Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims R. A. G. V. D. B., A. V. D. B., antstolei D. M. dėl skolininkui R. A. G. V. D. B. priklausančio turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 straipsnio 3 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. D. K, bylos Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų R. A. G. V. D. B., A. V. D. B. kartu su atsiliepimais į pareiškimą pateikti rašytiniai įrodymai, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją paneigia. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. gegužės 24 d. Alytaus miesto I-ajame notarų biure R. A. G. V. D. B. sutartimi, notarinio registro Nr. 3367, padovanojo sutuoktinei A. V. D. B. 60 000 Lt (17377,20 Eur) 13,7 ha dydžio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2001 m. gegužės 24 d. tame pačiame notaro biure A. V. D. B. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 13,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su vieno aukšto namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad minėta dovanojimo sutartis, pirkimo – pardavimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka teisme nėra nuginčytos ir visos, ar kurios nors jų dalys, nėra pripažintos negaliojančiomis.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant klausimą, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008). Atsižvelgiant į šias kasacinio teismo nuostatas, į tai, kad ginčo turtas suinteresuoto asmens A. V. D. B. įsigytas už dovanotas tikslines lėšas pirkti ginčo turtą, kad pirkimo pardavimo sutarties šalys yra tik pardavėjas ir suinteresuotas asmuo A. V. D. B., kad pagal viešus duomenis iš VĮ „Registrų centras“ matyti, jog ginčo turto nuosavybės teisė priskirta tik A. V. D. B., darytina išvada, kad prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, yra paneigta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Teismas pabrėžia, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne sutuoktinių turto padalijimas, kai tiek turto pasyvas tiek turto aktyvas paskirstomas sutuoktiniams, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, todėl pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas) nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo. Nagrinėjamos bylos atveju iš teismui pateikto Belgijos Karalystės Prašymo vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių ir Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos direktyva 2010/24/ES matyti, kad reikalavimo įvykdyti prievolę R. A. G. V. D. B. nustatymo data yra 2015 m. lapkričio 30 d., išieškojimo vykdymas leidžiamas nuo 2015 m. gruodžio 3 d. , reikalavimo pobūdis – pridėtinės vertės mokestis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prezumpcija, jog minėta prievolė, atsiradusi po santuokos sudarymo, yra bendras turtas, yra nepaneigta, tokiu būdu šiai prievolei vykdyti iš sutuoktinių turto nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-423/2006, Šiaulių apygardos teismo 2015 m., rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-850-357/2015). Tuo pačiu pažymėtina, kad ginčo turtas suinteresuoto asmens įgytas 2001 m. gegužės 30 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu už įgytas tikslinės paskirties pirkti ginčo turtą dovanojimo sutarties lėšas, kai tuo tarpu prievolė šioje byloje atsirado 2015 m. lapkričio 30 d., todėl vadovaujantis CK 3.99 straipsnio 3 dalimi, apdovanotoji sutuoktinė suinteresuotas asmuo A. V. D. B. atsako dovanotojo –skolininko kreditoriams už dovanotojo prievoles, egzistavusias dovanojimo sutarties sudarymo momentu ir negali atsakyti už prievolę, kilusią praėjus 14 metų po dovanojimo sutarties sudarymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismui išreikalavus iš antstolės D. M. kontoros vykdomąją bylą Nr. 0100/16/00813 nustatyta, kad minėtoje byloje nėra pateikto vykdyti pačio vykdomojo dokumento, tik 2016 m. gegužės 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos lydraštis Nr. (23.4-08)RNAV-3407 „Dėl R. A. G. V. D. B. vykdomojo dokumento pateikimo“. Iš vykdomosios bylos taip pat matyti, kad antstolė pažeidė CPK 664 straipsnio reikalavimą, t. y. nesiaiškino, ar skolininkas turi jam priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, kitų pajamų, kito nekilnojamojo turto, nors įstatymo leidėjas CPK 664 straipsnyje numato aiškią išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Iš gyvenamojo būsto, kuriame skolininkas gyvena, išieškojimas vykdomas tik penkta eile. Pažymėtina, kad įstatyme suinteresuotiems asmenims nustatyta teisė gauti informaciją apie turto areštą ir ją gavus išreikšti poziciją dėl areštuoto turto, jo priklausymo skolininkui, bendrosios nuosavybės teise skolininkui su kitais asmenimis ir pan. (CPK 675 str., 679 str.). Kaip matyti iš vykdomosios bylos, suinteresuotiems asmenims turto arešto aktas nebuvo įteiktas pasirašytinai, nebuvo ir įteiktas registruotu laišku, tokiu būdu minėti asmenys neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės išreikšti savo pozicijos dėl areštuoto turto, jo priklausymo skolininkui, ir pan.

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tai, kad suinteresuotų asmenų R. A. G. V. D. B., A. V. D. B. kartu su atsiliepimais į pareiškimą pateikti rašytiniai įrodymai, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją paneigia, kad dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutartys yra galiojančios, kad prievolė skolininkui R. A. G. V. D. B. kilo praėjus po dovanojimo ir pirkimo pardavimo sutarčių daugiau kaip keturiolika metų, tai, kad viešo registro informacija apie turto priklausymą nėra paneigta, pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos nesant proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išreikštų prašymų ir jų išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 88 str., 93 str., 98 str.). Valstybė šioje byloje patyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios nepaskirstytinos, kadangi priteistina suma iš kiekvieno asmens yra mažesnė nei 3 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutarė:

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims R. A. G. V. D. B., A. V. D. B., antstolei D. M. dėl skolininkui R. A. G. V. D. B. priklausančio turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.