Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams L. N. ir J. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų L. N. ir J. N. 637,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (637,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Naujamiesčio būstas“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pasisakydamas dėl bendrosios butų savininkų pareigos mokėti ginčo mokesčius teismas nurodė, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. CK 4.83 – 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Teismas nurodė, jog atsakovo ginčijami tarifai už paslaugas yra numatyti teisės aktais, todėl administratorius neprivalo gauti savininkų pritarimo šioms paslaugoms teikti. Teismas nustatė, jog už suteiktas paslaugas nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ieškovės atsakovams išrašytos sąskaitos. Ieškovės į bylą pateikta skolų valdymo ataskaita, kurioje nurodytos atsakovams už ginčo laikotarpį paskaičiuotos mokėtinos sumos pagal konkrečias paslaugų kategorijas. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė tinkamai nevykdo tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose jai kaip daugiabučio namo administratoriui nustatytų pareigų, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia suteiktų paslaugų fakto ir neeliminuoja atsakovų pareigos atsiskaityti su ieškove už jiems suteiktas paslaugas.Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas konkretus administravimo tarifo dydis – 0,138 Lt/0,039968 Eur, o ne maksimalus, teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovė nevykdė savo pareigos, įvertinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatose, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050, išdėstytų kriterijų, kadangi tokią pareigą jau yra įvykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama individualaus pobūdžio teisės aktą, kuris nenuginčytas ir galiojantis. Taikant 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 nustatytą tarifą atsakovų butui tenkantis mokėti mokestis už administravimo paslaugas būtų 5,56 Eur per mėnesį. Iš atsakovams išrašytų sąskaitų už paslaugas nustatyta, kad ieškovė mokestį už ginčo laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas apskaičiavo taikydama 0,0399 Eur (su PVM) tarifą. Iš skolų valdymo ataskaitos bei ieškovės atsakovams išrašytų sąskaitų nustatyta, kad už administravimo paslaugas 2014 m. gruodžio mėn. paskaičiuotas 5,56 Eur mokestis, 2015 m. sausio mėn. – 2016 m. balandžio 30 d. – 5,55 Eur. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendė, jog ieškovė, skaičiuodama atsakovų butui administravimo mokestį, taikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 patvirtintą tarifą, ir paskaičiuotas mokestis neviršija atsakovų butui tenkančio mokėti mokesčio, t.y. 5,56 Eur per mėnesį.Teismas, pasisakydamas dėl mokesčio už atliekų išvežimo paslaugas, nurodė, kad pagal 2012-01-02 sudarytą tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Ecoservice“ sutartį UAB „Ecoservice“ įsipareigojo teikti atsakovų namui komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, o UAB „Naujamiesčio būstas“ už suteiktas paslaugas sumokėti; nustatytas teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų tarifas – 0,27 Lt pridedant PVM. Atliekų išvežimo mokestis atsakovams paskaičiuotas taikant nurodytoje 2012-01-02 sutartyje sutartą tarifą, kuris neviršija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto maksimalaus tarifo, ir paskaičiuotas teisingai, todėl teismas priteisė mokėtiną už atliekų išvežimą sumą iš atsakovų. Spręsdamas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugas teismas nurodė, jog ieškovė į bylą pateikė 2009-02-27 sudarytą tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Mano būstas LT“ sutartį Nr. 09-02-42A, pagal kurią UAB „Mano būstas LT“ įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2, daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas, o techninės priežiūros paslaugų įkainis yra nustatomas vadovaujantis 1999-07-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1283V (pakeistu 2000-03-23 sprendimu Nr. 643V bei 2000-06-01 sprendimu Nr. 1129V). Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė negalėjo jokiais oficialiais dokumentais pagrįsti nurodytos sumos, tačiau jos pateikti paskaičiavimai (2017-02-16 excel lentelė) sudaro pagrindą, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, tokį išlaidų dydį vertinti kaip pagrįstą. Teismas nurodė, jog grįsdama reikalavimus ieškovė buvo į bylą pateikusi 2015-03-24 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitą Nr. NB-15-000013-42, taip pat 2016-03-31 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitą Nr. NB-16-000014-50, kuriose namo techninės priežiūros metinė išlaidų suma yra kita – 2014 metais – 5233,20 Lt (atitinka 1515,64 Eur), 2015 metais – planuota: 1515,64 Eur, faktinė – 1516,56 Eur, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šie duomenys yra neteisingi galimai dėl žmogiškos klaidos ir prašė pateiktų ataskaitų duomenimis nesivadovauti. Teismas konstatavo, kad formulėje namo butų (gyvenamųjų patalpų) bendrą plotą ieškovė nurodo neteisingai (1913,07 m²). Nekilnojamojo turto registro duomenimis namo, Raseinių g. 12, Vilnius, naudingasis plotas yra 1967,92 m², todėl būtent toks dydis turi būti taikomas apskaičiuojant ginčijamą tarifą. Teismas sprendė, kad mokestis už techninės priežiūros (eksploatacijos) paslaugas atsakovams turėjo būti apskaičiuotas taip: 1251,92 / 1967,92 / 12, ir sudaro 0,053 Eur be PVM arba 0,06413 Eur su PVM. Taigi atsakovai už savo butą per mėnesį ginčo laikotarpiu turėjo mokėti 8,92 Eur (139,08 x 0,06413). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškinį dalyje dėl mokesčio už šilumos ūkio priežiūros paslaugas teismas tenkino iš dalies ir iš atsakovų ieškovei už šias paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. priteisė 151,64 Eur sumą.Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti įsiskolinimą už šilumos ūkio priežiūros paslaugas, teismas atsakovo pateiktą, oficialiame rašte nurodytą informaciją apie namo vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos trukmę, laikė teisinga. Nurodė, kad skaičiuojant atsakovams mokestį už šilumos ūkio priežiūros paslaugas turėjo būti taikomas 0,0610 Eur (su PVM) tarifas. Taikant minėtą 0,0610 Eur (su PVM) tarifą atsakovų mokėtina suma ginčo laikotarpiu buvo 8,48 Eur per mėnesį (0,0610 *139,0800). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas ieškinį dalyje dėl mokesčio už šilumos ūkio priežiūros paslaugas tenkino iš dalies ir iš atsakovų ieškovei už šias paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. priteisė 144,16 Eur sumą.Teismas taip pat nustatė, jog remiantis skolų valdymo ataskaita, ieškovė, skaičiuodama nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. susidariusią skolą, nurodo skolos likutį 937,68 Eur, susidariusį 2014-12-01. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė paaiškino, kad sumas, priteistas ankstesniais sprendimais įskaitė iš vėlesnių atsakovo mokėjimų, vadovaudamasis CK 6.55 straipsniu nurodė, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovams 567,12 Lt sumą ir pagrįstai ją priteisė iš atsakovų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, mokėdamas ieškovei už paslaugas tiksliai nenurodo, už ką konkrečiai moka, jo atliekamų mokėjimų dydžiai nuolat skiriasi, todėl nėra pagrindo spręsti buvus jo aiškią valią atsiskaityti už tam tikras paslaugas, už tam tikrą laikotarpį ir pan.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. N. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo prašo priteistą sumą sumažinti 325,07 Eur suma.Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: teismas nustatinėjo privalomąsias statinių naudojimo ir priežiūros išlaidas ir jų tarifą, tačiau nesprendė klausimo dėl administratoriaus veiklos legalumo, kuris išnyko ieškovei pažeidus minėto nutarimo 6.1 punktą. Ieškovė nepateikė jokių privalomų namo administravimo dokumentų, todėl faktiškai tokios veiklos nevykdė. Ieškovė vykdydama administravimo funkcijas, numatytas daugiabučio namo administravimo nuostatuose, privalėjo pateikti: privalomus namo techninės priežiūros dokumentus (Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų Aprašą; Daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemų Aprašas; Statinio techninį-energetinį Pasą; Gyvenamo namo techninės priežiūros Žurnalą; Namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros Instrukcijas) bei privalomus namo administravimo dokumentus (Paslaugų tiekėjų parinkimo konkursų dokumentus ir Sutartis su paslaugų tiekėjais; Ilgalaikės ir metinės ūkinės-finansinės veiklos Planus; Ilgalaikio bei metinio šilumos ir karšto vandens sistemų remonto Planus; Kasmetinės ūkinės-finansinės veiklos Ataskaitą; Remonto darbų dokumentus (Defektiniai aktai, Sąmatos, Atliktų darbų aktai); Butų savininkų visuotinių susirinkimų protokolus). Ieškovė nepateikė nei vieno daiktinio įrodymo iš numatytų privalomųjų daugiabučio namo administravimo dokumentų ir byloje nėra nei vieno įrodymo, kad ji teikė administravimo paslaugas ir patyrė administravimo išlaidas. PVM sąskaitų - faktūrų pateikimas gyventojams ir mokesčių rinkimas negali būti laikomas tinkamu administravimo vykdymu;nuo 2007-02-07 šilumos punktas (duomenys neskelbtini) yra renovuotas ir yra AB Šilumos tinklai nuosavybė. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nurodyta, kad šilumos punktai yra šilumos perdavimo sistemos dalis. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį šilumos punktų priežiūros sąnaudos yra būtinosios šilumos tiekėjo sąnaudos. Minėto įstatymo 28 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-06-05 iki 2011-10-12 buvo įtvirtinta nuostata, kad šilumos ir(ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų priežiūrą (eksploataciją). Ieškovė privalėjo gauti ir tikėtina gavo iš šilumos tiekėjo Vilniaus energijos apmokėjimą už šilumos punkto priežiūrą nurodytu laikotarpiu ir tuo pačiu neteisėtai reikalauja sumokėti iš namo bendrasavininkų dar kartą 164,25 Eur (567,12 Lt) už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą už minėtą laikotarpį. Nurodo, jog negalima teigti, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2995-809/2015 priėmė įsiteisėjusį sprendimą, įteisinantį ieškovės priskaičiuotos sumos 567,12 Lt pagrįstumą, nes apygardos teismas konstatuodamas, jog minėta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostata galiojo, šios aplinkybės nenagrinėjo; Atsakovas kėlė klausimą, kad periodo pradžioje nurodomame likutyje yra neteisėtai priskaičiuotas dvigubas mokestis už šilumos punkto įrenginių priežiūrą nuo 2010-06-05 iki 2011-10-12 iš viso 164,25 Eur ir ieškovės ieškinio suma privalo būti sumažinta šiuo dydžiu;ieškovės pateiktame sutarties priede tarp UAB ,,Naujamiesčio būstas“ ir UAB ,,Pastatų priežiūros tarnyba“ nurodyta, kad ieškovė taiko 0,0749 Eur su PVM tarifą ir įsipareigoja už priežiūrą kas mėnesį mokėti paslaugų teikėjui 372,02 Lt (107,74 Eur). Pastato plotas sutarties priede nurodomas 1551,19 kv.m., nors teismas konstatavo, jog pastato plotas yra 2177,24 kv.m. Ieškovė pirkdama paslaugas pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių priežiūrai (jų neatlikdama) už 107,74 Eur, namo bendrasavininkiams priskaičiuodavo 163,08 Eur ( 2177,24*0,0749 = 163,08 Eur) tuo pačiu nepagristai priskaičiuodama kas mėnesį 60,34 Eur. Ieškovė, pirkdama paslaugas už 107,74 Eur (remiantis pateiktu sutarties priedu ir mokėtais pavedimais) privalėjo skaičiuoti namo bendrasavininkiams 0,0495 Eur tarifu. Taikant minėtą 0,0495 Eur (su PVM) tarifą atsakovų mokėtina suma ginčo laikotarpiu yra 6,88 Eur per mėnesį (0,495*139,08). Taigi ieškovė nepagristai priskaičiavo atsakovei 60,18 Eur sumą;ieškovė neteikdama komunalinių atliekų paslaugų pagal su rangovu UAB ,,Ecoservice“ sudarytą sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įsipareigoja ir moka rangovui 181,01 Eur per mėnesį, nurodydama tarifą 0,27 Lt pridedant PVM (0,0946 Eur su PVM), tačiau skaičiuodama mokestį bendrasavininkiams naudoja klaidingą namo plotą 1913,07 m² vietoje tikrojo 1967,92 m², tokiu būdu namo bendrasavininkiams ieškovė priskaičiuoja 186,17 Eurų per mėnesį, t.y. priskaičiuojama papildomai 5,16 Eur per mėnesį ir 61,86 Eur per metus. Ieškovė jokių papildomų paslaugų neteikdama ir mokėdama 181,01 Eur per mėnesį rangovui turėtų taikyti 0,092 Eur tarifą ir priskaičiuoti atsakovui ne 13,16 Eur, o 12,79 Eur. Taigi už atliekų išvežimo paslaugas ieškovė nepagristai priskaičiavo atsakovui 6,29 Eur sumą.Ieškovė UAB ,,Naujamiesčio būstas“ su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.1 punktu. Išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas, nes pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovo ginčijami tarifai už paslaugas, kurios susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl administratorius, veikdamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ribose, neprivalo gauti savininkų pritarimo šioms paslaugoms teikti reikalingos sutartims sudaryti, konkretiems su paslaugos teikimu susijusiems darbams atlikti. Nurodo, jog ieškovė pateikė teismui PVM sąskaitas – faktūras, taip pat paslaugų teikimo sutartis, rašytinius paaiškinimus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė teikė administravimo paslaugas ir patyrė administravimo išlaidas;apeliantas nepagrįstai nurodo ankstesnėje byloje išnagrinėtas aplinkybes. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2995-809/2015 buvo nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių ir byloje buvo sprendžiami analogiški šilumos ir karšto vandens sistemų eksploatavimo mokesčio klausimai dėl 164,25 Eur sumos už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Šioje byloje buvo konstatuota, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsniu, ieškovė pagrįstai skaičiuoja mokestį už daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Todėl apelianto argumentai, jog ankstesniais teismo sprendimais nebuvo nagrinėjama aplinkybė dėl mokesčių pagrįstumo yra klaidinga. Nurodo, jog nagrinėjimo ginčo atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos susidariusios nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., todėl minėta civilinė byla šiam ginčui nėra aktuali; atsakovams suteiktų paslaugų suma, buvo apskaičiuojama pagal 139,08 kv. m. buto plotą, o šis plotas buvo nustatytas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais duomenimis. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Atsakovų buto plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre, nėra nuginčytas, todėl ieškovė pagrįstai mokesčius skaičiavo nuo registre nurodyto buto ploto. Toks mokesčių apskaičiavimas nepažeidžia ir kitų namo butų savininkų interesų ir atitinka teisinį reguliavimą. Viso namo naudingasis plotas ir jo neatitikimas negali būti pagrindu sumažinti ieškovės skaičiuojamus mokesčius, nes tokių tarifinių mokesčių apskaičiavimui namo naudingasis plotas tiesioginės įtakos neturi, kadangi mokesčiai atsakovams buvo apskaičiuoti pagal jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą (139,08 kv. m.);vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. Nr. įsakymu 30-637 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 punktu administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas: už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – laikydamasis šią priežiūrą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuoja ir paskirsto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei tarifais ir vadovaudamasis su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis (Nuostatų 9 punktas). Ieškovė mokesčius skaičiavo vadovaudamasi nurodyta tvarka, be kita ko, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atliekų išvežimo tarifas neviršijo Vilniaus miesto savivaldybės nustatytų maksimalių tarifų, o šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tarifas teismo sprendimu buvo sumažintas pritaikius aktualias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priimtas tarifo dedamąsias dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad atsakovams L. N. ir J. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, l. 43-44), o ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Byloje kilo ginčas dėl kainos, ieškovės atsakovams paskaičiuotas nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. už administravimo, priežiūros/eksploatacijos, šilumos ūkio priežiūros, šiukšlių išvežimo paslaugas.

Dėl subjekto, administruojančio daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybę, teisių ir pareigų

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, ginčydamas ieškovės teisę teikti administravimo paslaugas, nepateikė įrodymų apie sudarytą jungtinės veiklos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo ir/ar įrodymų, jog jis yra susitaręs dėl tokio pobūdžio paslaugų teikimo su kitu asmeniu, apeliacinio skundo argumentai, kuriais neigiamas paslaugų teikimo faktas ir ginčijamas tarifinis paslaugų įkainių apskaičiavimas, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Šios nutarties 17 punkte yra nurodyta, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti yra įgyvendinama per paskirtą bendrojo naudojimo objektų administratorių arba bendrijos sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad administravimo teisiniai santykiai reglamentuojami įstatymo nuostatų – CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1–4 dalių, Atliekų tvarkymo įstatymo normų, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, tarp jų – Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų.Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas mano, kad tik tuo atveju, kai tarifams pritaria butų ir patalpų savininkai, administratorius turi teisę skaičiuoti paslaugų kainų dydžius. Šią aplinkybę įrodinėja argumentuodamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 punktu. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1. punktą administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CK 4.85 straipsnis, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, taikomas sistemiškai su CK 4.84 straipsnio 9 dalimi, kuri numato, jog maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Taigi tarifą nustato savivaldybės taryba. Tokiu atveju konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo ginčijami tarifai už paslaugas, kurios susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl administratorius, veikdamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ribose, neprivalo gauti savininkų pritarimo šioms paslaugoms teikti reikalingos sutartims sudaryti, konkretiems su paslaugos teikimu susijusiems darbams atlikti.

Dėl bendro naudojimo objektų dokumentų pateikimo ir tarifų taikymo pagrįstumo

Apeliantas nurodė, kad ieškovas nepateikė daugiabučio namo bendro naudojimo objektų aprašo, daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemų aprašo, statinio techninio-energetinio paso, gyvenamo namo techninės priežiūros žurnalo, namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros instrukcijos, paslaugų su tiekėjais sutarčių, ilgalaikio ir metinio ūkinės-finansinės veiklos plano, ilgalaikio bei metinio šilumos ir karšto vandens sistemų remonto planų, kasmetinė ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos, remonto darbų dokumentų, butų savininkų visuotinių susirinkimų protokolų. Tai, jog nėra pateikti šie dokumentai, apelianto manymu, įrodo, jog ieškovė neteikė paslaugų ir nepatyrė administravimo išlaidų.Apeliacinės instancijos teismas atmeta argumentą, jog apelianto nurodytų dokumentų nepateikimas įrodo ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog atliekamos nebuvo vežamos, nebuvo tiekiama šilumos energija bendro naudojimo patalpoms ir pan. Ieškovė pateikė į bylą tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Ecoservice“ 2012-01-02 sudarytą sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. NB-SUT-12-001E, 2012-01-02 priedą Nr. 1 prie Sutarties, 2014-04-30 priedą Nr. 3 prie Sutarties (el. b. t. II, l. 125-151). Pagal minėtą sutartį UAB „Ecoservice“ įsipareigojo teikti atsakovų namui komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, o UAB „Naujamiesčio būstas“ už suteiktas paslaugas sumokėti. Priede Nr. 3 namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų tarifas yra 0,27 Lt pridedant PVM. Taigi ieškovas yra pateikęs teisinį pagrindą dėl komunalinių atliekų tvarkymo, o apeliantas nepateikė konkrečių duomenų (pvz., dėl faktinio išvežtų atliekų kiekio), kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ir apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Lygiai taip pat ieškovas į bylą pateikė 2009-02-27 tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Mano būstas LT“ sudarytą sutartį Nr. 09-02-42A, pagal kurią UAB „Mano būstas LT“ įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2, daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas (el. b. t. I, l. 90-92). Šio paslaugų teikėjo už eksploatavimo paslaugas UAB „Naujamiesčio būstas“ išrašytos 2014 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros, pateikti išrašai apie paslaugų teikėjui UAB „Mano būstas“ atliktus mokėjimus laikotarpiu 2014 m. lapkričio 26 d. – 2016 m. balandžio 30 d. (el. b. t. I, l. 188-193). Į bylą taip pat pateikta tą pačią dieną, t. y. 2009-02-27, tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir AB „City Service“ sudaryta sutartis Nr. 09-02-42A, pagal kurią AB „City Service“ įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2, daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas (el. b. t. II, l. 152-155), priedas Nr. 1 prie sutarties (el. b. t. II, l. 156-159), priedas Nr. 2 prie sutarties (el. b. t. II, l. 160-182). Priede Nr. 2 sutarta dėl namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamų minėtų paslaugų tarifo – 0,228 Lt/kv.m. Į bylą pateiktas 2012-02-03 UAB „City Service LT“ raštas „Dėl veiklos perleidimo UAB „City Service“, kuriame nurodyta, kad AB „City Service“ vykdyta komercinio nekilnojamojo turto administravimo ir pastatų techninės priežiūros veikla nuo 2012-02-01 perleista UAB „City Service LT“, kad sąskaitos-faktūros už nuo 2012-02-01 suteiktas paslaugas bus išrašytos UAB „City Service LT“ vardu (el. b. t. III, l. 28). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad šios sutartys įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytos, todėl jos yra privalomos sutarties dalyviams ir faktiniam paslaugos gavėjui.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas konkretus administravimo tarifo dydis – 0,138 Lt/0,039968 Eur (su PVM). Iš skolų valdymo ataskaitos bei ieškovo atsakovams išrašytų sąskaitų nustatyta, kad už administravimo paslaugas 2014 m. gruodžio mėn. paskaičiuotas 5,56 Eur mokestis, 2015 m. sausio mėn. – 2016 m. balandžio 30 d. – 5,55 Eur. ieškovas, skaičiuodamas atsakovų butui administravimo mokestį, taikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 patvirtintą tarifą, ir paskaičiuotas mokestis neviršija atsakovų butui tenkančio mokėti mokesčio, t.y. 5,56 Eur per mėnesį.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus pateiktus dokumentus dėl skolos fakto ir dydžio pagrindimo, nesutinka su apelianto argumentais, jog pateikti įrodymai yra nepakankami padaryti išvadą, kad ieškovas vykdė savo prievoles. Apeliantas nenurodė konkretaus, jo manymu, tarifų neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar faktinėms aplinkybėm, neįrodė paslaugos nesuteikimo fakto, todėl argumentai dėl neteisingo tarifo taikymo ir paslaugos nesuteikimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis). Apeliantas nurodė, kad periodo pradžioje nurodomame likutyje yra neteisėtai priskaičiuotas dvigubas mokestis už šilumos punkto įrenginių priežiūrą laikotarpyje 2010-06-05 iki 2011-10-12 sumoje 164,25 Eur ir ieškovo ieškinio suma privalo būti sumažinta šiuo dydžiu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, mokėdamas ieškovui už paslaugas tiksliai nenurodo, už ką konkrečiai moka, jo atliekamų mokėjimų dydžiai nuolat skiriasi, todėl nėra pagrindo spręsti buvus jo aiškią valią atsiskaityti už tam tikras paslaugas, už tam tikrą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teigimu, jog nurodytas 935,44 Eur likutis yra neteisingas, nes į šią sumą neteisėtai įskaičiuota 164,25 Eur (567,12 Lt) suma įmokų, kurios negalėjo būti priskaičiuotos pagal Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2010- 06-05 iki 2011-10-12. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Atsakovas atliko įmokas, nenurodydamas mokėjimo paskirties pagal paslaugas. CK 6.55 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Apeliantui nenurodžius mokėjimo paskirties, ieškovė galėjo atlikti įmokų paskirstymą pagal CK 6.54 straipsnį. Apeliantas įrodinėja, kad už pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių eksploatavimą ieškovė nepagrįstai priskaičiavo atsakovui 60,18 euru sumą, nes pastato bendrasis plotas sutarties priede nurodomas 1551,19 kv.m.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas pastato 2177,24 kv.m. bendrasis plotas yra nustatytas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nurodytas Nekilnojamojo turto registre namo plotas nėra nuginčytas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skaičiuojant atsakovams mokestį už šilumos ūkio priežiūros paslaugas turėjo būti taikomas 0,0610 Eur (su PVM) tarifas (0,03 Eur * 1 * 0,9 + 0,020 Eur * 1 * 0,9 + 0,006 Eur * 1 * 0,9) * 1,21 PVM. Apeliantas apeliaciniame skunde šio tarifo neginčijo. Teismas nurodė, jog taikant minėtą 0,0610 Eur (su PVM) tarifą atsakovų mokėtina suma ginčo laikotarpiu yra 8,48 Eur per mėnesį (0,0610 *139,0800). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ieškinys dalyje dėl mokesčio už šilumos ūkio priežiūros paslaugas buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovų ieškovei už šias paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. priteista 144,16 Eur suma. Taigi pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovės atliktus skaičiavimus dėl prašomų priteisti sumų, įvertinęs pastato plotą, teisingai nustatė mokėtinas sumas. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tarifas turėjo būti sumažintas pritaikius aktualias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priimtas tarifo dedamąsias dalis.Apeliantas įrodinėja, kad ieškovas skaičiuodamas bendrasavininkiams mokesčius už atliekų tvarkymo paslaugas naudoja klaidingą namo plotą 1913,07 vietoje tikrojo 1967,92, tokiu būdu namo bendrasavininkiams priskaičiuoja 186,17 eurų per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovės naudojamas viso namo naudingasis plotas ir jo neatitikimas negali būti pagrindu sumažinti ieškovės skaičiuojamus mokesčius, nes tokių tarifinių mokesčių apskaičiavimui namo naudingasis plotas tiesioginės įtakos neturi, kadangi mokesčiai atsakovams buvo apskaičiuoti pagal jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą (139,08 kv. m.). Apeliantams suteiktų paslaugų suma, buvo apskaičiuojama pagal 139,08 kv. m. buto plotą, o šis plotas buvo nustatytas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais duomenimis.Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėjęs teismas, išvadas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (atsakovo) J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.