- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 1-257-1037/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28235-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- V. B., R. B., D. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970 m. balandžio 8 d. Telšių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis K. M. g. 63, Telšiai, Telšių r. sav., nevedęs, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje;
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1960 m. spalio 26 d. Telšių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis K. M. g. 71, Telšiai, Telšių r. sav., išsiskyręs, nedirbantis, turintis aukštąjį išsilavinimą, teistas iš viso 9 kartus, paskutinius du kartus teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams, 2015 m. rugpjūčio 26 d. paleistas iš pataisos namų (taikytas lygtinis paleidimas neatlikus 2 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmės), 2015 m. rugpjūčio 27 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (terminuotas laisvės atėmimas), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje;
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1982 m. vasario 6 d. Telšių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis K. M. g. 71, Telšiai, Telšių r. sav., išsiskyręs, nedirbantis, teistas iš viso 10 kartų, paskutinį kartą Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 metams, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pakeistas Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatyta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 metams, paleistas iš pataisos namų 2018 m. gruodžio 21 d. atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje;
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. J. ir R. B., pasiskirstę vaidmenimis, D. Ž. parengus nusikalstamą veiką, davus D. J. negaliojančią M. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-08-29, tikslu išsinuomoti ir apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ir liepus surasti automobilį su vairuotoju, V. B., 2019-06-21, nuo 15 val. 50 min. iki 16 val. 15 min., savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė D. J. su R. B. prie UAB „A.ARYS IR KO“ įmonės, adresu Žarėnų g. 25, Želvaičių k., Ryškėnų sen., Telšių r., kurioje liko laukti automobilyje, o R. B. su D. J. parduotuvėje darbuotojai S. S. pateikė svetimą, M. S. negaliojančią asmens tapatybės kortelę Nr. 1387781, išduotą 2014-08-29, taip prisistatydami svetimu vardu ir pavarde ir nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuomininką M. S., suklaidino UAB „A. ARYS IR KO“ įgaliotą atstovą ir suklastojo tikrą įrankių nuomos sutartį, bei neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų grąžinti daiktus, sutarties pagrindu savo naudai apgaule įgijo svetimą, UAB „A.ARYS IR KO“ priklausantį turtą: vibroplokštę „Waker“ 1450 Eur vertės ir priekabą RESPO HAAGISED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Eur vertės, viso 2150 Eur vertės svetimo turto, kurį V. B. su D. J. ir R. B. automobiliu Audi A4 nuvežė paslėpti į savo garažą, esantį, Telšiai, K. M. g. 63, o po to, tos pačios dienos vakare, tikslus laikas nenustatyta, kartu su D. Ž., R. B. ir D. J. nuvežė automobiliu „Audi A4 į Telšių r., Gadūnavo sen., Buožėnų k. realizuoti vibrolpokštę „Waker“ parduodant R. J. ir V. L., o priekabą valst. Nr. GE631- V. V.
R. B. bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. J. ir V. B., pasiskirstę vaidmenimis, D. Ž. parengus nusikalstamą veiką, davus D. J. negaliojančią M. S. asmens tapatybės kortelę Nr. 13837781, išduotą 2014-08-29, tikslu išsinuomoti ir apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, ir liepus surasti automobilį su vairuotoju, R. B., D. J. ir V. B. 2019-06-21, nuo 15 val. 50 min. iki 16 val. 15 min., V. B. vairuojamu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „A. ARYS IR KO“ teritoriją, esančią adresu Žarėnų g. 25, Želvaičių k., Ryškėnų sen., Telšių r., kurioje V. B. liko laukti automobilyje, o R. B. su D. J. parduotuvėje darbuotojai S. S. pateikė svetimą, M. S. negaliojančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-08-29, taip prisistatydamas svetimu vardu ir pavarde ir nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuomininką M. S., suklaidino UAB „A. ARYS IR KO“ įgaliotą atstovą ir suklastojo tikrą įrankių nuomos sutartį, bei neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų grąžinti daiktus, sutarties pagrindu savo naudai apgaule įgijo svetimą, UAB „A.ARYS IR KO“ priklausantį turtą: vibroplokštę „Waker“ 1450 Eur vertės ir priekabą RESPO HAAGISED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Eur vertės, viso 2150 Eur svetimo vertės, kurį V. B. vairuojamu automobiliu Audi A4 nuvežė paslėpti į V. B. garažą, esantį, Telšiai, K. M. g. 63, o po to, tos pačios dienos vakare, tikslus laikas nenustatytas, kartu su D. Ž., D. J. ir V. B. automobiliu Audi A4 nuvežė į Telšių r., Gadūnavo sen., Buožėnų k., realizuoti, vibrolpokštę „Waker“ parduodant R. J. ir V. L., o priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- V. V..
D. J. bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. B. ir V. B., pasiskirstę vaidmenimis, D. Ž. parengus nusikalstamą veiką, davus D. J. negaliojančią M. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-08-29, tikslu išsinuomoti ir apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, bei liepus surasti automobilį su vairuotoju, D. J., R. B. ir V. B. 2019-06-21, nuo 15 val. 50 min. iki 16 val. 15 min., V. B. vairuojamu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „A. ARYS IR KO“ teritoriją, esančią adresu Žarėnų g. 25, Želvaičių k., Ryškėnų sen., Telšių r., kurioje V. B. liko laukti automobilyje, o D. J. su R. B. parduotuvėje darbuotojai S. S. pateikė svetimą, M. S. negaliojančią asmens tapatybės kortelę Nr. 13837781, išduotą 2014-08-29, taip prisistatydamas svetimu vardu ir pavarde ir nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuomininką M. S., suklaidino UAB „A. ARYS IR KO“ įgaliotą atstovą ir suklastojo tikrą įrankių nuomos sutartį, bei neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų grąžinti daiktus, sutarties pagrindu savo naudai apgaule įgijo svetimą, UAB „A.ARYS IR KO“ priklausantį turtą: vibroplokštę „Waker“ 1450 Eur vertės ir priekabą RESPO HAAGISED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Eur vertės, viso 2150 Eur vertės svetimo turto, kurį V. B. vairuojamu automobiliu Audi A4 nuvežė paslėpti į V. B. garažą, esantį, Telšiai, K. M. g. 63, o po to, tos pačios dienos vakare, tikslus laikas nenustatytas, kartu su D. Ž., R. B. ir V. B. automobiliu nuvežė į Telšių r., Gadūnavo sen., Buožėnų k. realizuoti, vibrolpokštę „Waker“ parduodant R. J. ir V. L., o priekabą valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. V..
Kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino nurodė, kad jis su D. J. prieš metus laiko atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“. D. J. kažkas paskambino ir jis pasiūlė jam užsidirbti ir jis sutiko, tačiau neklausė ką reikės daryti. Pasak kaltinamojo, jie buvo dviese, vėliau atsirado R. B.. Tada visi trys važiavo į Ryškėnus. Pasak kaltinamojo, iš pradžių jis nieko nežinojo, jam sakė, kad reikės tik pavežti. Kaip nurodė kaltinamasis, jis sužinojo, kad išsinuomojo plokštę, kai R. B. su D. J. parėjo į mašiną ir pasakė, kad reikia į mašiną įkišti plokštę. Pasak kaltinamojo, jos nebuvo neįmanoma įkišti į mašiną ir tada išsinuomojo priekabą. Kaltinamasis nurodė, kad žinojo, jog Jokšas turi kažkokį pasą, nes jis parodė jį. Pasak kaltinamojo, jis suprato, kad yra daroma nusikalstama veika tik tada, kai pasikrovė vibroplokštę. Tada jie įsidėjo vibroplokštę į priekabą ir parsivežė pas jį į garažą ir paliko, kol sužinos Žukauskas kam parduoti. Pasak kaltinamojo, pardavus vibroploštę ir priekabą, jis gavo 40 Eurų. Pasak kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad tarėsi automobilyje kaip išsinuomoti plokštę, nes policija gąsdino, kad uždarys, jeigu neprisipažins.
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino. Nurodė, kad tą dieną jis ėjo į parduotuvę apsipirkti ir sutiko D. J.. Pastarasis jam pasakė, kad galima per trumpą laiką užsidirbti, tada jie sugrįžo pas Bartkų į mašiną. Pasak kaltinamojo, kai jie susitiko, Jokšas nieko konkretaus nesakė, mašinoje sėdint D. J. visą planą pristatė. Tada jis pasakė, kad reikia išnuomoti vibroplokštę, apie priekabą kalbos nebuvo. Tačiau vibroplokštės nebuvo įmanoma įdėti į mašiną, todėl išsinuomojo priekabą. Kaip nurodė kaltinamasis, jie žinojo jau automobilyje, kad Jokšas išnuomos vibroplokštę ne savo vardu. Kaip nurodė kaltinamasis nuvažiavus į Ryškėnus, Bartkus sėdėjo mašinoje, o jis su Jokšu nuėjo į nuomos punktą. Jokšas padavė kortelę, surašė darbuotoja sutartį ir jie išėjo. Darbuotoja parodė vibroplokštę. Kaltinamasis paprašė įmonės darbuotojo, kad padėtų įkelti plokštę. Pasak kaltinamojo, priekabą sugalvojo išsinuomoti, nes plokštės į mašiną nebuvo galima įkelti. Vėliau grįžo į Telšius ir padėjo plokštę į garažą. Kaip nurodė kaltinamasis vėliau vakare visi susirinko vėl ir prie jų prisijungė Žukauskas, kuris vadovavo visam pardavimo procesui. Kaip nurodė kaltinamasis, pardavę vibroplokštę su priekaba jie visi gavo po 40 Eurų.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino. Nurodė, kad viskas vyko pernai vasarą, jam paskambino Donatas ir pasiūlė, kad jis išnuomotų vibroplokštę ir ji būtų parduota. Paskui Žukauskas atėjo prie Maximos, jam padavė svetimą asmens tapatybės kortelę ir viską papasakojo. Kortelėje žmogus buvo panašus į jį. Tada jis prie Maximos sutiko Bumblauską, jam ir pasiūlė išnuomoti vibroplokštę. Pasak kaltinamojo, įlipęs į mašiną, jis parodė kortelę ir jie trise išvažiavo. Kaip nurodė kaltinamasis, jis paaiškino, kad kortelė ne jo. Kaltinamasis nurodė, kad toliau viskas vyko kaip nurodyta kaltinamajame akte.
Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)2 straipsnio 4 dalyje.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Pagal teismų praktiką, esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).
Aplinkybę, kad kaltinamieji D. J. su R. B. parduotuvėje darbuotojai S. S. pateikė svetimą, M. S. negaliojančią asmens tapatybės kortelę Nr. 13837781, išduotą 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir D. J. prisistatant svetimu vardu ir pavarde bei nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuomininką M. S., suklaidino UAB „A. ARYS IR KO“ įgaliotą atstovą, patvirtina S. S. 2020 m. rugsėjo 25 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai.
Šiuos jos parodymus patvirtina pateikta 2019 m. birželio 21 d. įrankių sutarties kopija tarp nuomotojo UAB A. A. ir Ko ir nuomininko M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vibroplokštės + priekabos (1 t., b. l. 82-85).
Taip pat aplinkybę, kad D. J. sutarties sudarymo metu turėjo svetimą M. S. kortelę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad M. S. asmens tapatybės kortelė Nr. 13837781, išduota 2014m. rugpjūčio 29 d., negalioja. Galiojo iki 2017 m. balandžio 24 d., priežastis keitimas pametus, pavogus ar dingus (1 t., b. l. 58-59).
Aplinkybę, kad nuomos sutartyje nurodytus duomenis pildė D. J. be kitų įrodymų patvirtina Telšių apskrities VPK pateikta informacija, kad telefono Nr. +37060264821, kuris nurodytas ir sutartyje, priklauso D. J.(1 t., b. l. 156-159).
Taip pat aplinkybę, kad V. B. vairuojamu automobiliu Audi A4, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) visi kaltinamieji atvažiavo į UAB „A. ARYS IR KO“ teritoriją, esančią adresu Žarėnų g. 25, Želvaičių k., Ryškėnų sen. ir išsivežė apgaule įgytus daiktus, patvirtina apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos visos įvykio aplinkybės.
Aplinkybė, kad transporto priemonė Audi A 4, kurios valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. B. patvirtina apžiūros protokolas ir tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 11 d. Telšių m., Žemaitės g. 34, Telšių apskrities VPK automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apžiūrėtas automobilis A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prikalantis V. B.ir kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26749-19 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (1 t., b. l. 86-90; 3 t., b. l. 147-137).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. pateikė 2015 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros kopiją Nr. (duomenys neskelbtini)priekabai R300 V61000751EE006883 už 814.05 Eur ir 2015 m. balandžio 21 d sąskaitos faktūros kopiją V-160144 vibroplokštei WP1550A už 1 450 Eur (1 t., b. l. 100-102,). Šie dokumentai teismo pripažinti įrodymais patvirtina apgaule įgytų daiktų vertę.
Aplinkybę, kad kaltinamieji net neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų, o jų tikslas buvo įgyti daiktus apgaule ir juos parduoti patvirtina savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) J. T. r., (duomenys neskelbtini)ūkiniame pastate pateikė vibroplokštę "Zongshen ZS168FB,"WACKER", o V. V. 2019 m. spalio 23 d. Telšių r., Gadūnavo sen. Buožėnų k., Vigantiškių g. 14 pateikė lengvojo automobilio priekabą R. H. AS, vin. V61000751EE006883. Šie daiktai po apžiūros pagal pakvitavimą grąžinti A. A. (1 t., b. l. 112-137).
Šių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad prieš UAB „A. A. ir ko“ atstovę buvo panaudota apgaulė, kurios esmė prisistačius svetimu vardu ir pateikus svetimo asmens duomenis taip suklastojant įrankių nuomos sutartį, buvo apsunkintas asmens nustatymas padarant problemišką pačios pažeistos teisės atkūrimą dėl apgaule įgytų įrankių.
Aplinkybę, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje patvirtina pačių kaltinamųjų D. J. ir R. B. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu ir paties V. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nepaisant to, kad teisiamojo posėdžio metu V. B. nurodė, kad nežinojo, dėl kokių priežasčių važiuoja į Ryškėnus su kitais kaltinamaisiais ir tik po visko supratęs, jog D. J. ir R. B. pasiėmė daiktus neteisėtai, teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad D. J. jam pasiūlė užsidirbti. Aplinkybė, kad neva tai jis neklausęs D. J. ką reikės daryti yra nelogiška. Be to, kaip nurodė kiti kaltinamieji teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 19 d., metu, D. J. būnant automobilyje kartu su R. B. ir V. B., D. J. pristatė nusikalstamos veikos planą parodęs svetimą asmens tapatybės kortelę. Aplinkybę, kad kaltinamieji vėlesniuose posėdžiuose keitė parodymus, neturi esminės reikšmės, nes teismas tai vertina kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).
Kaip matyti iš prieš tai aptartų parodymų, asmenys veikė kaip bendravykdytojai nepaisant to, kad ne visi realizavo visus nusikalstamos veikos požymius. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015 “bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus. Įsibrovimo į butą atveju nėra būtina, kad visi bendrininkai fiziškai patektų į butą. Vykdytojas yra ir tas, kuris atvežė kitą vykdytoją prie namo, laukė automobilyje ir kartu išvažiavo su pagrobtais daiktais. Atsakomybė už svetimo turto pagrobimą kyla visiems bendrininkams nepriklausomai nuo to, kad pagrobtu turtu disponuoja ne visi“. Nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje dėl vagystės, tačiau ji yra analogiška situacijai šioje byloje tik darant kitą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, kitos nusikalstamos veikos inkriminavimas nekeičia bendrininkavimo subjektyviosios pusės aspektų ir bendrininkų vaidmens nusikalstamos veikos darymo kontekste. Dėl to šiuo atveju nurodyta nutartis taikytina kaip teisės taikymo šaltinis ir šioje byloje konstatuojant, kad visi asmenys turi atsakyti už sukčiavimą kaip bendravykdytojai.
Pažymėtina, kad šioje byloje kaltinamiesiems buvo pareikštas kaltinimas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad asmens tapatybės kortelės panaudojimas suklastojant nuomos sutartį, padaryti įgyvendinant sukčiavimo nusikaltimą ir yra šios nusikalstamos veikos dalis. Šis BK specialiosios dalies normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos visumos (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir normos-dalies (BK 300 straipsnio 1 dalis) konkurencija. Esant šiai normų konkurencijai, norma-dalis paprastai netaikoma, išskyrus atvejus, kai ji numato griežčiau baustiną nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-289/2013, 2K-177-788/2019). Šiuo atveju norma dalis nenumato griežtesnės atsakomybės, todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Tokiais atvejais pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmenys nėra išteisinami jų veika kvalifikuojama tik pagal vieną BK straipsnį, kuris atitinka normos visumos sudėties požymius.
Už nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, bauda laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.
R. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis baustas administracine tvarka, teistas ir turi neišnykusį teistumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad R. B. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl teismo manymu, BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.
Teismas analogiškais argumentais vadovaujasi parinkdamas bausmės rūšį ir D. J., todėl jam skiria taip pat laisvės atėmimo bausmę.
Parenkant bausmės rūšį V. B. įvertintina tai, kad jis teisiamas pirmą kartą. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas sprendžiamų aplinkybių kontekste įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad V. B. teisiamas pirmą kartą neturi argumentų, kurių pagrindu skirtų arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Dėl to skiria V. B. vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Pažymėtina, kad asmuo viešųjų darbų negalėtų dirbti dėl savo sveikatos būklės, o baudų netgi paskirtų už administracinius nusižengimus nemoka, todėl bausmės paskirtis skyrus V. B. baudą už padarytą nusikalstamą veiką nepasiektų bausmės tikslų.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikalstamą veiką, kurią padarė R. B. ir D. J. minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus trys metai (BK 182 straipsnio 1 dalis), V. B. numatytas bausmės dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus du metai laisvės apribojimo (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.
Teismas nenustatė kaltinamųjų veiksmuose lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad V. B. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad nežinojo, dėl kokių aplinkybių važiuoja į Ryškėnus. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė nenuoseklius parodymus juos keitė. Taip pat ir kiti kaltinamieji keitė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir vėlesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, juos priderindami prie V. B. parodymų. Šių aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad kaltinamieji gailėjosi padarę nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino.
Sunkinančia aplinkybe teismas D. J. ir R. B. veiksmuose pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistai ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nepaisant to, kad prokuroras šios aplinkybės kaltinamajame akte neprašė pripažinti atsakomybę sunkinančia, tačiau kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kad prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, prokuroras aiškiai nurodė šį kaltinamųjų atsakomybę sunkinantį požymį aprašydamas nusikalstamą veiką, todėl pasitvirtinus prokuroro nurodytai aplinkybei, ji gali būti pripažinta kaip kaltinamojo padėtį sunkinanti.
Tuo tarpu kaltinamojo V. B. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nors prokuroras prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Pažymėtina tai, kad V. B. laikomas teisiamu pirmą kartą, nes teistumas už prieš tai padarytą nusikalstamą veiką yra išnykęs, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis šią nusikalstamą veiką padarę būdamas recidyvistu. Taip pat nėra pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančios aplinkybės fakto, kad asmenys nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų kaip to prašė prokuroras. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra savanaudiškas nusikaltimas. BK 182 straipsnio 1 dalyje apibrėžta šios nusikalstamos veikos dispozicija. Vienas iš sukčiavimo objektyviųjų požymių svetimo turto įgijimas savo ar kitų naudai rodo, kad šio nusikaltimo paskatos yra savanaudiškos. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Dėl prokuroras nepagrįstai prašė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažinti tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų.
Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas turėtų parinkti kaltinamiesiems griežtesnę nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė, tačiau teismas įvertina šiuo atveju jo manymu esminį aspektą, kad nusikalstama veika jokia žala padaryta iš esmės nebuvo, taip pat atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos pavojingumą ir skiria R. B. ir D. J. 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, o V. B. vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017) 2K-315-303/2018).
Kaip matyti iš bylos duomenų, V. B. priklausanti transporto priemonę automobilis Audi A4, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis, todėl jis konfiskuotinas iš kaltinamojo. Kito ikiteisminio tyrimo pagrindu prasidėjęs procesas nėra pasibaigęs, todėl atsižvelgiant į tai, kad ši transporto priemonė yra ir šios nusikalstamos veikos įrankis, ji konfiskuotina iš kaltinamojo šioje byloje.
Taip pat iš kaltinamųjų konfiskuoti po 40 Eur, kuriuos jie gavo už parduotą vibroplokštę ir automobilio priekabą. Nepaisant to, kad prokuroras prašė konfiskuoti iš kaltinamųjų po 100 Eur, tačiau byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iškirtas, pardavus apgaulės būdu įgytus daiktus, tokią pinigų sumą ir gavo. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, jos tikslas ne nubaudimo funkcija, o bausmės įgyvendinimo ir atgrasymo, todėl iš kaltinamųjų konfiskavus daugiau negu jie įgijo būtų įgyvendinta nubaudimo funkcija, kuri nesuderinama su baudžiamojo poveikio priemonių tiksline paskirtimi.
V. B. 2019 m. liepos 10 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (3 t., b. l. 82-84).
D. J. 2019 m. liepos 16 d. paskirtas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuris liko panaikinus Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi dokumentų paėmimą, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (3 t., b. l. 1-11).
R. B. 2019 m. spalio 22 d. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nes jo laisvė yra apribota kitoje byloje priimto procesinio sprendimo pagrindu, todėl šios kardomosios priemonės taikymas yra netikslingas (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (3 t., b. l. 103-105).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje šio straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai kaltinamasis yra suimtas gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nepaisant to, kad kaltinamasis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, tačiau nepaskyrus jam gynėjo, būtų suvaržyta jo teisė į gynybą. Telšių apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 273,95 Eur išlaidų.
Kaltinamajam V. B. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes po jo parodymų atsirado kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų. Teisme gauta 2020 m. spalio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 345,84 Eur išlaidų.
Esant aptartam teisiniam reguliavimui šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų V. B. ir R. B.. Akcentuotina tai, kad į bylą gynyba nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų sunkią kaltinamųjų padėtį, todėl nėra pagrindo šių išlaidų mažinti arba iš viso jų nepriteisti, išskyrus D. J. atveju. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų D. J. suteikimo jos sudaro 684,46 Eur ir yra neproporcingos kitų kaltinamųjų suteiktos teisinės pagalbos dydžio kontekste. Dėl šios priežasties jos mažintinos per pusę iki 342.23 Eur.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmena su informacija iš V. B. mobilaus ryšio telefono "Nokia 6060" palikti saugoti byloje.
Vibro plokštė "WACKER" ir lengvojo automobilio priekaba R. H. AS, vin. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžinta A. A., UAB "A. A. ir Ko" paliktina jo nuosavybėje (1 t., b. l. 137).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
R. B. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
Konfiskuoti iš V. B. nusikalstamų veikų padarymo priemonę – automobilį "AUDI A4", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio VIN: (duomenys neskelbtini).
Konfiskuoti iš V. B., R. B. ir D. J. po 40 Eur gautus kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
V. B. 2019 m. liepos 10 d. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
D. J. 2019 m. liepos 16 d. paskirtą įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
R. B. 2019 m. spalio 22 d. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
CD laikmena su informacija iš V. B. mobilaus ryšio telefono "Nokia 6060" palikti saugoti byloje
Vibro plokštė "WACKER" ir lengvojo automobilio priekaba R. H. AS, vin. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžinta A. A., UAB "A. A. ir Ko" paliktina jo nuosavybėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o dėl nuteistojo R. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.