Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės ir nuteistojo D. J. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš R. B. ir D. J. konfiskuota po 40 Eur, gautų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su D. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir V. B., pasiskirstę vaidmenimis, D. Ž. parengus nusikalstamą veiką, davus D. J. negaliojančią M. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. rugpjūčio 29 d., tikslu išsinuomoti ir apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, ir liepus surasti automobilį su vairuotoju, R. B., D. J. ir V. B. 2019 m. birželio 21 d., nuo 15 val. 50 min iki 16 val. 15 min, V. B. vairuojamu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje V. B. liko laukti automobilyje, o R. B. su D. J. parduotuvėje darbuotojai S. S. pateikė svetimą, M. S. negaliojančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. rugpjūčio 29 d., taip prisistatydami svetimu vardu ir pavarde ir nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuomininką M. S., suklaidino (duomenys neskelbtini) įgaliotą atstovą ir suklastojo tikrą įrankių nuomos sutartį, bei neketindami vykdyti sutartinių įsipareigojimų grąžinti daiktus, sutarties pagrindu savo naudai apgaule įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: vibroplokštę „Waker“, 1450 Eur vertės, ir priekabą RESPO HAAGISED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės, iš viso 2150 Eur vertės svetimo turto, kurį V. B. vairuojamu automobiliu Audi A4 nuvežė paslėpti į V. B. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), o po to, tos pačios dienos vakare, tikslus laikas nenustatytas, R. B. ir D. J. kartu su D. Ž., ir V. B. automobiliu Audi A4 nuvežė į (duomenys neskelbtini), realizuoti, vibroplokštę „Waker“ parduodant R. J. ir V. L., o priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – V. V..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Armalienė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, R. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta 35 parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams; į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal minėtą ankstesnį nuosprendį; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų. Prokurorė pažymi, jog R. B. Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį areštu 35 paroms, tačiau teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 5 mėnesių laisvės atėmimo, nesubendrino su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei dėl bausmių bendrinimo iš viso nepasisakė.

2.2. Skunde prokurorė pažymi, kad 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė buvo bendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-1037/2020 paskirta bausme, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi panaikinus 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perdavus iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis liko neįsiteisėjęs, o bausmių subendrinimas – negaliojantis. Esant šioms aplinkybėms, prokurorės vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė R. B. turėjo būti subendrinta su ankstesniu, 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal minėtą ankstesnį nuosprendį.

2.3. Nurodoma ir tai, kad šiuo atveju BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų netaikymas sunkina ir nuteistojo R. B. padėtį, nes 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu jis nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, o skundžiamu nuosprendžiu – už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. už nusikalstamas veikas, priskiriamas skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, dėl to abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, turėjo būti subendrintos apėmimo būdu.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo sušvelninti paskirtą bausmę arba skirti laisvės apribojimo bausmę.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam skirta bausmė yra per griežta, nes visiškai pripažįsta savo kaltę ir prašo tai laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis prašo įvertinti ir tai, jog žala nukentėjusiajam asmeniui yra visiškai atlyginta, šiuo metu jo (nuteistojo) sveikata yra bloga. Apeliantas pripažįsta, kad nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, dėl susidariusių sunkių gyvenimo sąlygų (neturėjo gyvenamosios vietos, darbo, jokių pajamų), D. Ž. pasiūlius užsidirbti nepagalvojo apie gręsiančias pasekmes, nes tuo metu galvojo, kaip pradėti normalų gyvenimą.

3.2. Be to, skunde apeliantas nurodo, kad reguliariai vykdė įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, stengėsi įstatymų nepažeisti. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš paskirto advokato negavo ir jos net neprašė.

4. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo D. J. gynėja prašė pastarojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. B. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

6. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo tik pakeisti skundžiamą nuosprendį – pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. B. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams, nes apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepasisakė ir nesprendė ankstesniu nuosprendžiu R. B. paskirtos bausmės bendrinimo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. BK 63 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. 2020 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 35 parų areštu. Minėtu nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė vėliau buvo subendrinta su 2020 m. birželio 26 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau 2020 m. spalio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas 2020 m. birželio 26 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendis ir, kaip teisingai skunde pažymėjo prokurorė, 2020 m. birželio 26 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendis liko neįsiteisėjęs, o bausmių subendrinimas – negaliojantis (3 t., b. l. 94–170; 4 t., b. l. 1–59, LITEKO duomenys). Esant šioms aplinkybėms R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį privalo būti bendrinama su 2020 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu jam (R. B.) paskirta bausme. Kadangi R. B. skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdė 2019 m. birželio 21 d., o pagal 2020 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendį R. B. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė 2019 m. lapkričio 1 d., bausmės R. B. pagal minėtus nuosprendžius bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

9. Prokurorė skundu prašo minėtis nuosprendžiais R. B. paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prokurorės prašymas nėra detaliai motyvuotas, tačiau šiuo atveju pagrįstas.

10. Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus ir pan. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2K-233-511/2018 nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

11. Nagrinėjamu atveju R. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo įvykdymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), o pagal 2020 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendį R. B. nuteistas už tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 12 straipsnis, 182 straipsnio 3 dalis), taigi R. B. įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B. įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, nes BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą R. B. įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, nusikaltimo padarymui buvo naudojamas negaliojantis tikras asmens dokumentas, o BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymo atveju R. B. veikė vienas, iš esmės nenuslėpdamas savo tapatybės (apgaule gauti pinigai buvo tiesiogiai pervesti į R. B. banko sąskaitą). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, minėtais nuosprendžiais R. B. paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), todėl Telšių apylinkės teismo nuosprendis keičiamas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatomis bei BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, skundžiamu Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R. B. paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme yra apimama 2020 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. paskirta švelnesnė 35 parų arešto bausmė ir R. B. nustatoma galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į paskirtą bausmę įskaitant pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Dėl D. J. apeliacinio skundo

13. Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to prašoma D. J. apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

14. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. J. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, būnant net 10 kartų teistam, anksčiau teistas ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei įvykdymo, be kita ko, D. J. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos pusei metų po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (D. J. iš įkalinimo įstaigos paleistas 2018 m. gruodžio 21 d.) atlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 109–172 ), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 173–176), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, legalaus pajamų šaltinių neturi (2 t., b. l. 177, 178). Nuteistojo D. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog D. J. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu ir veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas pagrįstai nenustatė.

17. Nuteistasis savo prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., jog jis (D. J.) prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Pažymėtina, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad D. J. teismo posėdžio metu prisipažino įvykdęs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nepripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi D. J. proceso metu keitė parodymus, derino juos prie kito kaltinamojo parodymų, be to, neišreiškė nuoširdaus gailesčio dėl įvykdytų nusikalstamų veikų.

18. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

19. Nagrinėjamu atveju D. J. apylinkės teismo posėdžio metu pripažino esmines BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau bylos duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad D. J. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju formalus esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažinimas, nesant nuoširdaus gailėjimosi, neišreiškus aiškaus savo neteisėtų veiksmų pasmerkimo ir tvirto nusistatymo nebeužsiimti panašia veikla ir nebenusikalsti, nesuteikia pagrindo konstatuoti esant D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, jog D. J. net apeliaciniame skunde nurodo, jog darydamas nusikaltimą negalvojo apie neigiamas pasekmes, nusikalto dėl susidariusių sunkių gyvenimo sąlygų (neturėjo gyvenamosios vietos, darbo, jokių pajamų), galvojo kaip pradėti normalų gyvenimą. Apygardos teismo vertinimu, šie apelianto teiginiai yra nelogiški, rodantys, jog nuteistasis jokio gailesčio dėl savo elgesio neišreiškia, nusikalstamą elgesį bando pateisinti tik savo subjektyviu vertinimu. Pažymėtina, jog nuteistasis, būdamas net 10 kartų teistas, neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, puikiai suvokė savo pasirinkto nusikalstamo elgesio kilsiančias pasekmes. Be to, byloje nėra duomenų ir nuteistasis pats nenurodė nė vienos aplinkybės, kodėl vietoj to, kad iškilusius finansinius sunkumus būtų bandęs spręsti gausiomis teisėtomis priemonėmis, pasirinko lengviausią kelią vėl nusikalsti, kas vėlgi duoda pagrindą manyti, kad D. J. savo nusikalstamą elgesį pateisina ir nė kiek nesmerkia. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis D. J. savo elgesio kritiškai nevertina, nusikalstamo elgesio nesmerkia, bando jį pateisinti, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas D. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

20. Nuteistojo skunde deklaruojamos aplinkybės, neva nusikalstamą veiką įvykdė dėl susidariusių sunkių aplinkybių, žala nukentėjusiajam atlyginta, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, todėl prašo paskirti kitos rūšies bausmę arba sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nemenkina D. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad skunde D. J. nurodyta aplinkybė, neva nukentėjusiajam yra atlyginta žala, nurodoma nepagrįstai, kadangi D. J. pats jokios žalos neatlygino nukentėjusiajam, o ir jos atlyginti nereikėjo, kadangi iš nukentėjusiojo nusikalstamu būdu įgyti daiktai buvo rasti ir jam grąžinti. Be kita ko, nuteistojo deklaruojamas noras pradėti gyventi dorai niekaip jam nesutrukdė padaryti naujos nusikalstamos veikos. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. J. realias pastangas mėginti gyventi dorai, ieškotis ilgalaikio darbo, pagalbos dar iki naujos nusikalstamos veikos įvykdymo, tai šiuo atveju tik rodo ir patvirtina apelianto pateikiamų argumentų deklaratyvų pobūdį, o ne realias pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo D. J. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. D. J. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. J. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.

22. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė už BK 182 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką yra daug mažesnė nei minėtos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek D. J. asmenybės, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra didelis. Taigi, esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistąjį bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam D. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė būtų per griežta.

Dėl baudžiamojo įstatymo pažeidimo ir advokato darbo apmokėjimo

23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistiesiems R. B. ir D. J. laisvės atėmimo bausmes, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

24. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. ir 2021 m. vasario 4 d. nutartimis nuteistiesiems R. B. ir D. J. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai, atitinkamai R. B. – advokatas Edmundas Jankaitis, o D. J. – advokatė Sofija Kručienė. Šiaulių apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistajam R. B. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 117 Eur (5 t., b. l. 165–166), o nuteistajam D. J. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 153 Eur (5 t., b. l. 167–169) ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į nuteistųjų turtinę padėtį (abu nuteistieji niekur nedirba), į tai, kad nuteistajam R. B. gynėjas paskirtas vien dėl to, kad dėl jo buvo paduotas prokuratūros apeliacinis skundas, kuris buvo pagrįstas, įvertinus tai, kad nuteistasis D. J. pats surašė apeliacinį skundą, sprendžia, kad pažymose nurodytos sumos iš nuteistųjų neturi būti išieškotos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę 5 mėnesiams subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta 35 parų arešto bausme, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Į paskirtą bausmę R. B. įskaityti pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria nurodyta laisvės atėmimo bausmę R. B. ir D. J. paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.