- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-331-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00379-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- N. B.
- Ieškovas
- D. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10372-1027/2025 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl permokos nepilnamečio vaiko išlaikymui fakto nustatymo bei permokėtų lėšų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Transorloja“, antstolis S. O. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3769-1027/2025, kuriuo ieškovo D. B. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės N. B. 4 092,37 Eur be pagrindo įgytą turtą (lėšas), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 092,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. B. naudai; bylos dalį dėl reikalavimo nustatyti faktą, kad nuo 2024 m. liepos 23 d. yra susidariusi 4 092,73 Eur nepilnamečio F. J. B. išlaikymo permoka, kuri buvo išskaičiuota iš D. B. darbo užmokesčio ir pervesta į N. B. banko sąskaitą, nutraukė. 2025 m. spalio 2 d. priimtas papildomas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo D. B. naudai iš atsakovės N. B. priteista 900 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2025 m. spalio 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje ieškovo ieškinys buvo tenkintas, 2025m. spalio 2 d. papildomą sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės šioje dalyje. Atsakovė nurodė, kad atsiliepimo nepateikė dėl objektyvių priežasčių – suklydo skaičiuodama terminą (laikė, jog skaičiuojamos darbo dienos), neturi teisinio išsilavinimo, siekė gauti antrinę teisinę pagalbą, turėjo rūpintis nepilnamečio vaiko sveikatos reikalais taip pat serga onkologine liga. Ji teigia, kad byloje sprendimas už akių apskritai negalėjo būti priimtas, nes ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, kuriuose tokie sprendimai negalimi, o teismas neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes ir taip pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytai principus. Be to, atsakovė nesutinka su ieškinio pagrįstumu, nurodydama, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo išlaikymo sumas (neįtraukė dukros išlaikymo), todėl iš tikrųjų yra susidaręs ne permokos, o įsiskolinimo santykis. Atsakovės teigimu, jos pateikti argumentai ir įrodymai kelia pagrįstas abejones sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
3. Ieškovas prašo pareiškimą atmesti, teigdamas, kad atsakovės argumentai dėl termino praleidimo yra nepagrįsti ir nesusiję su sprendimo už akių teisėtumu, juolab kad ji neskundė nutarties, kuria atsisakyta pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Jis taip pat nurodo, kad atsakovė turi daug patirties teisiniuose ginčuose (dalyvavo daugelyje bylų, naudojosi advokatų ir antstolių paslaugomis), todėl negali remtis teisinio neišmanymo argumentu. Ieškovo teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių antstolio nustatytą 4 092,73 Eur išlaikymo permoką, nes nepagrindė visų gautų išmokų ir nepateikė duomenų už visą laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 30 d. Todėl, ieškovo vertinimu, atsakovės pareiškimas nesukelia pagrįstų abejonių sprendimo už akių teisėtumu ir nėra pagrindo jį panaikinti ar atnaujinti bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismas skundžiama 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino atsakovės N. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 230 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ieškovo D. B. naudai.
5. Teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių galėjo būti priimtas, nes ginčas nelaikytinas šeimos ginču, o atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir ji nepateikė atsiliepimo per nustatytą terminą be pateisinamų priežasčių. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo (termino skaičiavimo klaida, sveikatos būklė, vaiko priežiūra) nepateisina jos pasyvumo, o galimybe prašyti atnaujinti praleistą terminą ji nepasinaudojo.
6. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių sukelti pagrįstas abejones sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Jis pažymėjo, kad vien nesutikimo su sprendimu ar alternatyvių skaičiavimų pateikimo nepakanka – atsakovė privalėjo pateikti konkrečius ir patikimus įrodymus, kurie leistų daryti išvadą, jog sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. Tačiau atsakovė pateikė tik savo skaičiavimus apie tariamą išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįsdama jų objektyviais duomenimis, įskaitant, kad vykdymo procese iš ieškovo nebuvo išieškota daugiau, nei priklausė. Teismas taip pat akcentavo, kad ginčo dalykas yra galimai permokėtų lėšų grąžinimas, o ne viso išlaikymo santykio perskaičiavimas, todėl atsakovės argumentai dėl dukros išlaikymo yra nereikšmingi šiai bylai. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir negali lemti kitokio sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė N. B. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai reikalavo iš atsakovės pateikti „besąlygiškus“ įrodymus apie sprendimo neteisingumą, nors pagal kasacinio teismo praktiką pakanka pareiškime iškelti pagrįstas abejones dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo;
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas pats pripažino abejonių egzistavimą (pvz., dėl sveikatos duomenų ar galimų įrodymų), tačiau nepagrįstai nesuteikė atsakovei galimybės pateikti papildomus įrodymus ir neatnaujino bylos nagrinėjimo, nors nutartyje net nurodė, kokie įrodymai galėtų turėti reikšmės;
7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino atsakovės procesinę padėtį, remdamasis jos dalyvavimu ankstesnėse bylose, nors šioje byloje ji veikė be teisinio atstovo, todėl objektyviai galėjo suklysti dėl procesinių terminų ir dokumentų parengimo;
7.4. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir formaliai įvertino atsakovės argumentus dėl išlaikymo skaičiavimų, neatsižvelgė į byloje esančius antstolio duomenis ir neįvertino pastarojo, kaip pagrindinio skaičiavimus atlikusio asmens, vaidmens byloje;
7.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo apimtį, neatsižvelgė į tai, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatomas ir pagal byloje jau esančius duomenis, o ne tik naujai pateiktus įrodymus;
7.6. Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė procesines normas, neištyrė bylos aplinkybių visapusiškai ir taip apribojo atsakovės teisę į gynybą, rungimosi bei teisingo proceso principus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas D. B. prašo palikti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, siekdama pateisinti termino praleidimą, nors teismas pagrįstai nustatė, kad ji turėjo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu ir pateikti procesinius dokumentus;
8.2. Teismas teisingai įvertino, kad atsakovės sveikatos būklė ir kitos aplinkybės netrukdė jai imtis veiksmų (kreiptis dėl teisinės pagalbos, sudaryti sutartį su advokatu), be to, apie ginčo esmę ji žinojo iš anksto, o apie bylą – dar iki oficialaus dokumentų įteikimo, tačiau vis tiek nesiėmė reikiamų procesinių veiksmų;
8.3. Atsakovės argumentai dėl neva nepateiktų įrodymų yra nepagrįsti, nes jos pateikti skaičiavimai yra klaidingi ir nepaneigia oficialaus rašytinio įrodymo – antstolio pažymos, kuria nustatyta 4 092,37 Eur permoka, turinčios didesnę įrodomąją galią;
8.4. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, o atsakovės teiginiai apie nutarties nenuoseklumą yra tik bandymas nepagrįstai kvestionuoti teismo išvadas;
8.5. Teismas nepažeidė atsakovės procesinių teisių ir neužkirto jai kelio gintis, o atsakovė pati nepasinaudojo suteiktomis procesinėmis galimybėmis ir nepagrįstai bei nesąžiningai naudojosi ieškovo lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas teisėtai, nes atsakovė, tinkamai informuota apie procesą, per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir pateikti duomenys nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei neatitinka CPK 288 straipsnyje nustatytų sąlygų. Apeliantė su tokiomis išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 288 straipsnio nuostatas, nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus, besąlygiškai patvirtinančius sprendimo neteisingumą, nors pakanka pagrįstų abejonių dėl sprendimo teisėtumo. Taip pat nurodo, kad teismas neišsamiai įvertino jos pateiktus argumentus, susijusius su išlaikymo skaičiavimais ir antstolio duomenimis, nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo apimtį bei formaliai taikė procesines normas, taip apribodamas jos teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais argumentais.
11. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Šios teisės įgyvendinimui būtina nustatyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai.
12. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka reglamentuojama CPK 122–123 straipsniuose. Pagal šias nuostatas dokumentai įteikiami asmens gyvenamosios vietos adresu, kitu jo nurodytu adresu arba elektroninių ryšių priemonėmis, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai – iš pradžių siųsti paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vėliau, gavus atsakovės sutikimą, išsiųsti elektroniniu paštu, o jos prašymu pakartotinai išsiųsti paštu ir įteikti asmeniškai 2025 m. rugsėjo 6 d. Nuo šios dienos pradėtas skaičiuoti 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, kuris baigėsi 2025 m. rugsėjo 22 d.
13. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 23 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Prašyme nurodė, kad teismo nustatyto termino nepakako rasti atstovą byloje dėl sveikatos būklės bei kitų susidariusių aplinkybių (sūnaus mokslo metų pradžia, vizitai pas gydytojus). Teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl termino pratęsimo, kadangi prašymas dėl termino pratęsimo pateiktas pasibaigus terminui, nėra pagrįstas pridedamais įrodymais, o procesinis veiksmas, kuriam atlikti buvo nustatytas terminas, kartu neatliktas. Teismas toje pačioje nutartyje išaiškino, kad tais atvejais, kai atsakovas byloje nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas per 7 dienas pasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui turi teisę priimti teismo sprendimą už akių pagal ieškovo pateiktus ir nurodytus įrodymus ir nuspręsti, ieškinį tenkinti ar atmesti. Atsakovei ši nutartis įteikta tą pačią dieną, tačiau ji nesiėmė jokių skubių procesinių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti. Atitinkamai konstatuotina, kad teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo nustatytu terminu (iki 2025 m. rugsėjo 22 d. imtinai), ieškovui prašant, formaliai turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
14. Vis dėlto, nors atsakovė iš tiesų nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį, kas formaliai sudaro pagrindą priimti sprendimą už akių, pažymėtina, kad šiuo institutu įstatymų leidėjas siekia ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė siekė dalyvauti procese – kreipėsi dėl termino pratęsimo, o sužinojusi apie sprendimą už akių, laiku pateikė pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo. Todėl ji negali būti laikoma visiškai pasyvia proceso dalyve CPK 285 straipsnyje įtvirtinto instituto kontekste.
15. Sprendimo už akių priėmimo specifika lemia, kad teismas tokiu atveju vertina tik vienos šalies pateiktus įrodymus formaliai (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o kita šalis neturi galimybės šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka. Todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelė procesinė priemonė ginčyti tokį sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje pakanka, jog pareiškime būtų iškeltos pagrįstos abejonės dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo; nebūtina galutinai įrodyti sprendimo neteisingumo. Tokios abejonės gali būti grindžiamos tiek naujais, tiek byloje jau esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025)
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo aplinkybes, susijusias su išlaikymo mokėjimų apskaičiavimu, pateikė alternatyvius skaičiavimus ir remiasi antstolio duomenimis, iš kurių matyti galimas išlaikymo įsiskolinimas tuo laikotarpiu, kai ieškovas teigia buvus permoką. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių laikė pagrįstais ieškovo argumentus dėl susidariusios permokos, tačiau šios aplinkybės buvo vertintos tik formaliai, neįtraukiant atsakovės pozicijos ir nepalyginant skirtingų skaičiavimų pagrįstumo. Todėl, esant iš esmės priešingoms šalių pozicijoms dėl tų pačių faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad byloje egzistuoja reikšmingi prieštaravimai, kurių negalima išspręsti neįvertinus visų įrodymų visapusiškai. Tokios aplinkybės kelia pagrįstas abejones sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netenkindamas atsakovės pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nenurodė „besąlygiškų“ aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Teismo vertinimu, visos byloje iškilusios abejonės dėl priteistinų sumų pagrįstumo turi būti pašalintos nagrinėjant bylą iš esmės.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti sprendimą už akių bei papildomą sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).
18. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas priimant galutinį sprendimą byloje (CPK 93 straipsnis), todėl šiuo metu dėl jų nepasisakytina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės N. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių ir 2025 m. spalio 2 d. papildomą sprendimą už akių, civilinės bylos Nr. e2-3769-1027/2025 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.