Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. B. prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nuosprendžiu paskirtos su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-03 nuosprendžiu subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir M. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams ir 8 mėnesiams bausmė. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo ir suėmimo) šioje byloje laikas nuo 2020-08-04 iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodytą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš M. B. priteista 1103,84 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, tai yra jis, 2020-07-14 apie 19.20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvykus tarpusavio konfliktui, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė A. A. (A. A.) į nosies sritį, padarydamas kaukolės pamato priekinės duobės, nosies kaulų, abiejų akiduobių sienelių ir skruostikaulių lūžius, nosies žaizdą bei akiduobių kraujosruvas, tai sukėlė nukentėjusiajam A. A. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma sušvelninti bausmę). Be to, prašoma į skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti ir laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-07-10 iki 2017-07-12 bei suėmimo laiką nuo 2017-07-12 iki 2017-09-14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas nustato tik griežtą iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. B., būdamas teistas, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos subendrintos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas (t. 3, b. l. 141–150), padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas įvertino tai, kad M. B. ir anksčiau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nuosprendžiu nuteistas už viešosios tvarkos sutrikdymą, kurio metu nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Taip pat teismas įvertino tai, jog byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsiprašė nukentėjusiojo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis pretenzijų M. B. neturėjo, civilinio ieškinio byloje nereiškė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismas nuteistajam jau du kartus buvo parodęs pasitikėjimą ir tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-03, tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau jis ir vėl nusikalto padarydamas sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, o šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį pažeisti teisės aktų reikalavimus, nesilaikyti visuomenėje priimtų moralės normų. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Atsižvelgdamas į tai, kad M. B. pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 2 metų laisvės atėmimo. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog M. B. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-14 nuosprendžiu paskirtos su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžiu subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nuosprendžiu paskirtos neatliktos galutinės 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi (įvertindamas minėtame nuosprendyje nurodytą į galutinę bausmę įskaitytą sulaikymo laiką nuo 2017-07-10 iki 2017-07-12 (dvi dienas) ir suėmimo laiką nuo 2017-07-12 iki 2017-09-14 (du mėnesius ir dvi dienas)), prie neatliktos bausmės dalies pridėdamas dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė M. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams. Be to, vadovaudamasis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas į nuteistajam paskirtą galutinę bausmę įskaitė M. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nagrinėjamoje byloje nuo 2020-08-04 iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. B. paskirta gerokai mažesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, yra nepagrįstas.

11. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).???

12. Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje pats nuteistasis M. B. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog įvykio dieną važiavo su draugu A. D., kuris paprašė sustoti prie parduotuvės. Draugas nuėjo kalbėtis su nepažįstamu asmeniu (A. P.), jis pamatė, kad pro šalį eina trys neblaivūs asmenys. Suprato, kad draugui reikia pagalbos, todėl nuėjęs prie draugo sudavė smūgį nukentėjusiajam A. A.. Pripažįsta, kad pirmas sudavė smūgį. Iš nukentėjusiojo smūgių nesulaukė, sudavęs smūgį pasitraukė. Po to nukentėjusysis bandė užpulti jo draugą, bet nežino, ar draugui sudavė smūgį, ar ne (t. 4, b. l. 134). Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusysis A. A. įžeidė nuteistąjį M. B. žodžiu ar agresyviai elgdamasis provokavo pastarąjį įvykdyti nusikalstamą veiką, o nuteistojo nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Priešingai, pats nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė pirmas sudavęs smūgį nukentėjusiajam, iš jo smūgių nesulaukęs, ir net nežinantis, ar nukentėjusysis A. A. sudavė jo draugui A. D. smūgį, ar ne. Todėl nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis jautė grėsmę, nes neseniai buvo nukentėjęs nuo užpuolimo, taip pat yra nelogiška, nes įvertinus bylos medžiagą galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju M. B. apskritai nebuvo jokio pagrindo manyti, jog A. A. kelia jam grėsmę, nes M. B. pirmas prie jo priėjo. Nors skunde nuteistasis teigia, jog byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, o po M. B. suduoto smūgio nukentėjusysis dar mušėsi su liudytoju A. D., tačiau pažymėtina, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog tik po to, kai M. B. pirmas smogė A. A. į veidą, A. A. užsimojo suduoti smūgį dešine ranka baltais marškinėliais apsirengusiam vyriškiui (A. D.) (t. 2, b. l. 1–10), todėl tai taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, jog įtakos M. B. veikos padarymui turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo A. A. elgesys.

13. Apeliantas nepagrįstai prašo į skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti ir laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-07-10 iki 2017-07-12 bei suėmimo laiką nuo 2017-07-12 iki 2017-09-14. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tai reiškia, jog šiuo atveju sudedant bausmes yra svarbi ir aktuali tik anksčiau skirtos ir neatliktos bausmės dalis, t. y. naujai paskirta bausmė bendrinama tik su ta dalimi bausmės, kuri procesinio sprendimo priėmimo dienai yra likusi neatlikta. Atsižvelgiant į tai, jog įvertinama ir subendrinama tik neatliktos bausmės dalis, įstatymas nenumato galimybės įskaičiuoti atliktą bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos ir pagal ankstesnius nuosprendžius atlikta bausmės dalis jau neįskaičiuojama. Toks bausmių bendrinimas yra grindžiamas nuostata, jog asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką, tuo metu kai yra neatlikęs jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra pavojingesnis, todėl poveikio priemonės yra griežtesnės, o pasekmės sunkesnės.

14. Teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, pats sprendžia, kokias paskirtų už atskirus nusikaltimus bausmių dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių. Taigi, vien ta aplinkybė, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytas konkretus prie vienos bausmės pridedamos kitos bausmės dalies dydis, nereiškia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6-976/2021).

15. Kaip jau minėta, apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, jog M. B. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-14 nuosprendžiu paskirtos su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžiu subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl teismas, pagrįstai vadovaudamasis būtent BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžiais paskirtos subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (įvertindamas minėtame nuosprendyje nurodytą į galutinę bausmę įskaitytą sulaikymo laiką nuo 2017-07-10 iki 2017-07-12 (dvi dienas) ir suėmimo laiką nuo 2017-07-12 iki 2017-09-14 (du mėnesius ir dvi dienas)), prie neatliktos bausmės dalies pridėdamas dalį skundžiamu nuosprendžiu skiriamos bausmės. Atkreipiamas dėmesys, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu yra svarbus ir aktualus pagal naują nuosprendį suėmime išbūtas laikas, nes į BK 64 straipsnio pagrindu subendrintą ir paskirtą bausmę vadovaujantis BK 66 straipsniu gali būti įskaitomas tik suėmime pagal naują nuosprendį išbūtas laikas, o nagrinėjamoje byloje taip ir buvo padaryta.

16. Nors iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog nenurodydamas jokių argumentų apeliantas mano, kad jam galėjo būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje bausmė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo taikyti šias įstatymo nuostatas nėra. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas M. B. už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte, paskirdamas gerokai mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusiojo asmens interesai.

17. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, todėl M. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-18 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.