- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 1-1808-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20105-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- M. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „F“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. J. 2019 m. gegužės 15 d., apie 00.15 val., namo, esančio Kaune, V. Landsbergio-Žemkalnio g. 11, kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW Pollo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu nustatytas 2,58 promilių girtumas).
Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nurodytomis prokuroro pareiškime. Garaže su kaimynu vartojo alkoholį, o po to sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – motinos Onos N. J. atsakomybei, kuri gali jam daryti teigiamą įtaką. Taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. J. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).
Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, jog iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas apie tai, kad namo, esančio Kaune, V. Landsbergio-Žemkalnio g. 11, kieme, neblaivus vairuotojas savo vairuojamu automobiliu VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovinčius automobilius Toyota Carina, valst. Nr. DBG 4013, ir Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko asmuo, kuris matė, kaip automobilio VW Polo vairuotojas, važiuodamas atbulas, apgadino automobilį Toyota Carina, po to važiuodamas į priekį apgadino automobilį Peugeot 307. Patikrinus automobilio VW Polo vairuotoją alkoholio matuokliu nustatytas 2,58 promilės girtumas (b. l. 28).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – namo, esančio Kaune, V. Landsbergio-Žemkalnio g. 11, kiemo teritorija, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 6-13).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai, fiksuoti jų sugadinimai (b. l. 14-16, 18-20, 22-24).
Liudytojas E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad turi automobilį Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį laiko namui priklausančiame kieme. 2019 m. gegužės 14 d., apie 13.00 val., juo grįžo į namus ir jį pastatė kieme. Automobilį paliko stovėti techniškai tvarkingą, be išorinių apgadinimų. 2019 m. gegužės 15 d., apie 1.00 val., pas jį į namus atėjo policijos pareigūnas, paklausė, ar jam priklauso minėtas automobilis, paprašė išeiti į kiemą jo apžiūrėti, kadangi jį kliudė kitas automobilis (b. l. 49).
Liudytoja G. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 15 d., apie 00.00 val., atvažiavo adresu V. Landsbergio-Žemkalnio g. 11. Vairavo motinos J. G. vardu registruotą automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu šiuo metu naudojosi ji. Minėto namo kieme pasistatė automobilį ir trumpam nuėjo pas savo seserį, gyvenančią V. Landsbergio-Žemkalnio 11. Maždaug po 15 min. išėjo į lauką. Pamatė, jog kieme stovi policijos pareigūnų automobilis. Vienas iš pareigūnų paklausė, ar Peugeot 307 yra jos automobilis. Liudytoja tai patvirtino. Pareigūnas pasakė, jog jos automobilis apgadintas, kuomet kitas vairuotojas, kuris buvo neblaivus, mėgino pasistatyti savo automobilį (b. l. 47).
Alkotesterio parodymais 2019 m. gegužės 15 d., 00.26 val. M. J. nustatytas 2,58 promilių girtumas; 2019 m. gegužės 15 d. 00.48 val. – 2,63 girtumas (b. l. 34-35).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo, praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), ar vengiant neblaivumo patikrinimo, vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą). BK 281¹ straipsnio 1 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato, o kilę padariniai tokiais atvejais vertinami pagal atitinkamus BK ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes, todėl aplinkybė, jog kaltinamasis nesaugiai vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kiti automobiliai, iš kaltinimo šalintina. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia teisinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. J. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, tai, kad jis sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo vietos, patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamajame posėdyje. M. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie M. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas laiduotojos Onos N. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant Onos N. J. prašymui perduoti M. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi M. J. yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja Ona N. J. yra kaltinamojo motina, neteista, nebausta administracine tvarka. Laiduotoja nurodė, kad gali daryti kaltinamajam įtaką, paveikti jį, kad jis elgtųsi pagal visuomenei priimtas normas, jų tarpusavio santykiai yra geri. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad M. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ir laiduotojos gaunamos pajamos yra nedidelės, skirtinas laidavimas be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Net ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis M. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., TAR, 2019, Nr. 2019-00859) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. J. uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo pateikimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 16 d.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. J. inkriminuotas nusikaltimas padarytas vairuojant automobilį VW Pollo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė registruota kaltinamojo vardu (b. l. 25). Teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad M. J. būtų anksčiau baustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nors turi ilgametę vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis dirba, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Automobilis jam reikalingas, nes automobilį vairuoja ir jo draugė. Teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad M. J. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus ir pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. M. J. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl įvertinus visas aplinkybes, turto konfiskavimas, teismo nuomone, būtų netikslingas ir neproporcingas.
Kaltinamajam M. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- automobilis VW Pollo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, grąžintinas M. J.;
- M. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas galioti Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu automobiliui VW Pollo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
M. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
M. J. perduoti laiduotojos Onos N. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 16 d.
Kardomąsias priemonę – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- automobilį VW Pollo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, grąžinti M. J.;
- M. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu automobiliui VW Pollo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Išaiškinti M. J., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai Onai N. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.