Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-19422-535/2016 pagal pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, trečiasis asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis išieškotojo A. S. naudai yra areštavęs skolininko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyta, kad jo vertė 11 600 EUR. Pareiškėjas nesutiko su 11 600 EUR verte bei nurodė antstoliui, kad šio turto vertei būtų tikslinga samdyti ekspertą. 2016-01-14 patvarkymu skolininkui buvo išaiškinta, kad per 5 darbo dienas skolininkas turi įmokėti reikiamą sumą už prašomą paskirti ekspertizę bei pateikti vertintojų sąrašą, jeigu skolininkas nesumokės ir nepateikęs vertintojų sąrašo turto vertė bus laikoma anksčiau nustatyta turto vertė. 2016-01-18 antstolio kontoroje gautas skolininko raštas, kuriame skolininkas nurodo vertintojų sąrašą bei nurodo, kad ekspertizės išlaidas apmokės nustatyta tvarka. Tačiau įmokos už ekspertizę neatliko. 2016-01-22 antstolis paskyrė turto ekspertizę atlikti UAB „Intreal“, patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo skolininkui buvo įteiktas asmeniškai. 2016-02-19 surašytas pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės (6 100 EUR), antstolis nurodė, kad areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė). 2016-02-26 skolininkas pateikė antstolio kontorai prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės. Pareiškėjas mano, kad ekspertizės metu nustatyta rinkos vertė apskaičiuota ir nustatyta netinkamai bei neteisėtai. Nustatyta vertė yra aiškiai ir tendencingai mažesnė nei yra iš tikrųjų, be to, ekspertizė atlikta iš bendro pobūdžio informacijos, neįvertinus vertinamojo objekto specifikos bei turtą individualizuojančių požymių. Antstolis 2016-04-12 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo.

Antstolis vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-31443-807/2014, kurį 2015-06-28 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl 8 434,19 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. M. išieškotojo A. S. naudai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-05-10 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, jam atsisakius paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-05-10 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 str. 3 d.). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 3 d.). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir, skolininkui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojasi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

Remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo formuojama praktika, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolis V. M., priimdamas 2016-04-12 patvarkymą, savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto tinkamą įkainojimą, nes pareiškėjas, teikdamas prašymą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, neįrodė, jog parduodamas turtas įvertintas vykdomojoje byloje netinkamai, dėl ko antstoliui būtų galėjusios kilti abejonės dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo ir būtų atsiradęs teisinis pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Apeliantas nurodo tik deklaratyvius teiginius, jog ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra netinkama ir nepagrįsta, jokių kitų įrodymų, leidžiančių antstoliui ir teismui spręsti, jog nustatyta turto vertė yra netinkama ir kelia abejonių, apeliantas nepateikė. Todėl antstolis neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte ir skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, pareiškęs prašymą skirti ekspertizę, už jos atlikimą nesumokėjo. Tuomet antstolis savo iniciatyva paskyrė turto vertinimo ekspertizę ir tokiais savo veiksmais užtikrino pareiškėjo teises į teisingą ginčo turto vertės įkainojimą. Nors pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikia kito turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, jog 0,6779 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 86 886 EUR (300 000 Lt), šis įrodymas esminės įtakos nagrinėjamam klausimui neturi. Pirma, 2008-06-12 pažymoje nurodyta turto vertė buvo nustatyta retrospektyviai 2005-08-18 dienai, todėl laikyti šiuos duomenis aktualiais ir tinkamais nagrinėjamam atvejui nėra pagrindo, atsižvelgiant į laiko sąlygotus rinkos pokyčius. Antra, šie duomenys yra susiję su visiškai kitu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.