- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-992-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04075-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos išsprendus ieškovo D. L. ieškinio atsakovui J. J. (J. J.) dėl atsakovo pripažinimo faktiniu įmonės vadovu ir 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, trečiasis asmuo A. D., priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J., prašydamas: 1) pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. faktiniu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Maradonas“ vadovu buvo J. J.; 2) pripažinti 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutartį Nr. 2014/01 nesudaryta; 3) priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl atsakovo pripažinimo faktiniu įmonės UAB „Maradonas“ vadovu ir 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutarties Nr. 2014/01 pripažinimo nesudaryta.
3. Ieškovo pateiktais dokumentais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad: 1) Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 priimtame 2023 m. gruodžio 14 d. sprendime buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl to, kas buvo tikruoju UAB „Maradonas“ vadovu; 2) Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-207-577/2024 pagal D. L. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo D. L. apeliaciniame skunde dėsto motyvus, iš esmės sutampančius su šioje byloje ieškinyje nurodomais argumentais; 3) tiek Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su ieškinio antruoju reikalavimu, tiek ir ieškovas D. L. apeliaciniame skunde įrodinėja, kad buvo neteisingai įvertintos su 2014 m. spalio 13 d. paskolos sutartimi Nr. 2014/01 susijusios aplinkybės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas D. L. ieškinyje prašė teismo nustatyti tas pačias aplinkybes (pripažinti faktus), dėl kurių Vilniaus apygardos teismas jau pasisakė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023, ir dėl kurių yra sprendžiama Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-207-577/2024, todėl ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4,5 punktuose įtvirtintų nuostatų pagrindu.
Šalies argumentai
4. Teismas sprendė ieškinį atsisakyti ir kitu pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Laikė, kad teismui pateiktame ieškinyje suformuluoti reikalavimai (prašymai pripažinti faktus, nustatyti faktines aplinkybes) nenagrinėtini kaip atskiri reikalavimai ieškinio teisenos tvarka atskiroje byloje, kadangi iš ieškinio dalyko (reikalavimų dalies) nėra aišku, kokią galimai pažeistą jo teisę ieškovas siekia apginti, kokių siekia materialinių teisinių padarinių savo atžvilgiu, pripažinus atsakovą faktiniu vadovu bei pripažinus paskolos sutartį nesudaryta. Kartu pažymėjo, kad nors iš ieškinio galima numanyti ieškovo siekį arba tam tikros finansinės naudos, arba tam tikrų finansinių nuostolių išvengimo ar sumažinimo, tačiau teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus reikalavimo, lot. causa actiones), kadangi ieškinio parengimas ir galimai pažeistų ieškovo teisių ir interesų gynybos būdo pasirinkimas yra ieškovo prerogatyva.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas D. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip tapatų ieškovo pareikštiems reikalavimams kitoje civilinėje byloje. teismas nepagrįstai pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai nesutampa su skundžiamoje nutartyje nurodytos civilinės bylos Nr. e2-2126-1097/2023 reikalavimais, kadangi pastarojoje ieškinys pareikštas Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakovams D. L. ir A. D. dėl žalos atlyginimo, reikalavimas kildinamas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros suteiktos paramos UAB „Maradonas" netinkamo panaudojimo, tačiau nebuvo reikšti reikalavimai dėl J. J. pripažinimo faktiniu įmonės vadovu ar 2013 m. lapkričio 3 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Taigi šioje ir teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 ieškinių reikalavimais siekiama skirtingų teisinių tikslų, jų tenkinimas sukeltų nevienodas pasekmes, o pareikšti reikalavimai nesutampa net iš dalies;
5.2. pagal kasacinio teismo praktiką vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas). Kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65- 421/2020, 21 punktas). Nors civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 pateikti D. L. atsiliepimo į ieškinį argumentai ir nagrinėjamoje byloje ieškinyje išdėstyti argumentai iš dalies sutampa, tai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį;
5.3. ieškinių tapatumui konstatuoti būtina nustatyti visas tris ieškinių tapatumo sąlygas: šalis, ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Konstatavus skirtingą ieškinių dalyką darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos ieškinys nėra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 išnagrinėtam ir Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinė byla Nr. e2A-207-577/2024) nagrinėjamam ginčui, o pirmosios instancijos teismas neturėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu;
5.4. priešingai negu konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje, ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, ieškinio pagrindas bei nurodyta kokių teisinių padarinių siekia ieškovas, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Ieškinio reikalavimai tarpusavyje susiję, kadangi ginčijamos 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutarties ieškovas D. L. nepasirašė, jis faktiškai įmonės nevaldė, lėšų šios sutarties pagrindu negavo, o apie šios paskolos sutarties egzistavimą sužinojo tik 2023 m. (nors ir buvo laikomas de jure vadovu), visą jo valdymo laikotarpį faktiniu įmonės vadovu buvo J. J., todėl J. J. faktinio valdymo UAB „Maradonas“ konstatavimas reikšmingas vertinant aplinkybes, susijusias su 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybėmis, taip pat J. J. faktinio valdymo konstatavimas bus naudojamas ir kitose bylose, kuriose bus sprendžiamas D. L. kaip UAB „Maradonas" vadovo atsakomybės klausimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dėl atsakovo pripažinimo faktiniu įmonės vadovu ir 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, konstatavęs, kad ieškovas prašė teismo nustatyti tas pačias aplinkybes (pripažinti faktus), dėl kurių jau pasisakyta kitoje išnagrinėtoje byloje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai) ir ieškinyje suformuluoti reikalavimai (prašymai pripažinti faktus, nustatyti faktines aplinkybes) nenagrinėtini kaip atskiri reikalavimai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas), ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar jų nėra, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.
10. Atsisakymo priimti ieškinį pagrindai įtvirtinti CPK 137 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, o CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą – jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi atsisakyta ieškinį priimti iš esmės dviem pagrindais – dėl tapatumo ir dėl to, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme.
11. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio elementus - dalyką ir pagrindą.
12. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškovas D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo teismo nustatyti tas pačias aplinkybes (pripažinti faktus), dėl kurių Vilniaus apygardos teismas jau pasisakė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023, ir dėl kurių sprendžiama (šios nutarties priėmimo metu jau išspręsta) ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-207-577/2024. Apeliantas teigia, jog nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindais, kadangi pareikšto ieškinio ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 dalykas apskritai nesutampa, o faktinės aplinkybės iš dalies sutampa, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti tapatumo. Taigi, kaip matyti, kyla ieškinio dalyko ir iš dalies pagrindo tapatumo klausimas.
13. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykas sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinio santykio turinys, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2023). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 26 punktas).
14. Susipažinus su apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2126-1097/2023, išnagrinėtos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-207-577/2024 duomenimis, nustatyta, kad tiek minėtame Vilniaus apygardos teismo sprendime (45-50 punktai), tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (41-50 punktai) buvo vertinama, kas buvo tikruoju UAB „Maradonas“ vadovu, ir, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. L. neįrodė de facto vadovu buvus J. J.. Taip pat Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 priimto 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo 54 punkte buvo analizuotos aplinkybės, susijusios su šioje byloje reiškiamo ieškinio antru reikalavimu, t. y. 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutartimi Nr. 2014/01, o ieškovas D. L. įrodinėjo, kad minėtos paskolos sutarties nepasirašinėjo, pinigų jos pagrindu negavo, sutartis yra suklastota. Nustatyta, kad argumentai, susiję su 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutartimi Nr. 2014/01, vertinti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-207/577/2024 (nutarties 57-58 punktai).
15. Apibendrinus aptartas aplinkybes matyti, jog ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio dalyku formuluoja Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 įrodinėtas aplinkybes, kurios įvertintos ir dėl kurių jau pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma nustatyti atitinkamus faktus, sutampa su jau aptartose civilinėse bylose nagrinėtomis aplinkybės, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų tapatumą.
16. Tai, kad ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės iš dalies sutampa, pripažino ir apeliantas atskirajame skunde, teigdamas, jog tai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinio kaip tapataus. Tačiau, kaip jau minėta, kasacinio teismo doktrinoje nurodoma, kad ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 26 punktas). Šiuo gi atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nagrinėjamoje civilinėje byloje remiasi faktinėmis aplinkybėmis, jas tik papildydamas, dėl kurių jau pasisakyta išnagrinėtose Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 ir Lietuvos apeliaciniame teismo civilinėje byloje Nr. e2A-207-577/2024.
17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir skundžiamoje nutartyje nurodytam kitam atsisakymo priimti apelianto ieškinį pagrindui, kuris įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte (kaip nenagrinėtiną teisme), kadangi suformuluoti ieškinio reikalavimai nesukelia materialinių pasekmių.
18. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Todėl tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
19. Pagal pirmiau aptartas aplinkybes nustačius, kad ieškovo ieškiniu reiškiami reikalavimai iš esmės yra kaip atitinkamų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo pasisakyta nurodytose civilinėse bylose, patvirtinimas, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės ir negali būti pripažinti tinkamu būdu ieškovo interesams apginti. Kaip matyti iš atskirojo skundo, ir pats apeliantas nurodo, kad tokie nustatytini faktai bus naudojami kitose civilinėse bylose, kas patvirtina argumentus, jog tokiais reikalavimais nekeliami jokie reikalavimai, susiję su ieškovo teisių ir pareigų pripažinimu, pakeitimu, nėra aišku, kokią galimai pažeistą jo teisę ieškovas siekia apginti formuluodamas ieškinio reikalavimus. Taigi konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškovo ieškinį ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
20. Nors apeliantas teigia, kad ieškinyje aiškiai nurodyta, kokių padarinių siekiama reiškiant tokius ieškinio reikalavimus, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškiniu reiškiamų reikalavimų siekis numanomas ir, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, nepaneigia teisingai nustatyto fakto dėl to, kad siekiama jau aptartų kitose civilinėse bylose faktinių aplinkybių konstatavimo ir nesukelia materialinių teisinių pasekmių.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto (ieškovo) atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.