- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-644-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20105-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunksas
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
- Kategorijos
- 2.4.6.1Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. J., jo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. J., pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamojo byla nutraukta.
M. J. perduotas laiduotojos O. N. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 16 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, nuspręsta grąžinti M. J., jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 15 d., apie 00.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu nustatytas 2,58 promilių girtumas).
2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo M. J. atžvilgiu taikymo, įvertino byloje nustatytas aplinkybes, ir sprendė, kad turto konfiskavimas šiuo atveju būtų netikslingas ir neproporcingas.
3. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuoti jam priklausantį turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas transporto priemonės konfiskavimo, nesivadovavo formuojama teismų praktika, dėl ko padarė netinkamas išvadas. Skunde nurodoma, kad kasacinės instancijos teismas jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (2019-01-11 įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, įsigaliojusi nuo 2019-04-01; LR BK 281 straipsnio 7 dalį pagal 2015-06-25 įstatymo redakciją Nr. XII-1871, galiojusią iki 2019-04-01), transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K- 80-511/2018) bei, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme vadovaujantis BK 72 straipsniu. Tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-256-303/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-271-628/2018, 2K-372-693/2018, 2K-186-648/2019, 2K-104- 1073/2019, 2K-77-648/2019).
3.2. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonė, turto konfiskavimas, gali būti skiriama. Nurodoma, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas ją, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgti į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018).
3.3. Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, jog paskirtas automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų M. J. ar jo šeimos narių gyvenimą. Nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad M. J. praeityje buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad M. J. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,58 promilės etilo alkoholio kraujyje). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog argumentai, kad skirta baudžiamojo poveikio priemonė, turto konfiskavimas, yra per griežta ir dėl to nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo ar jo artimieji patirs nepatogumų, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės ir pagrįsti klaidingu jų interpretavimu. Šiuo atveju asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir ji paskirta netinkamai pritaikius, baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-287-1073/2018). Argumentai, kad toks asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra neteistas, niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, gailisi padaręs nusikaltimą, taip pat sunki materialinė padėtis, nėra pakankami teigti, jog automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Tokį asmenį apibūdinančios aplinkybės (neteistas, gailisi) nėra kažkuo išskirtinės, nes kiekvienas įstatymus, moralės normas ir visuotinai priimtas elgesio taisykles gerbiantis žmogus nesėda prie vairo būdamas neblaivus ir suvokia, kad nedaryti nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų yra įprastas, natūralus dalykas (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-628/2018).
3.4. Skundo autorė teigia, kad asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-372-693/2018, 2K-42-1073/2019). Turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, LR BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-42-1073/2019). Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio konfiskavimo paskyrimas, neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
4. Atsiliepimų į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokuroras Osvaldas Stadalius prašė tenkinti apeliacinį skundą, o atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. J. ir jo gynėjas advokatas Vladislovas Mikša prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, keliamas tik netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo klausimas. Prokurorė nesutinka su nuosprendžiu dalyje, kuria M. J. netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, M. J., neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskacijos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priimtas nuosprendis šioje dalyje keistinas.
8. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu pilnamečiam asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Iš BK 62 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas savo sprendimą netaikyti M. J. turto konfiskavimo motyvavo tuo, kad nėra duomenų apie tai, kad anksčiau M. J. būtų baustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, jis dirba, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir įvertinus tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl turto konfiskavimas pirmosios instancijos teismo nuomone, būtų netikslingas ir neproporcingas.
Atsiliepimas
9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika tyčinė ar neatsargi. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi akivaizdu, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo M. J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Sprendžiant šios priemonės taikymo proporcingumo klausimą kolegija pažymi, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. M. J. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme manevruodamas nesuvaldė vairuojamo automobilio, kliudė bei apgadino du kieme stovėjusius kitus automobilius: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai. Ir nors iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. J. nėra anksčiau baustas ar teistas už automobilio vairavimą neblaiviam, nors turi ilgalaikę vairavimo patirtį, jis dirba, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, automobilis jam reikalingas vykti į darbą, tačiau atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį šios nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas netaikyti M. J. atžvilgiu turto konfiskacijos. Visos teigiamai M. J. charakterizuojančios aplinkybės buvo vertinamos taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto nuostatas. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad M. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis, būdamas padaręs pavojingą nusikalstamą veiką, nepatirs griežtesnių suvaržymų (jam neskirta bausmė, nebus teistumo). Be to, nagrinėjamu atveju būtina yra įvertinti ir tai, kad praeityje M. J. buvo baustas pagal ANK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kai, važiuodamas atbuline eiga, dėl neatidumo atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Ir nors ši nuobauda jau nebegaliojanti, tačiau ji turėtų būti vertinama kaip M. J. neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, atitinkamai įtakojanti klausimų, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu, sprendimą. Aukščiausiasis teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018). Kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas šiuo konkrečiu atveju būtų teisingas ir proporcingas M. J. padarytam nusikaltimui.
10. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas M. J. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl ko prokurorės skundas tenkinamas, o skundžiamas nuosprendis keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendžia:
prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti M. J. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.