- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2S-748-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00379-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- N. B.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl permokos nepilnamečio vaiko išlaikymui fakto nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Transorloja“, antstolis S. O. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. (toliau – ir Ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei N. B. prašydamas nustatyti faktą, kad nuo 2024 m. liepos 23 d. yra susidariusi 4092,73 Eur nepilnamečio F. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo permoka, kuri buvo išskaičiuota iš D. B. darbo užmokesčio ir pervesta į N. B. banko sąskaitą; priteisti iš N. B. D. B. naudai išlaikymo nepilnamečiam sūnui F. J. B. permoką – 4092,37 Eur; priteisti iš N. B. ieškovo D. B. naudai 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 148 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 4092,73 Eur vertės N. B. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį.
2. Nurodė, kad priverstinio vykdymo metu antstolis išieškojo ir išieškotojai N. B. pervedė 4288,47 Eur išlaikymo įsiskolinimo. D. B. darbovietė (duomenys neskelbtini), atleidusi D. B. iš darbo, informavo antstolį, jog N. B. pervedė 117,18 Eur išlaikymo. 2024 m. liepos 23 d. atsakydama į antstolio 2024 m. liepos 19 d. paklausimą, skolininko D. B. darbovietė (duomenys neskelbtini) informavo, kad N. B. sumokėjo 8612,18 Eur išlaikymo. Vadovaujantis šiais duomenimis, per laikotarpį nuo vykdomosios bylos pradėjimo iki duomenų pilna apimtimi gavimo dienos 2024 m. liepos 23 d., išieškotojai išmokėta (pervesta) išlaikymo suma sudaro 13 017,83 Eur (4288,47 Eur pervesti antstolio + 117,18 Eur pervesti (duomenys neskelbtini) + 8612,18 Eur pervesti (duomenys neskelbtini) = 13 017,83Eur). Gavus duomenis apie išieškotojai išmokėtas (pervestas) išlaikymo lėšas, atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, kad N. B. yra gavusi išlaikymo permoką, t. y. 4 092,37 Eur daugiau, nei turėjo gauti pagal Utenos apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-11-839/2018.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl permokos nepilnamečio vaiko išlaikymui fakto nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Grąžino ieškovui D. B. 148 Eur žyminio mokesčio. Pagrindiniai nutarties motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Nors tiek šiuo ieškiniu, tiek civilinėje byloje civilinėje Nr. e2-10686-356/2024 teiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4092,37 Eur permokėtą išlaikymą, tačiau iš civilinės bylos Nr. e2-10686-356/2024 matyti, kad ieškovas ieškiniu reiškė ir privalomąja mediacija prieš teikdamas ieškinį pasinaudojo keldamas iš esmės kitokį ginčą, prašydamas tiek keisti išlaikymo mokėjimo tvarką, tiek dydį, tiek teigdamas, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo vaiko išlaikymo sąskaita.
3.2. 2024 m. lapkričio 1 d. pažymoje nėra detalizuojama, ar taikus susitarimas nebuvo pasiektas dėl to, kad šalys taikiai neišsprendė ginčo dėl anksčiau reikštų reikalavimų kaip viseto, ar ginčas nebuvo išspręstas šalims nesutinkant tik dėl pavienių reikalavimų, kaip šiuo atveju, dėl permokos nepilnamečio vaiko išlaikymui fakto nustatymo, tačiau, teismo vertinimu, jei mediacijos dalykas ir buvo ieškovo reikalavimas grąžinti per daug išieškotas išlaikymo lėšas, šalims nepavyko susitarti dėl ieškovo atsakovei keltų reikalavimų kaip visumos. Tuo tarpu ikiteisminė privalomoji mediacija dėl konkretaus ir aiškaus ieškovo materialinio reikalavimo pripažinti, kad vykdymo procese buvo išieškota per daug išlaikymo nei priteista ir reikalavimo grąžinti permokėtą sumą, kokius jis kelia naujai pareikštu ieškiniu, nekeliant atsakovei kitų su vaiko išlaikymu susijusių reikalavimų, nevyko. Taigi atsakovei nebuvo sudaryta tinkama galimybė ikiteismine tvarka įvertinti ieškovo reikalavimo dėl per daug išieškotų lėšų grąžinimo pagrįstumo, įvertinti, ar nėra tikslinga taikiai išspręsti ginčą dėl šiame ieškinyje reiškiamų reikalavimų.
3.3. Išankstinė šeimos ginčų nagrinėjimo tvarka yra skirta įstatymo leidėjo siekiu sudaryti galimybes šalims taikiai susitarti. Tokiu būdu nepažeidžiami vaiko interesai ir šalys yra apsaugotos nuo bylinėjimosi išlaidų ir ilgų teisminių procesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškovo D. B. ieškinį atsakovei N. B.. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nuo ieškovo darbo užmokesčio, nekontroliuojant antstoliui, neteisėtai išskaičiuota 4092,37 Eur dydžio permoka ieškovo ir atsakovės sūnaus išlaikymui. Ši permoka susidarė atsakovei veikus nesąžiningai ir jai negrąžinus akivaizdžiai gautos per didelės išlaikymo sumos, kol ji dar galėjo tai padaryti; t. y. kol ji dar turėjo tą pinigų sumą.
4.2. Ieškovas pilnai išnaudojo CPK 22 str. l d., 137 str. 2 d. 3 p. bei Mediacijos įstatymo 20 str. l d. l p. nuostatas ir vadovaudamasis CK 1.5. str. l d. nuostatomis; t. y. protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nustatytą išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką pilnai išnaudojo ir skirtingai nei teisėja, jau antrą kartą atsisakiusi priimti ieškinį teisme, puikiai žino, ką sakė mediacijos metu atsakovė, kokia jos pozicija ir lūkesčiai.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Teismas nutartimi pažeidė CPK 22 str. l d., 137 str. 2 d. 3 p. bei Mediacijos įstatymo 20 str. l d. l p. nuostatas ir nepagrįstai, pažeisdamas paminėtas procesines normas, taip pat CPK 5 str., l d. ir Konstitucijos 30 str. l d. suteiktą procesinę ir konstitucinę teises kreiptis į teismą teisminės gynybos, suvaržė ieškovo teises efektyviai atgauti skolą iš atsakovės, pareiškiant reikalavimą teisme ir naudojantis teismine pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškovas prieš teikiant ieškinį nepasinaudojo privalomąja mediacija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą.
9. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
10. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos numato privalomąją mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus dėl smurto artimoje aplinkoje.
11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti faktą, kad nuo 2024 m. liepos 23 d. yra susidariusi 4092,73 Eur nepilnamečio F. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo permoka, kuri buvo išskaičiuota iš D. B. darbo užmokesčio ir pervesta į N. B. banko sąskaitą; priteisti iš N. B. D. B. naudai išlaikymo nepilnamečiam sūnui F. J. B. permoką – 4092,37 Eur; priteisti iš N. B. ieškovo D. B. naudai 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad priverstinio vykdymo metu (nuo 2023 m. liepos 25 d.) antstolis išieškojo ir išieškotojai N. B. pervedė 4288,47 Eur išlaikymo įsiskolinimo. D. B. darbovietė (duomenys neskelbtini)atleidusi D. B. iš darbo, informavo antstolį, jog N. B. pervedė 117,18 Eur išlaikymo. 2024 m. liepos 23 d. atsakydama į antstolio 2024 m. liepos 19 d. paklausimą, skolininko D. B. darbovietė (duomenys neskelbtini) informavo, kad N. B. sumokėjo 8612,18 Eur išlaikymo..
13. Taip pat nurodė, kad atsakovė, net ir paraginta raštu antstolio S. O. G. grąžinti 4092,37 Eur permoką D. B., tai padaryti atsisakė. Derybų mediacijoje metu N. B. pareiškė, kad neturi 4092,37 Eur sumos, negali jos grąžinti D. B., nes ją išleido savo asmeniniams poreikiams. Ieškovo teigimu, ieškovo darbo užmokesčio neteisėtai išskaičiuota, nekontroliuojant antstoliui, 4092,37 Eur dydžio permoka ieškovo ir atsakovės sūnaus išlaikymui. Ši permoka susidarė, atsakovei veikus nesąžiningai ir jai negrąžinus akivaizdžiai gautos per didelės išlaikymo sumos, kol ji dar galėjo tai padaryti; t. y. kol ji dar turėjo tą pinigų sumą. Ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. liepos 23 d. antstolis išieškotoją tiek žodžiu (telefonu), tiek raštu (antstolio elektroniniu laišku, pateikiant detalius skaičiavimus) informavo apie jai išmokėtą (pervestą) 4092,37 Eur išlaikymo permoką, prašant šią permoką pervesti - grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu siekiant, kad išlaikymo permokos lėšos būtų grąžintos skolininkui D. B.. Nereaguodama į antstolio raginimus N. B. 4092,37 Eur išlaikymo permokos į antstolio depozitinę nepervedė, t. y. išlaikymo permokos negrąžino.
14. Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, priskiriamos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, CPK XIX skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi CK numatytomis procesinėmis teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp šalių kilo ginčas dėl iš ieškovo išieškotų piniginių lėšų, viršijančių teismo sprendimu priteistas išlaikymo sumas, grąžinimo. Tai reiškia, kad ginčo esmė susijusi ne su nepilnamečių vaikų išlaikymu, o su tuo, kad iš ieškovo nepagrįstai kaip išlaikymas buvo išieškota didesnė piniginių lėšų suma, nei buvo priteista teismo sprendimu.
16. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, laikytina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į šeimos ginčų kategoriją, kadangi tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, o susijęs su galimai nepagrįstai per daug išieškotų lėšų grąžinimu, todėl šiam ginčui spręsti nėra taikoma Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta privaloma mediacija, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
17. Tiek kasacinio teismo, tiek E. Ž. T. T. praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., E. Ž. T. T. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo dalyką, netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovo D. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.