- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-565-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01802-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Skolininkas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2118-1219/2025 pagal antstolės G. B. 2024 m. spalio 21 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimus dėl baudos skolininkei E. K. skyrimo už Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. V. (išieškotojas), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo arba kitos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, nei ji nustatyta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023, 2025 m. liepos 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo M. V. bendravimo tvarką su sūnumi A. V., pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini).
2. 2024 m. spalio 21 d. antstolė G. B. (toliau – ir Antstolė) pateikė teismui prašymą už 2024 m. liepos 10 d. Telšių apylinkės teismo nutarties (toliau – ir Teismo nutartis) nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 23 ir 30 d., 2024 m. rugsėjo 6, 13, 20, 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d. skirti skolininkei E. K. (toliau – ir skolininkė) 200 Eur baudą už kiekvieną neįvykusią tėvo susitikimo su nepilnamečiu sūnumi dieną. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Antstolė pateikė prašymą skirti skolininkei 300 Eur baudą išieškotojo M. V. (toliau – ir išieškotojas) naudai už minėtos teismo nutarties nevykdymą dėl 2024 m. rugpjūčio 2, 9, 16 d. neįvykusių tėvo susitikimų su nepilnamečiu sūnumi.
3. Antstolė teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl baudos skolininkei skyrimo už Teismo nutarties nevykdymą 2024 m. rugsėjo 6 d..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi Antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė skolininkei įspėjimą už Teismo nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 23, 30 d., 2024 m. rugsėjo 20, 27 d., 2024 m. spalio 4 d. Kitos Antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo dalies netenkino. Teismas priėmė Antstolės atsisakymą nuo 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo dalies dėl reikalavimo skirti skolininkei baudą už Teismo nutarties nevykdymą 2024 m. rugsėjo 6 d. ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Netenkino Antstolės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo dalies dėl baudos skolininkei skyrimo už Teismo nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 9 d.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad Antstolė pareiškime nurodė faktinį pareiškimo pagrindą: skolininkės veiksmus, kuriais ji kaltinama pažeidusi Teismo nutartimi nustatytą tėvo (M. V.) ir sūnaus (A. V.) bendravimo tvarką. Sprendė, kad byloje tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo, jog tėvo bendravimas su vaiku 2024 m. rugpjūčio 23, 30 d., 2024 m. rugsėjo 20, 27 d., 2024 m. spalio 4 d. neįvyko. Skolininkė paaiškino, kad bendravimas šiomis dienomis neįvyko dėl to, kad vaikas Teismo nutartyje nustatytu laiku pietauja ir eina miegoti pietų miego. Dėl 2024 m. spalio 4 d. neįvykusio bendravimo papildomai nurodė, kad tam sutrukdė numatytas teismo posėdis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vertino, kad vaiko motina E. K. turi skatinti vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau ne visada veikia vaiko interesais, taip silpnindama vaiko ir tėvo ryšį, todėl turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Pažymėjo, kad skolininkė visgi siūlė vaiko tėvui bendrauti su vaiku kitu laiku, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai. Sprendė, kad vaiko motina laikinai vieną kartą per savaitę galėjo sureguliuoti vaiko dienos režimą taip, kad vaikas pasimatytų su tėvu ir nebūtų pažeisti vaiko interesai. Kita vertus, teismo vertinimu, vaiko tėvas taip pat turėjo atsižvelgti į faktiškai susidariusią situaciją ir atitinkamai kooperuotis su vaiko motina dėl vaiko ir jo bendravimo. Todėl teismas sprendė, kad skolininkė nevykdė Teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos 2024 m. rugpjūčio 23, 30 d., 2024 m. rugsėjo 20, 27 d., 2024 m. spalio 4 d., nes vaiko ir tėvo susitikimai nustatytu laiku neįvyko. Todėl padarė išvadą, jog yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo už neįgyvendinimą teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tačiau būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
7. Spręsdamas, ar tikslinga skirti skolininkei baudą už Teismo nutarties nevykdymą, teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu bendravimas tarp vaiko ir tėvo vyksta, kad vaiko motina siūlė vaiko tėvui kooperuotis ir bendrauti su vaiku kitu metu, negu nustatyta Teismo nutartyje, siekdama, jog vaikas pavalgytų ir pamiegotų, taip pat įvertino skolininkės gaunamas pajamas, nustatytų pažeidimų laikotarpį.
8. Teismas padarė išvadą, kad baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, ji neatitiktų siekiamų tikslų, todėl, taikydamas analogiją pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skolininkei paskyrė įspėjimą už Teismo nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 23, 30 d., 2024 m. rugsėjo 20, 27 d., 2024 m. spalio 4 d., kurį įvertino kaip pakankamą priemonę susidariusioje situacijoje. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus.
9. Dėl Teismo nutarties nevykdymo 2024 m. rugsėjo 13 d. teismas nustatė, kad byloje tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo, jog tėvo bendravimas su vaiku neįvyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo diagnozuota, kad vaikas serga, o po ligos nustatymo buvo praėję tik kelios dienos, kad vaiko motina paaiškino, jog vaikas 2024 m. rugsėjo 13 d. nebuvo pilnai pasveikęs, turėjo temperatūros, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog Teismo nutarties nevykdymas buvo dėl vaiko sveikatos sutrikimų, ir šią priežastį įvertino kaip objektyvią ir pateisinamą, todėl netenkino Antstolės prašymo skirti baudą skolininkei už Teismo nutarties nevykdymą 2024 m. rugsėjo 13 d.
10. Dėl Teismo nutarties nevykdymo 2024 m. rugpjūčio 9 d. teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė, jog rugpjūčio 9 d. abu tėvai turi teisę (duomenys neskelbtini) praleisti kartu su vaiku bendrai. Todėl teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 9 d. įprasta teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka bei laikinoji bendravimo su sūnumi tvarka neturėjo būti taikomos. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog skolininkė informavo išieškotoją apie jo galimybę pasimatyti su vaiku. Vertino, kad vaiko tėvai nepakankamai kooperavosi ir bendradarbiavo tarpusavyje dėl bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai bei į institucijos išvadą teismas konstatavo, kad skolininkė nepažeidė Teismo nutarties sąlygų 2024 m. rugpjūčio 9 d., todėl šios pareiškimo dalies dėl baudos skyrimo netenkino.
11. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškotojui klausimą teismas nustatė, kad jis šioje byloje patyrė 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, teismas minėto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų jam nepriteisė.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Apeliantas M. V. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nutarties konstatuojamąją dalį, kurioje atsisakyta jam priteisti patirtas 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš skolininkės E. K. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Vertina, kad jis turi pagrįstą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes suinteresuotų asmenų interesai dėl bylos baigties buvo priešingi, skolininkė pripažinta kalta dėl Teismo nutarties nevykdymo. Jei jis nebūtų inicijavęs priverstinio Teismo nutarties vykdymo per Antstolę, skolininkė jos geranoriškai nebūtų vykdžiusi, nes nuo pat vaiko gimimo ir iki jam sukako virš dviejų metų bei kol nebuvo paskirta bauda dėl įvairiausių priežasčių jos nevykdė. Priverstinio vykdymo reikėjo dėl išimtinio skolininkės nesikooperavimo ir nebendradarbiavimo bei kategoriško atsisakymo vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimą ir nutartį.
12.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos taikant šį straipsnį, nes joje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš antstolio, tačiau minėtoje normoje nėra draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtų bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023; 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2023).
12.3. Vaiko motinai skirta nepakankama nuobauda – tik įspėjimas, todėl dar ir patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas išieškotojui daro akivaizdžiai neigiamą įtaką vykdymo proceso efektyvumui, įsiteisėjusią teismo nutartį ignoruojančiam asmeniui nesukelia jokių pasekmių ir jį skatina nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų, o Antstolės ir teismo darbas tampa beprasmiu vykdymo procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas, remdamasis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, nepriteisė išieškotojui išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti civilinėje byloje, nagrinėtoje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka pagal Antstolės prašymą skirti baudą skolininkei už Teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką nevykdymą (CPK 771 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties dalies (ne)teisėtumo
15. Bylos duomenys rodo, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-79-1037/2025 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. liepos 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo M. V. bendravimo tvarką su sūnumi A. V., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini).
16. Išieškotojas M. V. 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į antstolę G. B. dėl 2024 m. liepos 10 d. teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, priverstinio vykdymo. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad Antstolė 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. spalio 21 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kuriuose nustatė, kad skolininkė E. K. nevykdo Teismo nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, nes 2024 m. rugpjūčio 23, 30 d., 2024 m. rugsėjo 6, 13, 20, 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d. neįvyko pagal teismo nutartį turėję vykti išieškotojo (vaiko tėvo) M. V. susitikimai su sūnumi ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei.
17. Šioje byloje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2025 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi iš esmės išsprendė Antstolės pareiškimus skirti baudą skolininkei pagal 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. spalio 21 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose nustatytus faktus apie teismo nutarties nevykdymą, pareiškimus tenkino iš dalies, paskyrė skolininkei įspėjimą už Teismo nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 23, 30 d., 2024 m. rugsėjo 20, 27 d., 2024 m. spalio 4 d. Kitos Antstolės 2024 m. spalio 21 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimų dalies netenkino. Bylos dalį skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą 2024 m. rugsėjo 6 d. nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad išieškotojas šioje byloje patyrė 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimo iš skolininkės nepriteisė vadovaudamasis tuo, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
18. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atskirąjį skundą pateikė išieškotojas (apeliantas) M. V., kuris atskirajame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir, suinteresuotų asmenų interesams dėl bylos baigties esant priešingiems, be pagrindo jam iš skolininkės, kuri pripažinta kalta dėl Teismo nutarties nevykdymo, nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų.
19. Įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus ir byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad atskirasis skundas yra iš dalies pagrįstas.
20. Byloje nustatyta, jog Antstolės pareiškimai dėl baudos skyrimo šioje byloje išnagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, skolininkė pripažinta iš dalies kalta dėl Teismo nutarties nevykdymo ir jai paskirtas įspėjimas, o išieškotojas (apeliantas) pirmosios instancijos teisme patyrė 544,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
22. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja speciali CPK 593 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
23. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).
24. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
25. Kadangi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nutartis, išskyrus jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, atskiruoju skundu neskundžiama ir ji iš esmės priimta išieškotojo naudai, nes skolininkė pripažinta kalta dėl Teismo nutarties nevykdymo, o išieškotojo ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, apeliantui pripažįstama teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
26. Bylos duomenys rodo, kad apelianto prašomos priteisti 544,50 Eur išlaidos už atsiliepimo į pareiškimus surašymą ir dalyvavimą 2025 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (7 punktas, 8.16, 8.19 punktai).
27. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi Antstolės pareiškimai dėl baudos skyrimo už tai, kad skolininkė neužtikrino apelianto bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi, patenkinti 70 procentų (įspėjimas paskirtas už 7 kartus padarytus pažeidimus vietoje pareiškimuose nurodytų 10 kartų), apeliantas taip pat pripažintas atskirais atvejais nesikooperavęs ir tinkamai nebendradarbiavęs siekdamas užtikrinti bendravimo su vaiku vykdymą pagal teismo nutartį, tai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją apeliantui iš skolininkės priteisiama 381,15 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, kurių dydis pagrįstas įrodymais (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
28. Apeliantas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors teisingai nustatė, kad apeliantas (išieškotojas) pirmosios instancijos teisme patyrė 544,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, įskaitant ir CPK 593 straipsnio 2 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamos nutarties dalį nepriteisti išieškotojui byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamosios nutarties dalis, kuria nutarta netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pakeičiama, apeliantui iš skolininkės priteisiant 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nutartį pakeisti.
Priteisti išieškotojui M. V. (asmsns kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininkės E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.