Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ukmergės Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei R. G.,

Civilinio ieškovo VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro įgaliotai atstovei D. A.,

Civilinio ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Siesikų seniūnijos seniūnui Ž. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindu už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., V. K., D. S., T. T. įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie, 2018 m. rugsėjo 30 d., laikotarpyje nuo 00 val. 00 min. iki 02 val. 00 min., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai grupėje, pro išdaužtą langą įsibrovė į buvusį (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriaus pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, kuriame įsikūręs Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro felčerinis punktas ir pagrobė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą, neturintį materialinės vertės: kelio ženklus, 8 vnt., „puzle“ dėliones, 8 vnt., kamuolius, 5 vnt., medinius skaitliukus, 2 vnt., lygintuvą, laidinį telefoną, rankinę, kurioje buvo 13 vnt. žaidimo plastikinių detalių, plastmasinę lazdelę, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, išspyrus antrame pastato aukšte esančias duris, įsibrovė į Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro felčerinio punkto patalpas bei iš jų pavogė pagrobė turtą, neturintį materialinės vertės: arbatinį „Sanusy“, metalinę cilindro dalį, metalinę apvalią dėžę pavadinimu „Priemonės chirurginei pagalbai“, vienkartinius švirkštus, 6 vnt., medicininius bintus, 2 vnt., vienkartinių adatų galus su antgaliais, 2 vnt., dėžutę, 1 pakuotę šiukšlių maišų, 35 l talpos, 8 vnt. medicinos įvairių įrankių dalių bei įrankių, vatos gniužulą, užveržiamą tvarstį, dėžutę su natrio chlorido stiklinėmis ampulėmis 5 ml talpos, šiukšlių maišelių, susuktų į ritinį, vaiko sveikatos raidos istorijos knygelę, išduotą K. P. vardu, lašelinės priedą su antgaliu, „Influvac“ vienkartinių švirkštų pakuotes, 3 vnt., termometrą, metalo dalių, 5 vnt., raktų ryšulius, 2 vnt., neturinčių materialinės vertės, o taip pat, stetofonendoskopą, 1,70 euro vertės, biksą-barabaną, 0,05 eurų vertės, tonometrą, 20,27 eurų vertės, rankšluostį, 1,55 euro vertės, gesintuvą, 37,44 eurų vertės, „Influvac“ vienkartinį švirkštą su adata, 33,55 eurų vertės, chalatą, 13,64 eurų vertės, padarydamas Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui 108,20 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai, gailėjosi dėl jos padarymo ir parodė, jog 2018 m. rugsėjo mėn. dalyvavo motorolerių sezono uždarymo šventėje kartu su V. K., D. S. ir T. T.. Po šventės laiką leido pas V. pirtyje. Apie vidurnaktį, tai yra, 2018 m. rugsėjo 30 d. visi kartu nuėjo iki mokyklos. Nuo gatvės apšvietimo sklido šviesa, matėsi išdaužtas langas ir padėta po juo paletė, todėl nusprendė įlipti. Išėmė stiklus, kad būtų saugiau, tuomet pirma įlipo D. S., po to jis (D. G.), tuomet T. T. su V. K.. Apžiūrėję pirmą aukštą, užlipo į antrą. Vieno kabineto durys antrame aukšte buvo užrakintos, todėl jas išspyrė. Tikriausiai spardė visi, jis pats spyrė porą kartų. Rado įvairių daiktų, tiksliai išvardinti negali, kai kuriuos daiktus susirinko visi ir išsinešė. Kad tai nusikaltimas, suprato kitą dieną, jam tai didelė pamoka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėn., galbūt 28 d., tačiau tiksliai nepamena, atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą pas buvusį klasioką V. K., kadangi tą dieną vyko motorolerių sezono uždarymo šventė. Po šventės kartu su V. grįžo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kartu šventėje taip pat buvo ir T. T.. Grįžus po šventės laiką leido pas V pirtyje, kartu su jais buvo ir D. S., V. kaimynas. Išsimaudžius, D. pasiūlė nueiti į kažkokį apleistą pastatą, tiesiog dėl smalsumo. Alkoholinių gėrimų tą vakarą nevartojo. (duomenys neskelbtini) kaime jis lankėsi pirmą kartą. Nieko blogo neįtarė, manė, kad pavaikščios po apleistą pastatą, todėl sutiko su visais kartu eiti. Buvo tamsus paros laikas, jeigu gerai pamena, tai 00 val. 00 min. nakties. Jam su kitais vaikinais atėjus prie apleisto pastato, D. pasakė, kad į pastatą pateks pro langą. Tuomet D. parodė medinę paletę, padėtą po pirmo aukšto langu. Pasinaudoję palete kaip pakylą, jie visi pro langą įlipo į pastatą. Paletė jau buvo palikta kažkieno iš anksčiau. Kas išdaužė stiklą, nepastebėjo, tačiau stiklo dūžį girdėjo, iš pradžių pamanė, kad kažkas iš lipančiųjų užlipo ant sudaužyto stiklo šukių. Pirmasis pro langą į pastatą lipo D., o paskui jie visi trys. Tikriausiai pats D. galėjo iki galo išdaužti jau dalinai sudaužytą pastato langą. Pastato viduje, pasišvietę mobilaus ryšio telefono prožektoriais, apsižiūrėjo. D. su savimi turėjo kažkokius raktus, iš kur jis juos gavo nesigilino, ir jais atrakino kelias pirmo ir antro aukšto duris. Užlipus į antrą aukštą, D. kojomis išspyrė duris, pro kurias visi vaikinai pateko į medicinos kabinetą. Būnant antrame aukšte, visi kartu susitarė, kad pasiims dalį daiktų, kuriuos sudės į kartoninę dėžę. Visi bendrai sumetė rastus daiktus į dėžę. Kokie tai buvo tiksliai daiktai, nelabai pamena, bet tarp jų buvo medicininiai įrankiai, žaidimai, kamuoliai ir kitokie daiktai. Daiktus rinko iš viso pastato patalpų, tačiau iš kur konkrečiai ir kokius daiktus paėmė, negali pasakyti, neprisimena. Antrame pastato aukšte D. išspyrė medicinos punkto duris, o pirmame aukšte – lango stiklą, tačiau negali pasakyti, kad jis nebuvo prieš tai išdaužtas. Su pagrobtais daiktais grįžo pas V. į namus, į „nedastatytą“ pirtį. Minėtoje patalpoje apžiūrėjo pagrobtus daiktus, po ko iš jų pasiėmė su savimi 2 vnt. švirkštų ir termometrą, skirtą matuoti kūno temperatūrai. V. pasiėmė chalatą. Po daiktų apžiūros, išsiskirstę nuėjo miegoti. Jis, t. y. D. G., papildė, kad D. išspyrė medicinos punkto duris kojomis. Ar dar kas nors spyrė kartu su D. duris kojomis, jis nematė. Tai pirmas kartas, kai turi reikalų su policija. Supranta ir gailisi nusikaltęs (t. 2., b. l. 25-28, 34-35).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino pilnai, gailėjosi ir parodė, jog iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą atvyko su T. T. ir D. G. dėl to, kad vyko motorolerių sezono uždarymas. Po šventės nuvyko į pirtį, alkoholio nevartojo. Atėjo ir D. S., kurį pažįsta nuo vaikystės. Sugalvojo nueiti pasėdėti prie mokyklos ant laiptų, kaip tai darė anksčiau vaikystėje. Visi keturi nuėjo, visko gerai nepamena, palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tikslo eiti vogti neturėjo. Įlipę pro jau iš dalies buvusį išdaužtą langą, daiktus ėmė iš smalsumo ir „durnumo“, manė, kad jie beverčiai, įdomūs, nes yra senesni, iš vaikystės laikotarpio, žaislai, kamuoliai ir pan. Užrakintas antro aukšto kabineto duris išspyrė, tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad jis spyrė kelis kartus. Negali paaiškinti, kodėl taip darė, tuo metu taip elgdamiesi jie neįvertino aplinkybių ir pasekmių. Parsineštus daiktus padėjo pirty pas jo (V. K.) tėtį. Kad tai vagystė, sužinojo vėliau.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. atvyko į savo tėčiui E. K. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vyko motorolerių sezono uždarymo šventė. Kartu su juo dalyvauti šventėje su savo motoroleriais atvyko ir draugai iš (duomenys neskelbtini), tai D. G. ir T. T.. Po šventės, visi kartu nuvažiavo pas jo tėtį į sodybą, kur maudėsi pirtyje. Prie jų kompanijos prisijungė ir pažįstamas, (duomenys neskelbtini) gyventojas, D. S.. Alkoholinių gėrimų pirtyje nevartojo. Po pirties, apie 1 val. nakties, tikslesnio laiko neprisimena, D. pasiūlė nueiti pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini), o po to nueiti iki mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Jis su D. dažnai eidavo prie tos mokyklos patalpų pasėdėti ant laiptų. Ten pagrindinė jaunimo susibūrimo vieta (duomenys neskelbtini). Priėjus prie mokyklos patalpų, D. pastebėjo, kad iš dalies išdaužtas mokyklos pirmo aukšto langas, o po juo padėta medinė paletė. Pasinaudojęs palikta kažkieno palete, D. pateko į mokyklos pirmo aukšto patalpas. Jis girdėjo stiklo dužimą, tačiau nesuprato, ar tai D. iki galo išmušė stiklą, ar jis užlipo jau ant dalinai išdaužto stiklo šukių, gulėjusių ant žemės. Paskui jį įlipo trise: jis, D. ir T. Įėjus į patalpas, apžiūrinėjo visą pirmą aukštą. Patalpos buvo apleistos, nes pastate mokykla jau nebeveikė. D. su savimi turėjo kažkokius raktus, kurių pagalba vaikinai atrakino kelias duris, esančias pirmame aukšte. Iš kur jis gavo tuos raktus, nežino, jis nematė, ar jis juos pasiėmė iš mokyklos patalpų, ar turėjo jau su savimi prieš patenkant į patalpas. Po to, visi kartu užlipo į mokyklos antrą aukštą. Būnant ten D. turėtais raktais bandė atrakinti medicinos punkto duris, tačiau nepavyko, todėl jis jas išspyrė. Ar D. vienas išspyrė medicinos punkto duris, negali tiksliai pasakyti, nes ne visuomet buvo šalia jo. Kažkuriuo metu buvo dar nusileidęs iki pirmo aukšto patalpų, o grįžtant tik pamatė, kad D. „sudavė paskutinį spyrį į duris“ po ko, šios išvirto. Įėjus į medicinos punktą, po jį pasivaikščiojo ir pradėjo rinkti daiktus rankomis ir juos mesti į kartoninę dėžę. Kodėl tuos daiktus krovė į dėžę, negali tiksliai atsakyti. Kam konkrečiai kilo mintis krauti daiktus į dėžę, nežino, visi bendrai tą darė. Kokius tiksliai daiktus sukrovė į dėžę, dabar nelabai pamena. Daiktus pagrobė tiek iš antro aukšto patalpų, tiek iš pirmo. Pagrobtus daiktus nusinešė apžiūrėti į tėčio sodybą, kurioje apžiūrėjo daiktus ir visi nuėjo miegoti. D. ir T. kitą dieną išvažiavus į namus, daiktai liko sodyboje, kuriuos D. po kelių parodė policijos pareigūnams. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (t. 2., b. l. 64-67, 73-74).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai, gailėjosi dėl jos padarymo ir parodė, jog 2018 m. tikslios datos nepamena, galėjo būti rugsėjo 30 d., naktis, buvo su T. T., V. K. ir D. G. pas K. dėdę pirtyje, (duomenys neskelbtini), alkoholio nevartojo. V. pažįsta nuo mažens, o T. ir D. tą dieną matė pirmą kartą. Sugalvojo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini), nueiti iki senos mokyklos, tokia mintis kilo spontaniškai. Tikslo vogti neturėjo. Jis (D. S.) gyvena (duomenys neskelbtini) ir žino, kad mokykla neveikianti. Nuo pirties iki mokyklos – 5 minutės kelio. Mokyklos langas buvo išdaužtas, todėl buvo smalsu pažiūrėti, kas viduje, „sugalvojome įlįsti į vidų“. Stiklas buvo nepilnai išdaužtas, „mes visi bendrai tą langą išėmėme“. Nepamena, kuris pirmas įlipo į vidų, į pirmą aukštą. Jis rado raktus, atrakinus pateko į antrą aukštą. Laisvai pateko ne į visas patalpas, jo rastais pirmame aukšte raktais pavyko atrakinti dvejas duris, vienų durų antrame aukšte – medicinos punkto, nepavyko „nutarėme brautis, nes buvo įdomu <...> visi po kelis kartus spardėme duris, spardėme bendrai, kažkas išspyrė ir visi patekome į vidų.“ Daiktus ėmė visi, be tikslo, šiaip sau, rado dėžę, daiktus sudėjo į ją, parnešė į V. K. pirtį. Daiktus nešė visi, dėžę nešė T. ir D., jis (D. S.) nešė kamuolius ir dar kažką įsidėjo į kuprinę, šiaip sau, nežinojo, ką su daiktais darys, kaip dalinsis. Žalą atlygino su visais kaltinamaisiais kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. parodė, kad 2018 m., rugsėjo mėn., kurią tiksliai dieną pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., nakties metu, iš šeštadienio į sekmadienį, jis buvo V. K. dėdės pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Su juo buvo ir V. K., T. T., D. G.. Kažkuriuo metu V. K. pasiūlė eiti pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Jokio konkretaus tikslo eiti į kaimą neturėjo, norėjo tiesiog pasivaikščioti. Vaikštant po kaimą, nutarė, kad reikia nueiti pasėdėti prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Besėdint prie pagrindinio mokyklos įėjimo ant laiptų, kilo mintis visiems bendrai įlįsti į mokyklos patalpas ir pasivaikščioti po jas. Tuo metu jiems nebuvo minčių ką nors pagrobti ar pavogti iš mokyklos patalpų. Mokykla yra neveikianti, o jos pastate tuo metu buvo įsikūrusi biblioteka ir medicinos punktas, tačiau nežino, ar jis buvo veikiantis. Į mokyklos patalpas pateko pro jau išdaužytą pirmo aukšto mokyklos langą. Mokyklos langas jau buvo išdaužtas, o jie tik „dabaigė“, t. y. išėmė dalį stiklo, po ko jis pats išgriuvo. Lango stiklą išėmė bendrai visi rankomis, jokių įrankių ar prietaisų neturėjo. Į mokyklos patalpas pateko užlipę ant medinio stovo, kuris jau buvo paliktas prie dalinai išdaužto lango stiklo. Įėjus į mokyklos patalpas, pirmame aukšte, kažkurioje patalpoje, stalo stalčiuke jis, t. y. D. S., rado raktus nuo durų, kuriais atrakino ir tokiu būdu kartu su kitais vaikinais pateko į mokyklos antro aukšto patalpas. Užlipus laiptais, rastais raktais, atrakino dar vienerias duris, pro kurias įėjo į koridorių, vedantį į medicinos punktą. Kodėl jie norėjo patekti į medicinos punktą, negali paaiškinti, tiesiog taip „sušvietė“. Kadangi turimais raktais medicinos punkto durys neatsidarė, todėl jas kartu su T., daužydami kojomis, išlaužė. Patekę į medicinos punkto patalpas surado kartoninę dėžę, į kurią sumetė rastus daiktus, t. y. medicinos prietaisus, švirkštus, chalatą ir kt. Išvardinti visus pagrobtus daiktus iš medicinos punkto negali, nes tiksliai neprisimena. Kokiu tikslu pavogė daiktus negali pasakyti. Ką būtų darę su tais daiktais taip pat negali pasakyti, nieko nesitarė. Po to, sumetus daiktus medicinos punkte į kartoninę dėžę, ją visi keturiese nusinešė iki pirmo aukšto, kažkurios klasės, kurioje dar rado kitų daiktų, t. y. kamuolių, dėlionių ir kt. Tiksliai iš klasės patalpų pagrobtų daiktų negali įvardinti, nes neprisimena. Visus pavogtus daiktus kartu su dėže keturiese nunešė pas V. į pirtelę, esančią (duomenys neskelbtini). Vagystė buvo įvykdyta nakties metu, todėl po visko jie grįžo atgal į pirtį, kurioje buvo nuo pat pradžių. Ką galvojo toliau daryti su vogtais daiktais, dar tiksliai nežinojo, vienus būtų pasilikę sau, kitus nereikalingus išmetę. Dalį daiktų, rastų medicinos punkte jis buvo įsidėjęs į kuprinę. Labai gailisi nusikaltęs, yra moksleivis, nėra teistas bet dėl muštynių mokykloje jau buvo atleistas dėl atsakomybės (t. 1., b. l. 173-176, 182-183).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. 2018 m. rugsėjo 29 d. su D. G. ir V. K. dalyvavo motorolerių sezono uždarymo šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Po jos laiką leido pas V. K. pirtyje. Svečiuose buvo ir D. S., kurį matė pirmą kartą. Jis papasakojo, kad kaime yra apleista mokykla, pasiūlė ten nueiti. Nuėjo visi keturi, tai yra D. G., V. K., D. S. ir jis pats. Lįsti į mokyklą tikslo neturėjo. Matėsi išdaužtas mokyklos langas, po juo padėta paletė, atrodė, kad dar prieš juos buvo kažkas pro jį įlipę. Jis (T. T.) nuėjo aplink mokyklą, išgirdo stiklo dūžius, priėjo, tuomet visi įlipo pro langą į mokyklos vidų. Iš smalsumo. Nematė, kas rakino duris su raktais. Visi vaikščiojo po mokyklą, D. rado dėžę su dėlionėmis, „į ją mėtėme daiktus, mums tai buvo kaip žaidimas“. Vienos durys antrame aukšte buvo užrakintos, „tikrai nespardžiau durų, aš mačiau, kad D. spardė, kitų nepastebėjau <...> duris spardė vienas D. S., kiek aš atsimenu <...> sakiau jam, kad nespardom, galim prisidirbti.“ Išspyrus, į vidų užėjo D. ir visi kiti, jis taip pat užėjo, nenorėjo „pasirodyti bailiu“. Viduje rastus daiktus visi sudėjo į dėžę, be jokio tikslo. Dėžę nunešė grįždami į V. K. pirtį, apie pasekmes nepagalvojo, paimtų daiktų nelaikė vertingais, „tik po to supratome, kad labai blogai padarėme“. Žalą atlygino visi kartu dalimis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-08 kaltinamasis T. T. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. ji važiavo į motorolerių sezono uždarymo šventę, vykusią (duomenys neskelbtini), pas savo draugą V. K.. Šventėje dalyvavo ir D. G.. Po šventės susirinko pas V. pirtyje, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso pasakyti negali, nes nežino. Jiems būnant pirtyje prie jų prisijungė D. S., kurį tąkart jis matė pirmą kartą. Išsimaudžius pirtyje, laikotarpyje nuo 00 val. 00 min. iki 02 val. 00 min., D. pasiūlė nueiti iki buvusios mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Kokiu tikslu ėjo į mokyklą, nežino, tiesiog šiaip pasižiūrėti iš smalsumo. Priėjus prie mokyklos pastato, pastebėjo, kad prie vieno lango, apačioje, padėta medinė paletė. Pasinaudojęs ja D. įlipo pro jau dalinai išdaužtą langą. Tuo metu buvo šiek tiek paėjęs į šoną ir nepastebėjo, ar D. lango stiklą išdaužė iki galo ar jis užlipo ant jau išdaužto lango stiklo šukių, tačiau kažkokį stiklų dužimą girdėjo. Paskui D. visi trise įlipo pro tą patį langą į mokyklą. Patekus į mokyklos patalpas, jų pirmame aukšte vaikščiojo, žiūrinėjo. D. su savimi turėjo kažkokius mokyklos raktus, tačiau asmeniškai nematė, ar jis jais buvo atrakinęs kokias nors duris. Iš kur pas jį buvo mokyklos raktai, nežino. Pasivaikščiojus po pirmą aukštą, užlipo į antrą aukštą. Būnant antrame aukšte, priėjo prie kažkokių durų, kurias kojomis paspardė, tačiau jos neatsidarė. Tuomet prie jo priėjo D., kuris pabandė rankomis atidaryti duris, tačiau jos neatsidarė. Tuomet jis pasakė visiems atsitraukti ir pradėjo kojomis spardyti duris, siekiant jas išlaužti. Iš pradžių jam nepavyko išspirti durų, tačiau pasibėgėjus ir stipriai kojomis trenkus į duris, pastarosios išvirto. Pro išlaužtas duris pateko į medicinos punkto patalpas. Punkte ir pradžių žiūrėjo esančius daiktus, tačiau kažkuriuo metu pradėjo įvairius švirkštus, gesintuvą, chalatą ir kitus daiktus mesti į vieną kartotinę dėžę. Kam jiems buvo reikalingi tie daiktai, nežino, tiesiog elgėsi impulsyviai ir neapgalvotai. Iš pradžių buvo labai linksma ir net nesuprato, kad patekus į pastatą pro langą ir išlaužiant vidines pastato medicinos punkto duris, o po to imdami svetimus įvairius daiktus, daro nusikaltimą. Kad padarė nusikaltimą suprato tik tuomet, kai grįžo su daiktais pas V. K. į pirtį. Iš mokyklos ir medicinos punkto patalpų pagrobė įvairius daiktus. Visi kartu bendrai ėjo į mokyklos patalpas, krovė daiktus. Kam būtent mintis kilo išsinešti daiktus, neprisimena, visi bendrai tai darė. Pagrobtus daiktus nusinešė į pirtį pas V. K.. Tą vakarą nakvojo pas V. K., o kitą dieną jis grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (t. 2., b. l. 126-129).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 7 d. papildomai apklaustas kaltinamasis T. T. parodė, kad, kada su D. S., D. G. ir V. K. jis nuėjo prie apleisto apstato, esančio (duomenys neskelbtini), jis iš šio pastato kiemo matė išdaužtą, berods, antrąjį langą, šalia kurio ant žemės matė stiklo šukes. Prie šio lango buvo atremta medinė paletė, dėl ko jam susidarė įspūdis, kad kažkas pastate jau lankėsi anksčiau. Tuo metu buvo tamsu, niekas jokiais žibintuvėliais nešvietė. Jis ėjo aplink pastatą pasižiūrėti kas ten yra, buvo nutolęs nuo D., kada girdėjo stiklo dūžį. Grįžęs prie lango jis paskui draugus įlipo į pastatą, prieš tai juos ragino ten nelipti. Jokio tikslo neturėjo, įlipo į pastatą tik dėl smalsumo. Pavaikščiojus pirmame aukšte jis draugus ragino eiti lauk, bet D. ragino lipti į pastato antrą aukštą, sakė jam nenusišnekėti, jis nenorėjo pasirodyti bailiu, pasidavė bandos jausmui. Antrame aukšte esančioje patalpoje D. rado kartotinę dėžę su joje buvusia dėlione, pasiėmė su savimi. D. bandė atidaryti kitas duris į kitą patalpą, jas spardė. Į duris D. įspyrė 7-8 kartus. Jis, t. y. T. T., parodė D. raginęs baigti, nieko nedaryti, bet jis sakė, kad jiems nieko nebus, nes pastatas yra apleistas. D. duris išspyrė su visa stakta. Visi vaikinai nuo spintų ir nuo lentynų ėmė ir į kartoninę dėžę dėjo įvairius daiktus. Jis nepamena, kokius daiktus paėmė ir įdėjo į dėžę. Po to vaikinai išėjo iš pastato nešdamiesi dėžę, kone pilną su daiktais. Jis, t. y. T. T., iš pastato išlipo paskutinis. D. su D. nešė dėžę iki V. giminaičio pirties. Jis jų klausė, kam jie neša tą dėžę. Jis manė, kad tuos daiktus jie išmes, o ne pasisavins. Pirtyje palikę dėžę visi nuėjo miegoti, o kitą rytą jį su D. atvyko paimti D. tėtis (t. 2., b. l. 140-143).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjoms sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. Z. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 15 val. 30 min. jai paskambino V. Z., kuri paaiškino, jog yra įsibrauta į buvusias mokyklos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu įsikūrusi biblioteka ir medicinos punktas. Ji nuvyko prie šio pastato, matė, kad į bibliotekos patalpą įsibrauta nebuvo. Pati iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais apžiūrėjo pastatą, matė, kad yra išlaužtos medicinos punkto durys, apie ką ji informavo medicinos bendruomenės slaugytoją J. K. (t. 1., b. l. b. l. 115-116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. K. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 16 val. 00 min., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Petronių bibliotekos vedėja R. Z., kuri informavo apie tai, kad yra įsibrauta į (duomenys neskelbtini) bendruomenės medicinos punktą, įsikūrusi (duomenys neskelbtini) mokyklos patalpose. 2018 m. spalio 1 d., apie 09 val. 30 min. atvykusi prie šio pastato matė šalia lango pirmame aukšte ant žemės išmėtytas įvairias slaugos priemones, svarstykles. Medicinos punkto patalpose viskas buvo išvartyta, ant langų primėtyta vaistų (t. 1., b. l. 119-120).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2018 m. rugsėjo 30 d., 15 val. 19 min. gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) išdaužtas buvusios mokyklos langas, patekta į vidų. Viduje yra medicinos punktas, išlaužtos durys, viskas išmėtyta (t. 1., b. l. 20-21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrimas (duomenys neskelbtini) esantis dviejų aukštų mūrinis pastatas. Iš kiemo pusės pirmame aukšte yra išdaužtas jo langas, po kuriuo ant žemės matyti stiklo šukės, mėtosi įvairūs medicininiai daiktai. Prie išdaužto lango yra atremta iš medinių lentų sukalta plokštė. Pirmame aukšte yra medicinos punktas ir biblioteka. Pro nerakintas duris patekus į kitą patalpą joje matyti praviros spintos ir spintelės išvartyti jose buvę daiktai. Antrame aukšte buvusios mokyklos valgyklos įėjimo durys yra užrakintos, jos išlaužtos. Kairėje antro pastato pusėje esančios durys, vedančios į medicinos punktą, yra išlaužtos. Ant šių durų matomas ir paimamas avalynės pėdsakas. Medicinos kabineto spintos ir spintelės yra išvartytos, galimai dingę medicininiai daiktai. Ant grindų likę avalynės pėdsakai fotografuojami (t. 1., b. l. 22-23, 24-50).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietos, t. y. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasta ir paimta daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, įpakuoti į popierinį voką Nr. 1, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui V. V. (t. 1., b. l. 51-53).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2018 m. spalio 4 d. iš D. S. išreikalauti daiktai: durų spynos raktai, pincetas, replės žnyplės, metalinė dėžutė, metalinis volelis su dangteliu, įvairūs medicininiai įrankiai, žaidimai, kamuoliai (t. 1., b. l. 128-130, 131-132, 133-135, 136-138).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš D. S. išreikalauti daiktai apžiūrėti (t. 1., b. l. 139-141, 142-151), pagal pakvitavimus grąžinti J. K. (t. 1., b. l. 152-153) bei J. S. (t. 1., b. l. 154-155).

Iš 2019 m. sausio 24 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimo matyti, kad dėl 2018 m. spalio 1 d. įvykio yra sugadintas šis seniūnijai priklausantis turtas: 1. durų varčia – 140 eurų; 2. gipso kartono plokštė – 64 eurai; 3. lango stiklas – 30 eurų. Iš viso sugadinto turto vertė 234 eurai (t. 1., b. l. 74).

Iš 2019 m. vasario 21 d. Ukmergės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimo matyti, kad dėl 2018 m. spalio 1 d. įvykio yra apgadintas seniūnijai priklausantis turtas: 1. išdaužtas langas – 21 euro vertės; 2. sulaužyta vidaus durų varčia – 73,99 eurų vertės; 3. sulaužyta gipso kartono plokštė- 4,90 eurų vertės. Iš viso sugadinto turto vertė yra 100,67 eurų (t. 1., b. l. 77).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos išduoto įgaliojimo matyti, kad 2019 m. vasario 27 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracija įgaliojo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną Ž. D. atstovauti seniūnijos interesus bylos nagrinėjimo metu, seniūnui Ž. D. nutarimu leista dalyvauti procese (t. 1., b. l. 83, 84-86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos įgaliotas (duomenys neskelbtini) seniūnas Ž. D. parodė, kad nuo 2019 m. sausio 29 d. pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas. 2019 m. vasario 27 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. J. įgaliojimu yra paskirtas atstovauti Ukmergės rajono savivaldybės interesus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-47310-18, t. y. dėl vagystės ir turto sugadinimo (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad dėl mokyklos patalpose palikto nereikalingo turto Ukmergės rajono savivaldybė pretenzijų nereiškia, nes jis bevertis. Šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybė pareiškė 100,67 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl sugadinto turto vertės, atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę, t. y. dėl išdaužyto lango – 21,98 euras, dėl sulaužytos durų varčios – 73,99 eurai, sulaužytos gipso kartono plokštės – 4,90 eurai. Ukmergės rajono savivaldybė neprieštarautų, jeigu nusikalstamą veiką padarę asmenys ar jų atstovai savo lėšomis sutvarkytų sugadintą turtą ir atstatytų jį į pradinę padėtį. Tuomet Ukmergės rajono savivaldybė civilinio ieškinio nereikštų ir pretenzijų neturėtų (t. 1., b. l. 91-94).

Iš 2019 m. kovo 25 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimo matyti, kad seniūnija jokio civilinio ieškinio nereiškia, turtinės žalos Ukmergės rajono savivaldybei, (duomenys neskelbtini) seniūnijai ir ambulatorijos kabinetui nėra padaryta, seniūnija pretenzijų neturi (t. 1., b. l. 95).

Iš 2018 m. spalio 8 d. VšĮ Ukmergės PSPC pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. iš VšĮ Ukmergės PSPC (duomenys neskelbtini) bendruomenės sveikatos punkto yra pagrobti šie daiktai: stenofonendoskopas, 1,70 eurų vertės, biksas-barabanas, 0,05 eurų vertės, tonometras, 20,27 eurų vertės, rankšluostis, 1,545 eurų vertės, gesintuvas, 37,44 eurų vertės (t. 1., b. l. 101).

Iš 2018-11-28 VŠĮ Ukmergės PSPC pranešimo matyti, kad 2018-09-29 iš VŠĮ Ukmergės PSPC (duomenys neskelbtini) bendruomenės sveikatos punkto yra pagrobti šie daiktai: stenofonendoskopas 1,70 eurų vertės, biksas-barabanas 0,05 eurų vertės, tonometras 20,27 eurų vertės, rankšluostis, 1,545 eurų vertės, gesintuvas, 37,44 eurų vertės, 9 vnt. gripo vakcinų „Influvac“, bendros 33,50 eurų vertės, termometras ir 20 vnt. švirkštų, chalatas, 13,64 eurų vertės. Viso žala 108,20 eurų (t. 1., b. l. 104-105).

Motyvuojamoji dalis

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų D. G., V. K., D. S., T. T. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jie pagrobė svetimą, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai bei Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui priklausantį, turtą, įsibrovę į patalpą – (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), išdaužę langą.

Tikslintinas kaltinime nurodytos nusikalstamos vietos adresas, kadangi iš kaltinamųjų, parodymų, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (t. 1., b. l. 20-21), taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės (t. 1., b. l. 22-23, 24-50), taip pat tarnybinio pranešimo (t. 1., b. l. 51-53), nustatyta, kad pro išdaužtą langą kaltinamieji įsibrovė į pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

Gynyba išsakė prašymą svarstyti taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, nes pagrobto turto vertė labai nedidelė, žala buvo atlyginta.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Tais atvejais, kai padarytos veikos požymiai nors ir sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamos nusikalstamos veikos požymiais, bet ji iš esmės negali sukelti žalos saugomiems visuomeniniams santykiams, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Padarytos veikos mažareikšmiškumas ir nepavojingumas yra vertinamieji požymiai, jų konstatavimui turi reikšmės žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsintasi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, tyčios kryptingumas, motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamu atveju padaryta žala yra gana nedidelė, tačiau atsižvelgus į kitas nusikalstamos veikos aplinkybes – įsibrauta į užrakintas patalpas, išdaužiant stiklą (prieš tai jis buvo išdaužtas, bet, remiantis kaltinamųjų parodymais, ne tiek, kad būtų galima įlipti pro langą), išspiriant pastato viduje esančias užrakintas duris, kas rodo didesnį veikos pavojingumą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė, veikdami bendrininkų grupe, taigi padarė kvalifikuotą vagystę, BK 37 straipsnis, teismo vertinimu, jiems netaikytinas.

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamiesiems D. G., V. K. ir T. T.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji D. G., V. K. ir T. T. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (t. 2. b. l. 43, 88, t. 3., b. l. 139-140). Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje laikoma apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos BK 93 straipsnyje numatytos būtinosios atleidimo nepilnamečių nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Kaltinamieji D. G., V. K. ir T. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, gailėjosi jį padarę, atsiprašė civilinių ieškovų, nusikaltimu padarytą žalą atlygino. Teisiamojo posėdžio metu civilinių ieškovų įgalioti atstovai patvirtino, kad dėl padarytos žalos atlyginimo jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, neprieštarautų, jog jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis D. G. nebaustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 40-42, 45), duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą, byloje nėra, mokykloje charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvus, sumanus, besistengiantis siekti geresnių mokymosi rezultatų mokinys, aktyviai ir kūrybingai dalyvaujantis mokyklos bendruomenės gyvenime (t. 2., b. l. 38). Kaltinamasis V. K. administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2., b. l. 90-92), mokyklos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip pareigingas, nekonfliktiškas, kolektyvo mėgstamas mokinys, aktyviai prisidedantis prie renginių organizavimo, jo elgesys niekada nebuvo svarstomas prevencinėje komisijoje, nebuvo pastebėtas vartojant tabako, alkoholio ar psichoaktyvias medžiagas (t. 2., b. l. 79). Iš byloje pateiktos informacijos matyti, jog V. K. laisvalaikiu užsiima sportu, lanko (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą, byloje nėra. Kaltinamasis T. T. administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2., b. l. 142-144), duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą, byloje nėra, mokyklos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip pareigingas, nuoširdus, nelinkęs elgtis destruktyviai, laužyti nusistovėjusias normas mokinys, jo elgesiu nesiskundžia nei pedagogai, nei bendramoksliai, be to, nevengiantis atsakomybės, išrinktas klasės seniūno pavaduotoju (t. 3., b. l. 136). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) paramos centro pažymos matyti, jog kaltinamasis T. T. savanoriauja (t. 4., b. l. 85), kas vertintina, jog asmuo yra socialiai aktyvus pilietis, prisiimantis moralinius įsipareigojimus visuomeniniame gyvenime. Ištirtų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad yra visos BK 93 straipsnyje numatytos alternatyvios atleidimo nepilnamečių nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, kad D. G., V. K. ir T. T. atitinka visus BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, teismui nekyla.

BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip kritiškas kaltinamųjų D. G., V. K. bei T. T. požiūris į savo nusikalstamą veiką, pašalinimas dėl jos atsiradusių padarinių, taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo ikiteisminio tyrimo metu, atsiprašymas civilinių ieškovų, kas rodo esant susiformavus tinkamiems socialiniams įgūdžiams. Kaltinamasis D. G. parodė, jog jam baudžiamasis persekiojimas dėl padarytos veikos buvo didelė pamoka ateityje elgtis atsakingiau, kaltinamasis V. K. parodė, kad savo elgesį 2018 m. rugsėjo 30 d. dėl tiriamų aplinkybių laiko nepriimtinu, blogu, pažadėjo, jog ateityje tai tikrai nepasikartos. Kaltinamasis T. T. parodė, kad suprato, jog blogai padarė, labai gailisi, gali pažadėti, jog tokio elgesio ateityje nekartos. Išdėstytos aplinkybės rodo kaltinamųjų motyvaciją savo asmeninį gyvenimą kurti linkme, suderinama su teisės normomis bei visuomenėje priimtinomis elgesio taisyklėmis. Kaltinamųjų įstatyminiai atstovai S. G., E. K., R. T., sutikę charakterizuoti savo sūnus, teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl jų elgesio problemų niekada nekilo, tiriamas įvykis yra labiau vienkartinis, neapgalvotas paauglių elgesys, kurio pasekmes skaudžiai išgyveno, apgalvojo ir neabejoja, jog ateityje jų elgesys neprieštaraus teisės aktų reikalavimams.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad nėra jokių teisinių kliūčių D. G., V. K. ir T. T. atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir jų atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės bei skiriant jiems BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamo poveikio priemones.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam D. S.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. S. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas apysunkiu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis. Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai, atsiprašė ir susitaikė su civiliniais ieškovais. Iš susitaikymo susitarimų matyti, jog kaltinamasis D. S. susitaikė su VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro įgaliota atstove D. A. bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos įgaliotu atstovu (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu Ž. D., nusikalstama veika žala atlyginta, pretenzijų civiliniai ieškovai neturi (t. 4., b. l. 82-83). Cilvilinių ieškovų atstovai teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nori susitaikyti su kaltinamuoju D. S., mano, kad jis pasimokė, turės valios ateityje nusikalstamų veikų nedaryti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu padaryta žala atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, civilinis ieškinys nepareikštas. D. S. nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (t. 4., b. l. 17-18), todėl teismas sprendžia, jog jam nagrinėjamu atveju nebegali būti taikomos BK 93 straipsnio nuostatos. Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 5), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1., b. l. 198-199), duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą, byloje nėra. Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktos D. S. charakteristikos matyti, kad mokinys auga šeimoje, kurioje rūpinamasi vaiko ugdymu ir aukėjimu. Pamokų metu D. S. elgiasi drausmingai, dirba pagal sugebėjimus, mokosi patenkinamai. Linkęs elgtis ramiai, yra mandagus, paslaugus (t. 4., b. l. 84). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos informacijos apie kaltinamąjį D. S. matyti, jog seniūnijoje dėl šio jaunuolio elgesio iš bendruomenės narių nėra gauta nusiskundimų, tėvai gyvena tvarkingai, alkoholiu nepiktnaudžiauja (t. 1., b. l. 192). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, jog nesieja ateities su nusikalstamų veikų darymu, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi užsiimti prasminga veikla laisvalaikiu, lanko mokykloje krepšinio būrelį, namie padeda tėvams ūkininkauti, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta jo mama E. S., patvirtinusi, kad sūnus sulaukęs pilnametystės elgiasi ženkliai atsakingiau. Bylos nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, tinkamai neįvertinus galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į D. S. amžių ir asmenybę, teismas aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas D. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir civiliams ieškovams susitaikius.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam D. G. kardomoji priemonė skirta nebuvo.

Kaltinamajam V. K. 2019 m. sausio 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2., b. l. 75-77), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam D. S. 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 184-186), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam T. T. 2019 m. sausio 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 3., b. l. 154-157), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, įpakuota į popierinį voką Nr. 1 – perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui V. V. pagal 2018 m. gruodžio 13 d. kvitą B serija BBB Nr. URPK001091 (t. 1., b. l. 51-53), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, skirti D. G. auklėjimo priemones:

- įspėjimą bei įspėti, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju gali būti taikomos griežtesnės auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonės;

- elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesi ams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą ir uždraužiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, skirti V. K. auklėjimo priemones:

- įspėjimą bei įspėti, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju gali būti taikomos griežtesnės auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonės;

- elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą ir uždraužiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti T. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, skirti T. T. auklėjimo priemones:

- įspėjimą bei įspėti, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju gali būti taikomos griežtesnės auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonės;

- elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą ir uždraužiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, D. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su civiliniais ieškovais, VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro įgaliota atstove D. A. bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos įgaliotu atstovu Siesikų seniūnijos seniūnu Ž. D., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas..

Kaltinamajam V. K. 2019 m. sausio 7 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam D. S. 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam T. T. 2019 m. sausio 18 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku, įpakuotą į popierinį voką Nr. 1, ir perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui V. V. pagal 2018 m. gruodžio 13 d. kvitą B serija BBB Nr. URPK001091, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.