Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos 2025 m. gegužės 23 d. pažymą Nr. 5155398, suinteresuoti asmenys T. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. liepos 7 d. gautas pareiškėjo D. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi priimtas nagrinėti, pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. gegužės 23 d. pažymą Nr. 5155398 (toliau ir pažyma), kuria pareiškėjas atleistas nuo atsakomybės bankroto byloje.

2. Nurodo, kad Tarnyba 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi bankroto byloje Nr. BKT5155398 pareiškėją, gyvenantį Jungtinėje Karalystėje, pripažino bankrutuojančiu ir paskyrė oficialų grafystės atstovą kaip bankroto administratorių. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2025 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria pareiškėjas pripažintas bankrutavusiu ir išduotas bankroto orderis Nr. BKT5155398. Tarnyba 2025 m. gegužės 23 d. išdavė pažymą apie pareiškėjo atleidimą nuo atsakomybės ir bankroto byla buvo užbaigta. Nurodo, kad Tarnybos 2025 m. gegužės 23 d. pažymos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje yra reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų tikėtis vykdomųjų bylų nutraukimo bei prievolių kreditoriams pasibaigimo Lietuvoje vykstančiuose vykdymo procesuose.

3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. liepos 22 d. gautas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ (toliau – ir kreditorius) atsiliepimas į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašo netenkinti pareiškėjo prašymo ir įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu antstolės V. Š. kontorą. Nurodo, kad kreditorius nebuvo gavęs iš pareiškėjo pranešimo apie ketinimą Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje kelti fizinio asmens nemokumo bylą, taip pat nėra gavęs pranešimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir duomenų apie vykdytą nemokumo procesą, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Tarnybos pažymą Lietuvos Respublikoje.

4. Suinteresuoti asmenys T. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. rugsėjo 22 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2025 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria pareiškėjas pripažintas bankrutavusiu ir išduotas bankroto orderis Nr. BKT5155398. Teismas konstatavo, kad į bylą buvo įtraukti suinteresuoti asmenys – antstolis T. U., antstolė G. V., antstolė V. Š., T. K., VMI, UAB „Julianus Inkaso“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, nepareiškė prieštaravimo pareiškėjo prašymui leisti pripažinti ir vykdyti Tarnybos nutartį ir nenurodė aplinkybių dėl kurių prašoma pripažinti nutartis negalėtų būti pripažįstama. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą įtraukti pareiškėjo kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie Jungtinėje Karalystėje pradėtą procesą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir į jį įtraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalį, užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). CPK 809 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti. Pagal CPK 811 straipsnio 1 dalį, dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą.

7. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai. Užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra – tai patikrinimas, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų. Prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjančio teismo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011)

8. CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

9. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėją pripažino bankrutavusiu ir išdavė bankroto orderį Nr. BKT5155398. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2025 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį.

10. Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje įtvirtina 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986), procedūrinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency (England and Wales) Rules 2016), Jungtinėje Karalystėje 2006 m. balandžio 4 d. įsigaliojusios 2006 m. Tarptautinio nemokumo taisyklės (angl. The Cross-Border Insolvency Regulations 2006). 1986 m. Nemokumo įstatymo 278 straipsnyje („Pradžia ir tąsa“) nurodyta, kad asmeniui, kuriam priimtas įsakymas dėl bankroto, bankrotas: a) prasideda tą dieną, kada yra priimamas įsakymas, ir b) tęsiasi tol, kol asmuo bus atleistas (nuo įsipareigojimų) pagal tolesnes šio skyriaus nuostatas. 1986 m. Nemokumo įstatymo 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje nustatyta, kad bankrutavęs asmuo atleidžiamas (nuo įsipareigojimų) pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas.

11. Tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla ir jis nuo bankroto atleistas 2024 m. gruodžio 22 d. Notaro M. A. pažymėjime nurodyta, kad „pridedamas dokumentas yra tikra skaitmeninė 2025 m. gegužės 23 d. atleidimo nuo atsakomybės pažymėjimo arbitro biure – Bankroto D. K. vardu kopija“. Pažymėtina, kad Tarnybai išdavus pareiškėjui pažymą Nr. 5155398 apie atleidimą nuo atsakomybės (skolų) (angl. Certificate of Discharge), ši pažyma pagal nurodytą reglamentą atitinka procesinio sprendimo dėl bankroto bylos užbaigimo sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021).

12. Nustatyta, kad pareiškėjo kreditoriai T. K., VMI, UAB „Intrum Lietuva“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius buvo tinkamai informuoti apie Jungtinėje Karalystėje skolininkui (pareiškėjui) iškeltą fizinio asmens nemokumo procesą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 810 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktų pagrindų (išskyrus CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkto), kuriais remiantis turėtų būti atsisakoma Lietuvos Respublikoje pripažinti Tarnybos 2025 m. gegužės 23 d. pažymą.

13. Pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui užbaigimo nėra priskiriamas išimtinei Lietuvos Respublikos įstaigų (teismų) kompetencijai. Teismo vertinimu, Tarnybos išduota pažymos dalis apie pareiškėjo bankroto bylos užbaigimą (atleidimą nuo atsakomybės) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose teisės aktuose įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta „viešosios tvarkos“ samprata, tačiau „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.

14. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalį fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu byloje Nr. KT36-N5/2024 išaiškino, kad vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, baigus fizinio asmens bankroto procesą turi būti nenurašomi būtent tie reikalavimai, kurie atsiranda dėl fizinio asmens veiksmų, kuriais pažeisti įstatymų nustatyti reikalavimai, kai už tokius įstatymų pažeidimus įstatymo nustatyta tvarka kompetentingų valstybės institucijų tam asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda.

16. Pareiškėjas pateikė duomenis, taip pat teismas nustatė, kad antstolės G. V. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0112/15/01160 ir Nr. 9580112/1/15/1160 dėl 1 129 Eur (kriminalinės baudos), t. y. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-282/2015 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) paskirtos bausmės įvykdymo, išieškojimo išieškotojai VMI. Teismas nusprendžia, kad Tarnybos 2025 m. gegužės 23 d. pažyma yra pripažintina ir vykdytina Lietuvos Respublikoje iš dalies, t. y. išskyrus dalį pažymos dėl pareiškėjo atleidimo nuo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-282/2015 paskirtos 1 129 Eur baudos sumokėjimo.

17. Be to, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes dėl pažymos pripažinimo iš dalies, tikslinga apie šį procesinį sprendimą informuoti baudžiamąją bylą Nr. 1-22-282/2015 išnagrinėjusį Šiaulių apygardos teismą (CPK 812 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 809–811, 813 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos 2025 m. gegužės 23 d. pažymą Nr. 5155398, išskyrus pažymos dalį, kuria pareiškėjas D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, atleistas nuo atsakomybės dėl 1 129 Eur dėl baudos išieškojimo, pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-282/2015.

Nutarties kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos teismui žiniai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.