- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- e2S-2108-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12335-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „KARDOS“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „SIDONOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „KARDOS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „KARDOS“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „SIDONOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorei UAB „KARDOS“ iš skolininkės UAB „SIDONOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“ priteista 861,61 Eur skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Teisme 2021 m. birželio 2 d. gautas skolininkės pranešimas, kuriame ji nurodė, kad yra sumokėjusi kreditorei visą 861,61 Eur skolą, bei pateikė tai patvirtinančius mokėjimo nurodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino 2021 m. gegužės 3 d. priimtą teismo įsakymą ir civilinę bylą Nr. eL2-17450-1080/2021 nutraukė. Priteisė kreditorei UAB „KARDOS“ iš skolininkės UAB „SIDONOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“ 33,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkė CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu terminu sumokėjo kreditorei teismo įsakymu priteistą skolą, 2021 m. gegužės 3 d. teismo įsakymą panaikino, bylą nutraukė ir sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad kreditorė byloje patyrė 58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 8 Eur žyminis mokestis ir 50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Skolininkė už kreditorės suteiktas komunalines paslaugas iš dalies buvo atsiskaičiusi dar iki kreditorės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d. Atitinkamai 2021 m. vasario 27 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymais skolininkė buvo sumokėjusi kreditorei 372,61 Eur skolos, o likusi skolos dalis – 489 Eur – buvo sumokėta jau po teismo įsakymo išdavimo (atitinkamai 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymais).
6. Teismas sprendė, kad kreditorės reikalavimas priteisti iš skolininkės 372,61 Eur skolą buvo nepagrįstas, nes ši skolos dalis skolininkės buvo sumokėta dar iki kreditorės kreipimosi į teismą dienos.
7. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nurodė, kad kreditorei atlygintina 57 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios atitinka pagrįstais pripažintų reikalavimų dydį (489 Eur x 100 proc. / 861,61 Eur), todėl kreditorei iš skolininkės priteisė 33,06 Eur (58 Eur x 57 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas, remdamasis skolininkės pateikta klaidinga informacija, neteisingai apskaičiavo iš jos priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Į atsiskaitymus neturėjo būti įtraukta 2021 m. vasario 27 d. mokėjimo pavedimu sumokėta 162,84 Eur suma.
8.2. Iš pateikto skolininkės ir kreditorės tarpusavio atsiskaitymų žiniaraščio matyti, kad išrašytų sąskaitų suma yra 459,30 Eur didesnė už skolininkės iki 2021 m. gegužės 31 d. atliktų mokėjimų sumą. Kreditorė pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo šioje byloje pateikė, remdamasi šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiais, įvertinusi sąskaitas ir mokėjimus iki 2021 m. kovo 31 d. Pareiškime buvo nurodyta, kad skolininkės skola yra 861,61 Eur. Kreditorei pakartotinai teikiant pareiškimą, nebuvo įvertinta tai, kad 2021 m. balandžio 29 d. skolininkė padengė skolos dalį, sumokėdama 209,77 Eur, todėl 2021 m. balandžio 30 d. pareiškimo pateikimo dieną reali skolininkės skola kreditorei buvo 651,84 Eur. Nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. skolininkė trimis mokėjimo pavedimais (2021 m. gegužės 10, 20 ir 25 dienomis) sumokėjo kreditorei 489 Eur (211,53 + 243,27 + 34,20), todėl 2021 m. gegužės 31 d. skolininkės skola kreditorei pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas iki 2021 m. kovo 31 d., buvo 162,84 Eur. Be to, išrašytų sąskaitų sumos ir atliktų mokėjimų sumos skirtumas yra 459,30 Eur (5 637,16 – 5 177,86). Iš šios sumos atėmus 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. išrašytų sąskaitų sumas, taip pat gauname tą pačią sumą – 162,84 Eur (459,30 – 182,44 – 114,02). Teismas, remdamasis skolininkės pateikta klaidinga informacija, padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkė yra visiškai atsiskaičiusi su kreditore pagal kreditorės 2021 m. balandžio 30 d. pareiškime nurodytas PVM sąskaitas faktūras.
8.3. Teismas netinkamai apskaičiavo iš skolininkės kreditorės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nes patenkinta ne 57 proc., o 75,65 proc. reikalavimo sumos (651,84 Eur x 100 proc. / 861,61 Eur).
8.4. Į pateiktus skaičiavimus neįtraukta skolininkės 2021 m. birželio 10 d. sumokėta 33,06 Eur suma, t. y. skolininkė sumokėjo kreditorei 2021 m. birželio 10 d. nutartyje nurodytą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
8.5. Skolininkė skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo sumokėjusi visos 2021 m. balandžio 30 d. pareiškime nurodytos skolos sumos ir teismui pateikė įrodymus tik dėl reikalavimo dalies apmokėjimo, tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą.
Atsiliepimas
9. Skolininkė atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. 2021 m. balandžio 30 d. pareiškime teismui kreditorė nurodė, kad UAB „SIDONOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“ yra skolinga kreditorei 861,61 Eur pagal konkrečias PVM sąskaitas, išrašytas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., tačiau pareškimo padavimo dieną kreditorė nepasitikrino apmokėjimų ir klaidingai nurodė skolos sumą 861,61 Eur, o ne 489 Eur. Skolininkė nurodytai dienai jau buvo sumokėjusi 372,61 Eur (teismui pateiktos mokėjimų kopijos). Kreditorė pareiškime nurodė ne tik didesnę neapmokėtą sumą, bet įtraukė ir skolininkės apmokėtas konkrečias PVM sąskaitas: 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Nr. KARD00022114 dėl 162,52 Eur ir 2021 m. kovo 31 d. sąskaitą Nr. KARD00022805 dėl 209,77 Eur, iš viso – 372,61 Eur (būtent nurodyta apmokėta suma). Tai reiškia, kad skolininkė teismui nėra pateikusi jokios klaidingos informacijos.
9.2. UAB „KARDOS“ 2021 m. birželio 18 d. atskirajame skunde pateikia neaiškias sumas, kurios neįtrauktos į išrašomas PVM sąskaitas faktūras, nurodo kitą laikotarpį, nei 2021 m. balandžio 30 d. savo pareiškime teismui, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., ir papildomai įtraukia dvi naujai išrašytas PVM sąskaitas su neaišku iš kur atsiradusia skolos suma – 459,30 Eur (t. y. 162,84 Eur didesne, nei už 2021 m. balandžio ir 2021 m. gegužės mėnesius išrašytos naujos PVM sąskaitos).
9.3. 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje Nr. KARD00022805 nurodyta iki 2021 m. kovo 31 d. neapmokėta suma yra 651,84 Eur, 0 Eur delspinigių ir viso mokėti – 861,61 Eur. Tai – būtent ta suma, kuri ir buvo sumokėta iki 2021 m. gegužės 25 d., pateikiant teismui apmokėjimo kopijas. Ja remdamasis teismas priėmė 2021 m. birželio 10 d. nutartį nutraukti bylą, nes byloje ir kreditorės pareiškime nurodyta skola – 861,61 Eur suma pagal konkrečias PVM sąskaitas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Dėl to neaišku, iš kur gali atsirasti papildomos skolos suma – 162,84 Eur.
9.4. Neaiškus UAB „KARDOS“ pateiktas teismui kreditorės ir skolininkės tarpusavio atsiskaitymų žiniaraštis, kurio kreditorė per visą nuomos laikotarpį (t.y. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki dabar) nebuvo siuntusi skolininkei.
9.5. Su kreditore skolininkė nėra pasirašiusi jokios sutarties ir neturi jokių papildomų sutartinių įsipareigojimų, išskyrus PVM sąskaitose nurodomas sumas už komunalines paslaugas (kurios taip pat yra diskutuotinos savo dydžiu ir tarifais), o kreditorės nurodyta 2017 m. rugpjūčio 18 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 17-08-18/V yra patalpų nuomos sutartis pasirašyta UAB „SIDONOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“ ir UAB „Nekilnojamo turto valdymas“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų
12. Kreditorė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – kreditorės ir skolininkės tarpusavio atsikaitymo žiniaraštį, banko sąskaitos išrašą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-16419-545/2021.
13. Skolininkė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė tris PVM sąskaitas faktūras (Nr. KARD00022805, Nr. KARD00023040, Nr. KARD000 23271) ir du mokėjimų nurodymų patvirtinimus (Nr. 1739 ir Nr. 1740), kuriais grindžia atsiskaitymo su kreditore faktą.
14. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų priėmimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
15. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek kreditorės, tiek skolininkės prašomi priimti nauji įrodymai susiję su byloje sprendžiamu klausimu, yra nedidelės apimties, gali padėti tiksliau atskleisti faktines bylos aplinkybes, todėl priimtini (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas teismo įsakymas, civilinė byla Nr. eL2-17450-1080/2021 nutraukta ir kreditorei iš skolininkės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, kai skolininkas per įstatyme nustatytą terminą įvykdo teismo įsakymą, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
18. Kreditorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu skolininkės sumokėtos skolos apskaičiavimu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija, atskiruoju skundu prašo panaikini skundžiamą nutartį ir teismo įsakymo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
19. Atskirajame skunde kreditorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis skolininkės pateikta klaidinga informacija, padarė nepagrįstą išvadą, jog skolininkė yra visiškai atsiskaičiusi su kreditore. Kreditorės teigimu, skolininkė pateikė įrodymus tik dėl skolos dalies sumokėjimo, tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos kreditorės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Pagal CPK 439 straipsnio 7 dalį, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.
21. Nagrinėjamu atveju kreditorė, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka, 2021 m. balandžio 30 d. pareiškime nurodė laikotarpį, už kurį reikalauja skolos (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), taip pat įvardijo konkrečias sąskaitas, kurias ji laikė neapmokėtomis: 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaita Nr. KARD00021862 dėl 80,75 Eur skolos (mokėjimo terminas suėjo 2020 m. gruodžio 18 d.); 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaita Nr. KARD00022114 dėl 162,52 Eur skolos (mokėjimo terminas suėjo 2021 m. sausio 18 d.); 2021 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. KARD00022366 dėl 197,04 Eur skolos (mokėjimo terminas suėjo 2021 m. vasario 18 d.); 2021 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. KARD00022562 dėl 211,53 Eur skolos (mokėjimo terminas suėjo 2021 m. kovo 18 d.); 2021 m. kovo 31 d. sąskaita Nr. KARD00022805 dėl 209,77 Eur skolos (mokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 18 d. Būtent pačios kreditorės nurodytas skolos laikotarpis ir išvardytos konkrečios sąskaitos apibrėžė pareikšto reikalavimo ribas. Per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą dvidešimties dienų terminą skolininkė turėjo sumokėti kreditorei 2021 m. gegužės 3 d. teismo įsakymu priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė UAB „SIDONOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“ pateikė teismui mokėjimo dokumentus, patvirtinančius konkrečių, pačios kreditorės pareiškime įvardytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą: už komunalines paslaugas pagal PVM sąskaitą Nr. KARD00022366 162,84 Eur suma sumokėta 2021 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1672; pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. KARD00021862 ir Nr. KARD00022114 243,27 Eur suma sumokėta 2021 m. gegužės 20 d. nurodymu Nr. 1716; už komunalines paslaugas pagal 2021 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą Nr. KARD00022562 211,53 Eur suma sumokėta 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1710; už komunalines paslaugas likusi neprimokėta pagal 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą Nr. KARD00022366 suma – 34,20 Eur – sumokėta 2021 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1718; pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą Nr. KARD00022805 209,77 Eur suma sumokėta 2021 m. balandžio 29 mokėjimo nurodymu Nr. 1706. Šie rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad skolininkė yra visiškai atsiskaičiusi su kreditore. Be to, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis, patvirtinantis, kad skolininkė nurodė sumokėjusi atitinkamas sumas ir prašė kreditorės patvirtinimo, tačiau ši į laiškus neatsakė.
23. Kreditorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi skolininkės pateikta klaidinga informacija apie atsiskaitymą, tačiau iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog kreditorės reikalavimas priteisti iš skolininkės 372,61 Eur skolą buvo nepagrįstas, nes ši skolos dalis skolininkės buvo sumokėta dar iki kreditorės kreipimosi į teismą dienos: už komunalines paslaugas pagal PVM sąskaitą Nr. KARD00022366 162,84 Eur suma sumokėta 2021 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1672; pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą Nr. KARD00022805 209,77 Eur suma sumokėta 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1706.
24. Be kita ko, kreditorė atskirajame skunde nepagrindė ir to, kodėl į skolos sumą įtraukia dvi naujas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už 2021 m. balandžio ir 2021 m. gegužės mėnesius, nors šios sąskaitos nepatenka į pačios kreditorės 2021 m. balandžio 30 pareiškime apibrėžtą reikalaujamos skolos laikotarpį – nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.
25. Aptartų bylos duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorė neįrodė atskirajame skunde savo pateiktų skaičiavimų. Tuo tarpu pirmiau įvardyti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad 2021 m. gegužės 3 d. teismo įsakymu priteista suma skolininkės yra visiškai sumokėta. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2021 m. gegužės 3 d. priimtą teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukė (CPK 439 straipsnio 7 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju byloje buvo priimtas procesinis sprendimas – nutraukti bylą, todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra aktualios CPK 94 straipsnio nuostatos, pagal kurias, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija: lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iš kreditorės pareiškime reikalaujamos priteisti 861,61 Eur skolos sumos, 372,61 Eur skolos dalis kreditorei buvo sumokėta dar iki pareiškimo išduoti teismo įsakymą pateikimo, o 489 Eur sumokėta jau po teismo įsakymo išdavimo, visiškai pagrįstai vertino, kad kreditorės reikalavimas priteisti iš skolininkės 372,61 Eur skolą buvo nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į pagrįstą ir teismo įsakymu patenkintą reikalavimo dalį – priteistą 489 Eur dydžio skolos sumą. Patenkinta pareiškimo dalis sudaro 57 proc. viso pareikšto reikalavimo (489 Eur x 100 proc. / 861,61 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kreditorei 57 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 33,06 Eur (58 Eur x 57 proc.), visiškai teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
29. Kiti atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.