėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-15 nutartis Nr. 3P-89/14. Atsižvelgiant į tai, antstolis 2014-12-17 patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0035/14/01171. Antstolio teigimu, tai, kad skolininkės atstovės prašymas elektroniniu paštu buvo gautas 2014-12-15, o vykdomoji byla sustabdyta 2014-12-17, nenulėmė esminio skolininkės interesų pažeidimo, kadangi po 2014-12-15 antstolis jokių priverstinių vykdymo veiksmų nesiėmė. Be to, antstolis paaiškino, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus skolininkės kasacinį skundą ir jo netenkinus, vykdymo veiksmai būtų tęsiami, o panaikinus visus sąskaitų areštus skolininkės atžvilgiu, po vykdomosios bylos atnaujinimo galimai pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, kadangi lėšų skolininkės sąskaitose nebebūtų. Nagrinėjamu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą Nr. 0035/14/01171, skolininkės sąskaitų areštas lieka galioti, o nurašytos skolininkės lėšos, bus areštuotos kredito įstaigoje iki bus priimtas sprendimas kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-13 nutartimi pareiškėjos J. D. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/14/01171 matyti, jog antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5229-96/2014 dėl 55 614 Lt / 16 106,93 Eur išieškojimo iš skolininkės J. D. išieškotojo P. D. naudai. 2014-10-24 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, kartu su 2014-10-24 raginimu įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo išsiųstas skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo įteikti, todėl 2014-11-05 specialiame interneto tinklapyje www.antstoliai.lt buvo paskelbtas Raginimas įvykdyti sprendimą. Be to, procesiniai dokumentai (raginimas ir kt.) skolininkei 2014-11-20 buvo išsiųsti jos darbovietei LR Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau, kaip teismas nustatė iš šalių paaiškinimų, pareiškėjos darbovietė nurodė, jog skolininkė yra išvykusi darbo reikalais į užsienį. Antstolis 2014-12-05 patvarkymais nukreipė išieškojimą į skolininkės darbo užmokestį, areštavo pareiškėjai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, areštavo pareiškėjos banko sąskaitose esančias lėšas 60 680 Lt / 17 574,14 Eur sumai, apskaičiavo vykdymo išlaidas. Nurodyti procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami žinomu pareiškėjos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti.

Antstolis 2014-12-15 elektroniniu paštu gavo skolininkės J. D. atstovės prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prie prašymo buvo pridėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-15 nutartis Nr. 3P-89/14, kuria buvo sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. 2014-12-17 patvarkymu antstolis sustabdė vykdymo veiksmus, tačiau iš pareiškėjos prie skundo pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad skolininkės banko sąskaitose esančios lėšos 2014-12-16 buvo areštuotos.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Pagal CPK 587 str. 1 p. teismo išduotas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas.

Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi būti vykdomi (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 588 str. 1 d.). Vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui sąlygas ir tvarką nustato CPK 651 str.. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika pagal CPK 651 str. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 str. 2 d. nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).

Žemesnės instancijos teismas

Išieškotojui pateikus vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš J. D., antstolis, patikrinęs aplinkybes, numatytas CPK 651 str. 2 d., ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagrįstai patvarkymu priėmė jį vykdyti. Teismas taip pat nenustatė vykdomojo rašto priėmimo vykdymui atsisakymo pagrindų.

Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, įteikia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 str.).

Vienas iš pareiškėjos skundo argumentų yra susijęs su antstolio veiksmų teisėtumu ir pareiga skolininkei įteikti raginimą įvykdyti sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Taigi įstatymų leidėjas nustatė tokį teisinį vykdymo proceso reglamentavimą, pagal kurį priverstinio vykdymo procedūros gali būti pradėtos tik skolininkui neįvykdžius reikalavimo per raginime nustatytą terminą. Raginimo skolininkui įteikimas yra svarbi jo teisių ir teisėtų interesų apsaugos forma, nes pastarajam yra suteikiama galimybė įvykdyti reikalavimą savo noru, tokiu būdu išvengiant vykdymo išlaidų padidėjimo bei užtikrinant reikalavimų įvykdymo operatyvumą. Vadovaujantis CPK 657 str. 1 d. raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 str. 1 d.). Raginimo paskelbimo CPK 660 str. 1 d. numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena (CPK 660 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš vykdomosios bylos Nr. 0035/14/01171 medžiagos nustatyta, kad antstolis tinkamai vykdė CPK 655 str. numatytą pareigą siųsti skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. raginimas įvykdyti sprendimą (v.b.l. 5) 2014-10-24 buvo siųstas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (v.b.l. 7) bei 2014-11-20 darbovietės adresu (v.b.l. 20), tačiau dėl nuo antstolio nepriklausančių priežasčių įteiktas nebuvo. Nepavykus įteikti skolininkei raginimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 660 str., 2014-11-05 specialiame interneto tinklapyje www.antstoliai.lt paskelbė Raginimą įvykdyti sprendimą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (v.b.l. 12), todėl laikytina, kad raginimas pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai ir pareiškėja per 10 dienų nuo jo gavimo dienos, t. y. nuo raginimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje 2014-11-05 (CPK 660 str. 2 d.), turėjo jį įvykdyti. Pareiškėjai neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, antstolis pagrįstai pradėjo vykdyti priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 str.), todėl nurodytas pareiškėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigė, kad antstolis nereagavo į jos pateiktą prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, toliau vykdė išieškojimą nepaisant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-15 nutarties, kuria buvo sustabdytas vykdomų sprendimų vykdymas, 2954,46 Lt / 855,67 Eur nurašė nuo pareiškėjos sąskaitos 2014-12-16, t. y. jau po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priėmimo, todėl ji patyrusi nurodyto dydžio nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-15 nutartimi sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nustatyta, kad antstolio patvarkymas areštuoti skolininkės lėšas (v.b.l. 33), kurio pagrindu pareiškėjos banko sąskaitose buvusios lėšos 2014-12-16 buvo areštuotos ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, buvo priimtas 2014-12-05, t. y. dar iki nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi vykdymo sustabdymo.

Vadovaujantis CPK 628 str. 3 d., sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 str. numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas yra nukreiptas į ateitį. Sustabdžius teismo procesinio sprendimo vykdymą, jokie šio sprendimo vykdymo veiksmai nebegali būti atliekami, tačiau teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas nereiškia jau atliktų vykdymo veiksmų atšaukimo ar panaikinimo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-235-823/2014). Vykdomosios bylos Nr. 0035/14/01171 medžiaga patvirtina, kad kasacinės instancijos teismui sustabdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties vykdymą, antstolis neatliko jokių procesinių veiksmų, išskyrus 2014-12-17 priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Ginčijamos piniginės lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervestos ankstesnio – 2014-12-05 patvarkymo, pagrindu. Teismas konstatavo, kad antstolis neturėjo pareigos sustabdžius vykdymo veiksmus panaikinti jau pritaikytą piniginių lėšų areštą. Teismas pažymėjo, kad kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Vadinasi, nors lėšos buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko pareiškėjos nuosavybė ir, sustabdžius vykdomąją bylą, nebuvo paskirstytos ir nebuvo perduotos išieškotojui, taigi antstolis teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties vykdymas, nepažeidė, t. y. jokių tolimesnių vykdymo veiksmų neatliko, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178,185 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad antstolio D. B. teisėtai išieškotų lėšų grąžinimui pareiškėjai nėra teisinio pagrindo. Taip pat teismas sprendė, kad esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolio D. B. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/01171 nepažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. įpareigoti antstolį D. B. grąžinti visas iš skolininkės J. D. nurašytas pinigines lėšas. Nurodo, kad pagal CPK 660 str. 1 d. raginimas skolininkui viešo paskelbimo būdu gali būti įteiktas tik tais atvejais, kai 1) nežinoma skolininko buvimo vieta, 2) skolininkas slapstosi ar 3) dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima. Šiuo atveju antstolis raginimą įvykdyti sprendimą išsiuntė 2014-10-24 pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, neįteikus dokumentų šiuo būdu, 2014-11-05 antstolis raginimą įteikė viešo paskelbimo būdu, nors nebuvo įstatyme numatytų kriterijų dėl tokio paskelbimo galimumo, t. y. antstolis pats preziumavo, jog pareiškėjos buvimo vieta yra nežinoma atsižvelgęs vien į tai, jog jai raginimas nebuvo įteiktas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tokiu būdu antstolis pažeidė raginimo įteikimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Teismai yra ne kartą pasisakę, jog siunčiant skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą yra taikomas asmeninio įteikimo prioritetas prieš vykdymo veiksmų operatyvumą, kas reiškia, jog antstolis privalo dėti protingas pastangas, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui būtų įteiktas asmeniškai arba kitiems asmenims, galintiems priimti skolininkui siunčiamus procesinius dokumentus (CPK 123 str.). Aptariamu atveju antstolis raginimą įvykdyti sprendimą kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti siuntė skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos, kuri pagal bylos medžiagą yra jo faktinė gyvenamoji vieta, adresu, tačiau siųsti dokumentai grįžo neįteikti. Vien šie duomenys patvirtina, kad grįžus neįteiktam laiškui su nurodyta žyma nebuvo objektyvaus pagrindo išvadai, jog skolininkas gyventų kitu adresu, slapstytųsi ar būtų kitos objektyvios priežastys trukdančios jam asmeniškai įteikti antstolio priimtus dokumentus. Teismai yra pasisakę, jog raginimo įvykdyti sprendimo įteikimo skolininkui tvarka yra specifinė ir išsiskiria tuo, kad raginimas bet kuriuo atveju privalo būti įteiktas arba asmeniškai, arba viešo paskelbimo būdu (CPK 660 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiamas tik išimtiniais CPK 660 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos vidinėje struktūroje nustatytais atvejais, kas sąlygoja antstolio pareigą įsitikinti, kad raginimo įvykdyti sprendimą objektyviai negalima įteikti skolininkui asmeniškai. Nagrinėjamu atveju antstolis nedelsiant po raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui registruota pašto siunta paskelbė apie jį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 str. 1 d.), t. y. neįsitikinęs raginimo asmeninio įteikimo skolininkui galimybe, neinformavęs, jo darbovietės ir t. t. Tokie antstolio padaryti pažeidimai lėmė, kad skolininkas objektyviai nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, kas sąlygojo vykdymo procedūrų išlaidų išaugimą, nes skolininkui nebuvo suteikta galimybė įvykdyti teismo sprendimo savo noru. Minėta suponuoja, kad antstolis prioritetą suteikdamas greitam teismo sprendimo įvykdymui pažeidė skolininko įstatymų saugomas teises ir teisėtus interesus.

Pažymi, jog antstolis jau po raginimo viešo paskelbimo išsiuntė jį ir pareiškėjos darbovietės adresu, t. y. praėjus 15 dienų nuo viešo paskelbimo. Iš to daro išvadą, jog antstolis, net ir žinodamas pareiškėjos darbovietės adresą, pasirinko kitą, t. y. paprastesnį raginimo įteikimo būdą, net neišnaudojęs visų galimybių raginimą pareiškėjai įteikti asmeniškai.

Antstolis gavęs pareiškėjos darbovietės atsakymą, su pareiškėjos buvimo adresu, negalėjo preziumuoti, jog jos buvimo vieta yra nežinoma ir įteikinėti raginimą viešo paskelbimo būdu. Antstolis nesivadovavo įstatyme imperatyviai nustatyta raginimo įteikimo tvarka ir net žinodamas pareiškėjos darbovietės ir jos buvimo vietą, raginimą paskelbė viešo paskelbimo būdu, taip suteikdamas pirmenybę greitam sprendimo įvykdymui, o ne skolininkui sudarydamas įstatyme numatytą teisę sprendimą įvykdyti geranoriškai ir taip išvengti papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Pažymi, jog antstolis taip pat galėjo kreiptis ir į pareiškėją atstovaujančius atstovus, tačiau to taip pat nepadarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Apibendrinant teigia, kad antstolio padaryti pažeidimai (neteisėtas raginimo įteikimas viešo paskelbimo būdu ir visų galimybių neišnaudojimas siekiant raginimą įteikti asmeniškai arba išsiųsti žinomu pareiškėjos buvimo adresu) lėmė, kad pareiškėja objektyviai nebuvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, kas sąlygojo vykdymo procedūrų išlaidų išaugimą. Taip pat pažymi, jog nors pareiškėja ir buvo informuota apie teismo sprendimą, kuriuo iš jos buvo priteistos piniginės lėšos, tačiau ji buvo sutarusi su kreditoriumi, jog mokėjimus atidės iki kol bus išspręstas kasacinio skundo priėmimo klausimas ir jei jis bus priimtas - galutinio bylos išsprendimo klausimas. Nepaisant to, kreditorius neinformavęs pareiškėjos kreipėsi į antstolį, kuris taip pat pažeisdamas teisės normas ir nesudaręs pareiškėjai galimybės sumokėti skolą geranoriškai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Remiantis išdėstytu antstolio veiksmai, kuriais iš pareiškėjos banko sąskaitų buvo nurašytos lėšos yra neteisėti ir nurašytos lėšos privalo būti grąžintos. Pažymi, jog pareiškėja nevengia pareigos sumokėti priteistą sumą, tačiau tai padarys geranoriškai tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatys, jog lėšos iš jos buvo priteistos pagrįstai. Nepaisant to pareiškėja kategoriškai nesutinka su antstolio priskaičiuotu užmokesčiu dėl priverstinio vykdymo išlaidų, nes šis priverstinis vykdymas buvo pradėtas pažeidžiant teisės normas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkės atstovė atskirajame skunde nurodo, kad antstolis raginimą viešo paskelbimo būdu paskelbė, nors nebuvo kriterijų dėl tokio paskelbimo galimumo, nes nebuvo išpildyti kriterijai numatyti CPK 660 straipsnyje.

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 str. 2 d., vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti

Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt.

Antstolis D. B. 2014-10-24 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0035/14/01171, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0035/14/01171 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurie buvo išsiųsti skolininkei D. J.. Tačiau minėti procesiniai dokumentai skolininkės adresu (duomenys neskelbtini) neįsiteikė, ant grįžusio voko buvo nurodyta, jog skolininkė į paliktus pašto pranešimus neatsiliepia. Todėl vadovaujantis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija raginimas J. D. 2014-11-05 buvo paskelbtas internete, kuris buvo patalpintas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Paskyrose nurodžius savo asmens duomenis skolininkė turėjo visas galimybes susirasti paskelbtą raginimą. 2014-11-20 nustačius, jog skolininkė dirba LR Švietimo ir mokslo ministerijoje raginimas ir pirmiau minėti procesiniai dokumentai dar buvo išsiųsti į skolininkės darbovietę. LR Švietimo ir mokslo ministerija antstoliui D. B. pranešė, jog skolininkė šiuo metu darbo reikalais yra išvykusi į užsienį, todėl raginimas bus įteiktas kai tik J. D. grįš. Taigi antstolis 2014-12-05 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 0035/14/01171 ir areštavo skolininkės sąskaitas, esančias AB Swedbank, AB DNB bankuose, taip pat išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 0035/14/01171 į J. D. darbovietę. Nors vykdymo procesas nereglamentuoja imperatyvaus įpareigojimo antstoliui neįteikus raginimo skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, raginimą siųsti į skolininko darbovietę.

Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog antstolis D. B. teisėtai pradėjo vykdyti priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 624 str.).

CPK 660 str. reglamentuoja Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą kai nežinoma skolininko buvimo vieta. Straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju objektyviomis priežastimis skelbti raginimą internete ir buvo laikomas skolininkės buvimas užsienyje, juolab, jog skolininkės darbovietė neinformavo antstolio, kada J. D. grįš į Lietuvą, nebuvo aiški data, kada skolininkei Raginimą būtų įmanoma įteikti registruota pašto siunta grįžus į Lietuvą, taip pat nebuvo žinoma ir tiksli skolininkės buvimo vieta užsienyje, tik kad J. D. yra Belgijoje, o CPK nenumato procesinių dokumentų siuntimo ir priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo užsienio valstybėse.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų - raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012, 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005).

Pagal CPK 657 straipsnio 1 ir 2 dalis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Gavęs pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą šio Kodekso 660 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.

Skolininkės atstovė atskirajame skunde klaidina teismą, nurodydama, jog antstolis nedelsiant po raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui registruota pašto siunta paskelbė apie jį specialiame interneto tinklapyje, tai yra neįsitikinęs raginimo asmeninio įteikimo galimybėmis, neinformavęs skolininko ir jo darbovietės.

Priešingai nei teigia advokatė savo atskirajame skunde, antstolis jokiu būdu neskelbė raginimo viešo paskelbimo būdu iškart ar nedelsiant po raginimo išsiuntimo registruotu paštu. Antstolis kaip tai numato įstatymai visų pirma 2014-10-24 išsiuntė raginimą skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vėliau sulaukė grįžusio laiško su šaknele, jog skolininkė į paliktus pašto pranešimus neatsiliepia. Ir tik tada antstoliui nustačius objektyvias priežastis apie kurias kalbama ir CPK 660 str., tai jog skolininkė yra išvykusi į užsienį, siekiant operatyvaus ir greito vykdymo proceso, kuris nepažeistų ir išieškotojo interesų 2014-11-05 paskelbė raginimą specialiame interneto tinklapyje ir 2014-11-20 apie tai informavo skolininkės darbovietę.

L

| lapų.

Advokatės atskirojo skundo argumentai teisiškai nepagrįsti ir neteisėti, kuriuos pilnai paneigia priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (apeliantės) J. D. skundas dėl antstolio D. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/01171, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012, 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005).

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2014-10-24 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 0035/14/01171 dėl 55 614 Lt skolos sumokėjimo išieškotojo P. D. naudai (v. b. l. 6). Skolininkei J. D. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau jis nebuvo įteiktas (v. b. l. 3). Iš kurjerio įrašų ant pašto siuntos voko matyti, kad siuntos kurjeris neįteikė, nes nurodytu adresu skolininkės nerado, taip pat nurodyta, kad paliktas pranešimas ir niekas neatsiliepia. Neįteikus procesinių dokumentų skolininkei, antstolis 2014-11-05 specialiame interneto tinklapyje www.antstoliai.lt paskelbė Raginimą įvykdyti sprendimą (v. b. l. 12). Pagal CPK 660 straipsnį tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sutiko su antstolio argumentais, kad buvo pagrindas konstatuoti, jog buvo objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo negalima skolininkui įteikti raginimą CPK 657 str. 1 d. nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs konkrečias šios bylos faktines aplinkybes, taip pat sutinka, jog antstolis turėjo pagrindą nagrinėjamu atveju pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį konstatuoti objektyvią priežastį, dėl ko skolininkui raginimo įteikti negalima ir raginimą įvykdyti sprendimą paskelbti specialiame interneto tinklapyje, kai tuo labiau, nors ir po minėto paskelbimo, procesiniai dokumentai (raginimas, kt.) skolininkei 2014-11-20 buvo išsiųsti jos darbovietei LR Švietimo ir mokslo ministerijai (v. b. l. 20 – 21), ir buvo gautas atsakymas, jog skolininkė yra išvykusi į užsienį. Teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog antstolis galėjo kreiptis ir į pareiškėją atstovaujančius atstovus, ir to nepadarius, nebuvo antstoliui pagrindo procesinius dokumentus įteikti skolininkei viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie skolininkės atstovus, kuriems antstolis turėjo galimybę įteikti procesinius dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skolininkė neginčija, jog dokumentai buvo siunčiami tinkamu jos gyvenamosios vietos adresu. Pagal CPK 657 straipsnio 1 ir 2 dalis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Kadangi, kaip minėta, skolininkė neginčija, jog dokumentai buvo siunčiami tinkamu jos gyvenamosios vietos adresu Tvrečiaus g. 10-22, Vilniuje, antstolis pagrįstai Raginimą įvykdyti sprendimą išsiuntė skolininkui gyvenamosios vietos adresu ir nepavykus įteikti raginimo minėtu adresu, antstolis 2014-11-05 viešai paskelbė tinklalapyje www.antstoliai.lt, jog ji privalo sumokėti skolą ir visas vykdymo išlaidas.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad antstolis 2014-12-05 pradėjo vykdyti išieškojimą iš J. D. darbo užmokesčio (v. b. l. 30 - 31), areštavo skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 26 - 28), areštavo skolininkės banko sąskaitose esančias lėšas 60 680 Lt sumai bei apskaičiavo vykdymo išlaidas (v. b. l. 34 - 35), ir šie antstolio procesiniai dokumentai buvo siunčiami žinomu skolininkės adresu (duomenys neskelbtini) ir grįžo neįteikti. 2014-12-17 patvarkymu antstolis sustabdė vykdymo veiksmus (v. b. l. 52). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad CPK 628 str. 3 d. nustatyta, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais (o pagal teismų praktiką – ir kitais CPK bei kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, teismui pritaikius CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę), antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti; jau areštuotų skolininko piniginių lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą antstolis privalo sustabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien formalus vykdymo veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimas (piniginių lėšų pervedimo nesustabdymas nedelsiant po to, kai paaiškėja vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas, CPK 625 str. 2 d.) nėra pagrindas spręsti, kad į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos turi būti grąžintos pareiškėjui, nes kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013). Kaip teisingai nustatė, pirmosios instancijos teismas, sustabdžius teismo procesinio sprendimo vykdymą, jokie šio sprendimo vykdymo veiksmai nebegali būti atliekami, tačiau teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas nereiškia jau atliktų vykdymų veiksmų atšaukimo ar panaikinimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė