Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1-22-282/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-07-23
Bylos Nr.: 1-22-282/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Virginija Žindulienė
Kaltinamasis: V. T., R. T., D. K.
Advokatai: Sofija Kručienė

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
1.2.14.6.1Paprastas turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.1.9Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95-98 str.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.2.2.11Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-22-282/2015Proceso Nr. 1-40-9-00055-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.2.14.6.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.29.1; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.9; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.11; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,

sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, Ievai Rimdeikienei, Audronei Peleckienei, Dijanai Drizgienei, Sonatai Paplauskienei,

dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Zojai Kastėnienei, Donatui Matijošaičiui,kaltinamiesiems V. T., R. T., D. K.,civilinio ieškovo atstovui M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, UAB „S A.“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-11-16 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 str. 1 d. 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, kuri sumokėta 2010-03-24, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 223 str.1 d.;

V. T., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d.;

R. T., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, susituokusi, (duomenys neskelbtini) mokytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdamas UAB „N. t.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2009-01-01 iki 2010-11-02 aplaidžiai tvarkė UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, tai yra nenustatė apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo 2010-10-30 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. 00471, pagrindžiančios paslaugų pardavimą bendrovei „B.“ už 2.419,71 Lt (700,80 Eur), UAB „N. t.“ atskaitingiems asmenims R. T. laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-03-31 išduotų avansų 39.193,73 Lt (11.351,29 Eur), E. I. laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2009-03-19 išduotų avansų 797,79 Lt (231,06 Eur), F. M. 2009-03-31 išduoto avanso 2.446,20 Lt (708,47 Eur) panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-11-02 suvestinio apskaitos registro „Didžioji knyga“ bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2009–2010 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. T., būdamas UAB „N. t.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2010-11-02 iki 2011-02-18 aplaidžiai tvarkė UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, tai yra nenustatė apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančios paslaugų pardavimą bendrovei „B.“ 2010-11-30 (duomenys neskelbtini) Nr.00474 už 1.209,85 Lt (350,40 Eur), 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00482 už 4.114,00 Lt (1.191,50 Eur), 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00483 už 1.209,85 Lt (350,40Eur), 2011-01-12 (duomenys neskelbtini) Nr.00480 už 3.938,55 Lt (1.140,68 Eur), 2011-01-12 (duomenys neskelbtini) Nr.00479 už 5.998,58 Lt (1.737,31 Eur), 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00001 už 4.114,00 Lt (1.191,50 Eur), 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00002 už 1.482,43 Lt (429,34 Eur), 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00003 už 15.391,20 Lt (4.457,60Eur), iš viso bendra suma už 37.458,46 Lt (10.848,72 Eur), laikotarpio nuo 2010-11-02 iki 2011-02-18 pardavimų, pirkimų apskaitos registrų, suvestinio apskaitos registro „Didžioji knyga“ ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2010–2011 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. T., būdama UAB „N. t.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 11 str. 1 d. atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, nuo 2010-08-25 iki 2011-02-07 apgaulingai tvarkė UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12str. 1 d., 13 str. 1 d. 4, 5 punktų, 3 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, taip pat jų rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, tai yra:

- 2010-12-31 kasos išlaidų orderiu Nr.146 įformino tariamą 20.100,00 Lt (5.821,36 Eur) sumokėjimą D. K. ir šį žinomai tikrą suklastotą dokumentą įrašė į UAB „N. t.“ kasos operacijų apskaitos žurnalą,

- pagaminta netikra UAB „B.“ 2011-01-31 sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 000181, pinigų sumokėjimą pagrindžiančiu dokumentu 2011-02-07 kasos pajamų orderio, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 697 kvitu 6.521,90 Lt (1.888,87 Eur) suma išrašė ir į UAB „N. t.“ apskaitą įrašė 2011-02-07 kasos išlaidų orderį Nr. 152, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 6.521,90 Lt suma išmokėta atsiskaityti už dispečerines paslaugas, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus įrašė į UAB „N. t.“ apskaitą, taip įformino tariamą dispečerinės paslaugų suteikimą ir pinigų sumokėjimą,

bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2010–2011 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą UAB „N. t.“ 2010-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 146 šiame dokumente nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie 20.100,00 Lt paskolos grąžinimą D. K., nes tokia ūkinė operacija realiai neįvyko, ir šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo įtraukdama į UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą bei taip padidindama kasos išlaidas ir sumažindama dokumentinį pinigų likutį UAB „N. t.“ kasoje;

be to, tęsdama nusikalstamą veiką, nuo 2011-01-31 iki 2011-02-07, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino netikrą UAB „B.“ 2011-01-31 sąskaitą faktūrą Nr. 000181 už dispečerinės paslaugų suteikimą UAB „N. t.“ ir suklastojo UAB „B.“ 2011-02-07 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. 697, 6.521,90 Lt sumos, nors šios paslaugos realiai nebuvo suteiktos ir 6.521,90 Lt už dispečerinės paslaugas UAB „B.“ nebuvo sumokėti, bei jų pagrindu 6.521,90 Lt (1.888,87 Eur) suma išrašė UAB „N. t.“ 2011-02-07 kasos išlaidų orderį Nr. 152, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 6.521,90 Lt suma išmokėta atsiskaityti už dispečerines paslaugas ir šiuos žinomai netikrą bei suklastotus dokumentus realizavo įtraukdama į UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą.

Be to, R. T., būdama UAB „N. t.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere 2011-02-03 iš UAB „B.“ pagal kasos išlaidų orderį Nr.3218 už UAB „N. t.“ suteiktas paslaugas gavo 30.924,76 Lt (8.956,43 Eur) ir UAB „B.“ pateikė tai patvirtinantį dokumentą 2011-02-03 UAB „N. t.“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 2011-0001 kvitą, bet šių pinigų UAB „N. t.“ neperdavė, taip pasisavino jos žinioje buvusį UAB „N. t.“ priklausantį turtą – pinigus, t. y. 30.924,76 Lt (8.956,43 Eur).

V. T. kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime buvo kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d. tuo, kad, būdamas UAB „N. t.“, į. k (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2010-12-31 iki 2011-02-18 apgaulingai tvarkė UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 13 str. 1 d. 4, 5 punktų, 3 dalies reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, taip pat jų rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, tai yra 2010-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 146 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį ir ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška, tai yra minėtu dokumentu įformino neįvykusią pinigų 20.100,00 Lt sumokėjimo D. K. ūkinę operaciją ir šį dokumentą įrašė į UAB „N. t.“ kasos operacijų apskaitos žurnalą bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2010 metų turto, įsipareigojimų dydžio.

Be to, V. T. kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d. tuo, kad, būdamas UAB „N. t.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2010-12-31 iki 2011-02-18 apgaulingai tvarkė UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 13 str. 1 d. 4, 5 punktų, 3 d. reikalavimus, tai yra veikdamas su UAB „N. t.“ vyriausiąja buhaltere R. T. realizavo, įtraukdamas į UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą tikrą suklastotą dokumentą UAB „N. t.“ vardu išrašytą 2010-12-31 kasos išlaidų orderį Nr.146 apie tariamai D. K. grąžinamą 20.100,00 Lt paskolą, bet 20.100,00 Lt D. K. neperdavė, taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „N. t.“ priklausantį turtą, pinigus, t. y. 20.100,00 Lt.

Be to, V. T. kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime buvo kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d. tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, veikdamas su UAB „N. t.“ vyriausiąja buhaltere R. T., UAB „N. t.“ 2010-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 146 grafoje „Įmonės vadovas“ pasirašė, o UAB „N. t.“ vyriausioji buhalterė R. T. UAB „N. t.“ 2010-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr.146 grafoje „Gavau“ parašė 20100 Lt sumą žodžiais ir pasirašė grafoje „vyriausiasis (vyresnysis) finansininkas“, šiame dokumente nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą 20100 Lt paskolos grąžinimą D. K., taip suklastojo tikrą UAB „N. t.“ 2010-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 146 ir šį suklastotą dokumentą realizavo įtraukdamas į UAB „N. ta.“ buhalterinę apskaitą bei taip padidindamas kasos išlaidas ir sumažindamas dokumentinį pinigų likutį UAB „N. t.“ kasoje.

Kaltinamasis V. T. parodė, kad jis dirbo UAB „N. t.“ direktoriumi. Buvo UAB „N. t.“ „popierinis“ direktorius, gal porą mėnesių. Galėjo būti, kad dirbo nuo 2010-12-31 iki 2011-02-18. Popierinis, nes buvo direktoriumi, kai reikėjo pasirašyti. Dabar supranta, ką pasirašinėjo, o ar suprato tada – nežino. Žino, kad yra kasos išlaidų orderis, kasos pajamų orderis, nes ir kitur dirbo direktoriumi, tik kiek rimtesniu nei čia. Jo būti UAB „N. t.“ direktoriumi paprašė R. T.. Ji ten dirbo buhaltere. Jie su R. T. dar neišsituokę. 2010 m. jie su R. T. gyveno po vienu stogu, bendro ūkio beveik nebevedė. Su R. T. jis nesitarė dėl atlyginimo. Jam pinigų nemokėjo. Jis neapsiėmė valdyti įmonės, nieko neapsiėmė, tik sutiko pasirašyti kaip direktorius. Kai pasirašinėjo buhalterinius dokumentus, jais nesidomėjo. Dokumentus pasirašyti pateikdavo R. T.. Neaptarinėjo su ja nei piniginių sumų dokumentuose, nei to, ar ji tuos dokumentus įtraukdavo į apskaitą. Suprato, kad yra atsakomybė už kiekvieną parašą, bet nemanė, kad bus blogai, nes buvo savininkai. Kas yra įmonės savininkai, nežinojo. Neklausė, kodėl buhalterė R. T. samdo direktorių, o ne savininkai. Nieko negali pasakyti apie 2010-12-31 orderį, kuris įtrauktas į apskaitą, tačiau tokia operacija neįvyko, nes nebuvo taip, kad susėstų ir buhalterė jam pasakytų, paaiškintų. Reikėjo parašo, pasirašė ir nieko nesigilino. 1 t., 25 b. l. esančio dokumento dalyje „Direktorius“ yra jo parašas. Mano, kad prie „Vyr. buhalterė“ pasirašė buhalterė. Nežino, kieno dar vienas parašas. Tuo metu nežinojo, kas toks D. K., kad jis buvęs direktorius. Kad tas dokumentas suklastotas, tai žinojo ir darė buhalterė ir savininkai. Jis kaip „popierinis“ direktorius nieko nereguliavo. UAB „N. t.“ dokumentai turbūt buvo buveinės patalpose, buhalterės žinioje. Atėjęs dirbti jokių dokumentų neperėmė, nes jam niekas neperdavė. Jis žino, kad neišsaugotos PVM sąskaitos faktūros, didžioji knyga ir kiti dokumentai. Tokie dokumentai gal yra pas savininką, buhalterę. Jo direktoriavimo laikotarpiu savininkas, kaip jam sakė R. T., buvo D. K., tačiau jis su D. K. nėra bendravęs. Apie dingusius dokumentus nieko nežino, jokių dokumentų nekontroliavo. Nenustatinėjo, kas turi saugoti dokumentus, niekuo nesirūpino, nes dėjo tik parašus. Niekas neprašė rūpintis kuo nors, prašė tik pasirašyti. Jis tuo metu sėdėjo namuose. Nežino, kur yra 20100 Lt, kurie neva išmokėti D. K. pagal 2012-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 146. Orderį rašė buhalterė R. T. ir ji padavė pasirašyti. Pasirašydamas orderį jis nežinojo, kad tai klastojimas, lėšų pasisavinimas. Nepripažįsta dokumentų klastojimo. Jis pasirašė, tačiau pinigų nematė. Nepripažįsta kaltės, kad neišsaugojo dokumentų, nes UAB „N. t.“ dokumentus pirmą kartą pamatė, kai atvežė pas juos į namus, o kitą dieną atvažiavo bankroto administratorius ir juos išsivežė. Buvo gal 2011 m. pavasaris, kai dokumentus į namus pristatė R. T. bei vyras ir padėjo prieškambaryje. Buvo 2–3 dėžės dokumentų, tiksliai neprisimena. Kiek suprato, tai buvo visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Jis neklausė, kodėl R. T. parsivežė namo tuos dokumentus į namus, ji sakė, kad reikia perduoti bankroto administratoriui. Nepripažįsta, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Direktorius turi saugoti dokumentus, bet jis nebuvo direktorius, dokumentų nematė ir jų nesaugojo, todėl kaltės nepripažįsta. Nepasisavino 20100 Lt. Nors jo parašas, kad D. K. išmokėti pinigai, bet kasos išlaidų orderio neklastojo.

Kaltinamasis D. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2009-01-02 iki kaltinime nurodyto laikotarpio dirbo UAB „N. t.“ direktoriumi. Įmonėje dirbo vyr. buhalterė. Tiksliai nežino, ar buvo atitinkami įsakymai, ar buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Jis buvo atsakingas už buhalterinių dokumentų saugojimą. Teigia, kad visų dokumentų išsaugoti ir sužiūrėti neįmanoma. Įmonei dirbant (duomenys neskelbtini), dokumentus laikė susegtus į segtuvus ofise kabinete, kuriame sėdėjo jis ir vyr. buhalterė. Kabinetas ir jame esančios spintos nebuvo rakinami. Kartą darė dokumentų patikrinimą, jį atliko R. T., bet neprisimena, ką rado. Jis gal savo laiku nepareikalavo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dokumentų, todėl tikriausiai jų neprisegė, bet tiksliai nežino. Iš dalies kaltę pripažįsta, kad neišsaugojo tų dokumentų. Didžioji knyga buvo pildoma 2009–2010, nežino, kur ji yra. 2011 vasarą kraustėsi iš vieno kabineto į kitą, ši knyga turėjo būti bendrame archyve. Jis iš UAB „N. t.“ išėjo 2010-11-02, išeidamas žinojo, kad vietoje jo dirbs R. T. vyras. Išėjimo metu perdavimo aktas buvo parašytas, bet V. T. nepasirašytas. R. T. jis perdavė 4 dėžes, bet nežino, ar tai visos dokumentų dėžės. Kai į jį kreipėsi bankroto administratorius dėl dokumentų pateikimo, jis paskambino R. T. prašydamas peržiūrėti dokumentus, juos surinkti ir pateikti bankroto administratoriui. Jis nebedirbo tuo metu UAB „N. t.“ direktoriumi. R. Š., kaip UAB „B.“ akcininkas, matydamas UAB „N. t.“ finansines problemas, pasiūlė išnuomoti UAB „N. t.“ jam. Su R. Š. jis nuomos sutartį sudarė ir atsiribojo, o kas ten toliau vyko, nežino. Nažino, nematė ir negirdėjo, kas vyko laikotarpiu nuo nuomos sutarties sudarymo iki išėjimo iš UAB „N. t.“. Nuo birželio mėnesio į darbą jis ateidavo retai, o nuo lapkričio mėnesio išvis neidavo. Įsakymo dėl dokumentų saugojimo, perdavimo po persikraustymo į naujas patalpas nebuvo, tik dokumentai sudėti atskirose (duomenys neskelbtini) patalpose. Iki birželio mėnesio dirbo ir kraustėsi į kitas patalpas su dokumentais. Išeidamas iš darbo kasoje buvusių pinigų V. T. jis neperdavė, nes realiai 15000 Lt kasoje nebuvo, dokumentų, perdavimo akto nebuvo, dokumentų V. T. jis neperdavė. Buhalteriniai dokumentai buvo UAB „B.“ patalpose pas R. T.. Savo kaltės dėl dokumentų neišsaugojimo nepripažįsta, nes tie dokumentai buvo tvarkingai sudėti, kitų už tuos dokumentus atsakingų asmenų nebuvo. 22935,54 Lt pagal kasos išlaidų orderį (179 b. l.) jis negavo, jokių pinigų nepaskolino, jam UAB „N. t.“ nebuvo skolinga. Rugpjūčio 25 d. jis dar buvo įmonės vadovu, kasos išlaidų orderio niekas negalėjo vietoje jo pasirašyti, įgaliojimai nebuvo suteikti, juo labiau tokios sumos. Sąskaitoje, kad jam gražinama 22100 Lt paskola, ne jo parašas, dėl to buvo atlikta ekspertizė. Nebuvo jokios paskolos, parašas ne jo, pinigų negavo, nes nebedirbo. R. T. jam apie tai nieko nesakė. Jis UAB „N. t.“ nebedirbo nuo 2010-11-02, tačiau realiai iš darbo išėjo 4 mėnesiais anksčiau. Jam išėjus iš UAB „N. t.“ visą bendrovės veiklą pasiėmė UAB „ B.“, nes jis taip susitarė su UAB „B.“ savininku R. Š.. Kai perleido UAB „N. t.“ UAB „B.“, tada atsirado popierinė kasa, I. P., A. M. ir visai kita tvarka buvo įvesta.

Kaltinamoji R. T. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta kaltinimus dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir klastojimo, nepripažįsta kaltinimo dėl pasisavinimo, kadangi pinigai nebuvo mokami, buvo prirašyta fiktyvių dokumentų, kuriuos ji pasirašė kaip vyr. finansininkas. Tai buvo daroma valdžios nurodymu. Iki 2010 m. gegužės ar birželio mėnesio nurodymus davė D. K., tuo laikotarpiu jis buvo direktorius, o nuo persikraustymo į UAB „B.“ patalpas viskam, t. y. visoms trim ten esančioms įmonėms – UAB „B.“, UAB „N. t.“ ir UAB „D.“ – vadovavo R. Š.. Faktiškai UAB „N. t.“ tapo UAB „B.“ padaliniu, kuriam vadovavo A. R.. Visi UAB „N. t.“ pinigai eidavo į neoficialią kasą. UAB „B.“, UAB „N. t.“ ir UAB „D.“ viena kitai jokių pinigų nemokėjo, tik rodė grynų pinigų sumokėjimą už tam tikras paslaugas, bet pinigai „nevaikščiojo“. Ji padėjo parašus tuose dokumentuose, nes privalėjo dirbti, nes viena išlaikė šeimą. Kiekvieną dokumentą pasirašydama ji žinojo ir suprato, jog tai juoda buhalterija. Tvarkant dokumentus ji pasakė, kad didelis kasos likutis, bet nėra dokumentų, tai tada pagal D. K. nurodymą išrašė 20100 Lt sumos orderį. Šios sumos D. K. niekas neišmokėjo, o rašydama šį orderį, ji žinojo ir suprato, jog tai fiktyvus dokumentas. Savo kaltės dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. dėl 6521,90 Lt sumos neneigia, nes tokia operacija buvo. 2011-01-31 sąskaitą ji išrašė vėliau, VMI patikrinimo metu, todėl netinka forma, numeris. Dispečerinės paslaugas teikė UAB „B.“ dispečerinė. Kadangi tokio dokumento paprašė VMI, tai ir išrašė šį dokumentą, jis fiktyvus. Apskaitos dokumentai buvo fiktyvūs, jie išrašyti dokumentiškai atsiskaityti, realiai pinigų nebuvo, UAB „N. t.“ atsiskaitymai realūs buvo tik per banką. 2010-09-29 kvito už taksometrus, 1089,00 Lt sumos, dalyje „vyr. finansininko parašas“ yra jos pasirašytas, o kas pasirašė D. K. vietoje, nežino, tačiau mano, kad tai yra D. K. parašas. Kai kuriuose dokumentuose jos ranka gali būti įrašytos pinigų sumos, bet parašą dėjo direktorius D. K.. Kaltinimą dėl dokumentų klastojimo pripažįsta, žinojo, jog pasirašė netikrus dokumentus, bet nepripažįsta, kad iš klastojimo gavo naudą. Orderį Nr. 146 išrašė ji, šį dokumentą išrašyti liepė D. K.. Dokumentas Nr. 181 išrašytas 6521,90 Lt suma, nes buvo teikiamos tokios paslaugos, dispečerinė priklausė UAB „B.“, darbuotojai UAB „N. t.“. Tai, kad atsiskaitymų tarp šių įmonių nebus, ši operacija fiktyvi, ji žinojo. Pati operacija vyko, tik nebuvo atsiskaitymo. Negalima sakyti, jog ji iš UAB „B.“ už UAB „N. t.“ suteiktas paslaugas gavo 22935,54 Lt, kadangi išlaidų orderis išrašytas ne jai, o D. K., todėl, remiantis dokumentu, tų pinigų ji negavo, juos gavo D. K., jis neįnešė į kasą. 2010-12-15, 2010-07-29 orderiuose nurodytos piniginės sumos neperduotos į kasą, nes nebuvo pinigų. Buvo tik dokumentinis pajamavimas. Dokumentai yra fiktyvūs, nes įmonėje nebuvo mokami pinigai. 2010 m. pabaigoje D. K. išeidamas iš darbo jai jokių buhalterinių dokumentų neperdavė. Persikėlus į (duomenys neskelbtini) gatvę nuo 2010 m. birželio iki 2011 m. vasario mėnesio UAB „N. t.“ registrai nebuvo tvarkomi, tik segami dokumentai į segtuvus. Dokumentai buvo sudėti spintos lentynose. Jai išėjus iš UAB „B.“ niekas nesaugojo UAB „N. t.“ dokumentų, todėl bankroto administratoriui pateikti tik tie dokumentai, kuriuos ji rado. Nuo 2010 m. lapkričio 2 d. UAB „N. t.“ dokumentais turėjo rūpintis V. T., bet to nebuvo. D. K. išeinant iš UAB „N. t.“ jokio perdavimo akto nebuvo. V. T. buvo fiktyvus direktorius, jis tik pasirašydavo jam pateiktus dokumentus, o jis jų net neskaitė. Nemano, kad jį kas domino. Ji paduodama V. T. pasirašyti dėl paskolos sąskaitą nieko neaiškino, bet jis iš jos žinojo, kad UAB „N. t.“ apskaita yra fiktyvi, kad pinigai niekam nebuvo mokami. 2010 m. lapkričio mėnesio kasos žurnalą pildė ji, tačiau nežino, neprisimena, iš kur nurodė 15239,39 Lt sumą, gal buvo tokia suma likusi avansinėje apyskaitoje, nes realių pinigų kasoje nebuvo.

Liudytoja S. B. parodė, kad ji dirba UAB „B.“ vyr. buhaltere nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, kaip buhalterė keitė R. T.. Kai pradėjo dirbti UAB „B.“, PVM sąskaitos faktūros buvo rašomos iš eilės, surašomos PVM sąskaitų registre. 2011-01-31 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. 000181 neprisiminė, tuo metu dar nedirbo. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nėra jų prašomos PVM sąskaitos faktūros, nes patikrino programoje, kur matosi, kad tokia sąskaita nebuvo išrašyta, taip pat peržiūrėjo dokumentus, bet ir ten tokios PVM sąskaitos faktūros nebuvo. Tokiu numeriu sąskaita buvo išrašyta 2007 m. kitai įmonei.

Liudytojas A. P. parodė, kad UAB „B.“ jis dirbo direktoriumi nuo 2010-10-08. Pagal 2010-06-07 subnuomos sutartį UAB „B.“ bendrovei UAB „N. t.“ už transporto nuomą, už racijas mokėjo pagal sąskaitas kas mėnesį. Patikrino buhalterinius dokumentus, pinigai buvo pagrįstai išmokėti R. T.. Tarp šių įmonių atsiskaitymo operacijos būdavo atliekamos grynais pinigais ir per banką. Buhalterė R. T. organizuodavo pinigų išmokėjimą. Pinigus mokėjo kasininkė A. J., nes pas ją buvo pinigai. R. T. turėjo gauti pinigus. 1 t., 16 b. l. esančioje sutartyje įmonės vadovo parašas tikrai ne jo. Nieko nebuvo įpareigojęs pasirašyti už jį. 30924,76 Lt buvo sumokėti, bet operacijos jis pats nematė.

Liudytoja A. J. parodė, kad dirbo UAB „B.“ nuo 1999 m. iki 2013 m. gegužės mėnesio apskaitininke ir kasininke. R. T. UAB „B.“ buhaltere dirbo apie 1,5 metų, nuo 2010 metų iki 2011 metų rudens. Kasos pajamų orderio kvito, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 697 (1 t., 18 b. l.) dalyje „Gavo kasininkas“ tikrai ne jos parašas. Dalyje „Vyr. buhalteris“ gal R. T. parašas. Byloje esanti 2011-01-31 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 000181 yra ne tokio formato, UAB „B.“ tokios nebuvo naudojamos, o numeris 000181 gal įmonės veiklos pradžios, bet ne 2011 metų. 2011 m. buvo didesni PVM sąskaitų faktūrų numeriai. 2010-08-25 kasos išlaidų orderyje Nr. 2376 (1 t., 179 b. l.) yra jos parašas. Išmokėti pinigai pagal dokumentą. Pinigai turėtų būti išmokėti tam asmeniui, kuris pasirašė. Pinigus 30924,76 Lt pagal 2010-02-03 kasos išlaidų orderį (1 t., 16 b. l.) ji išmokėjo tik R. T.. D. K. ateidavo į UAB „B.“, bet tiksliai negali nepasakyti, ar D. K. išmokėjo 22935,54 Lt sumą, ar ne, nes tai įmonės veikla. Būdavo, kad kartais vyr. buhalterė paimdavo pinigus, nes nebuvo tokios politikos, kad pinigus turi paimti būtent direktorius, kadangi tiko ir vyr. buhalterė. Galbūt ne visais atvejais pinigai pagal kasos išlaidų orderį būdavo išmokami tam asmeniui, kuris pasirašydavo kaip asmuo, gavęs pinigus. Jeigu būdavo vienas parašas, tai pinigai būdavo išmokami. Jeigu tai būdavo R. T. pasirašyta, tai buvo viskas gerai, o šiuo atveju yra D. K. pasirašyta, tai mano, kad jam buvo išmokėti pinigai. PVM sąskaitas faktūras už UAB „N. k.“ teiktas paslaugas UAB „B.“ pagal sutartis rašė R. T.. Jeigu buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, tai tokiu atveju pinigai buvo suskaičiuoti ir atiduoti, kasa buvo vedama realiai. Jeigu yra jos parašas, pinigai realiai buvo išmokami asmeniui, kuris yra gavėjas. Kadangi kasos išlaidų orderis buvo išrašytas, vadinasi, pinigai D. K. buvo išmokėti tiesiogiai.

Liudytojas R. Š. parodė, kad yra dirbęs vadovu UAB „B.“ ir UAB „D.“, o UAB „N. t.“ nevadovavo. Žino, kad buvo laikotarpis, kai R. T. dirbo vyr. buhaltere ir UAB „N. t.“, ir UAB „B.“. Tarp UAB „N. t.“ ir UAB „B.“ buvo įvairių ūkinių santykių, tačiau UAB „N. t.“ buvo atskiras ūkinis subjektas ir visus sprendimus priiminėjo savarankiškai. Neigia R. T. teiginius, kad jis vadovavo ne tik UAB „D.“ ir UAB „B.“, bet neoficialiai vadovavo ir UAB „N. t.“, ir kad atsiskaitymai tarp UAB „N. t.“, UAB „D.“ ir UAB „B.“ buvo tik fiktyvūs, nes atsiskaitymai buvo tikri, tokie, kaip yra matyti dokumentuose. Jis dalyvaudavo pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo ir Z. B., A. M., R. T., tačiau juose buvo sprendžiami tik UAB „B.“ kylantys klausimai. Kai UAB „B.“ nuomojosi iš UAB „N. t.“ automobilius ir vairuotojus, už nuomą buvo atsiskaitoma tiek per banką, tiek grynais, pinigai buvo realūs, jie buvo perduodami. Nei Z. B., nei A. M. negalėjo duoti nurodymų R. T. dėl UAB „N. t.“ ir UAB „B.“ finansų tvarkymo, nes Z. B. nelabai supranta finansų ir buvo tik atskiro padalinio vadovė, o A. M. dirbo vadovu tik UAB „D.“. UAB „N. t.“ yra atskiras ūkinis subjektas, nebuvo jokios ūkinės bendros jungtinės veiklos formos, jis nesikišo nei įdarbinimo, nei atleidimo iš darbo klausimais, nei į kitus ūkinius procesus, toje bendrovėje vadovavo D.. Jis pats taip pat nesikišo į UAB „N.t.“ veiklą, nėra su R. T. kalbėjęs, kad UAB „N. t.“ reikia rasti direktorių. UAB „N. t.“ vairuotojai nenešė pinigų I. P., UAB „B.“ vairuotojai galėjo jai pagal kelionės lapus nešti pinigus, kai ji pavadavo kasininkę.

Liudytoja Z. B. parodė, kad UAB „B.“ dirbo transporto specialiste, atsakinga už licencijavimo veiklą. Vykdavo susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo ji, R. T., R. Š., tačiau ji išreikšdavo savo nuomonę, duodavo patarimus tik dėl transporto, taksometrų ir pan. naudojimo, tačiau niekada nesikišo į finansinius, buhalterinius reikalus, nes ji apie tai nenusimano ir tai ne jos darbo sritis.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis nuo 1998 m. dirbo UAB „D.“ direktoriumi. R. T. pažįsta kaip UAB „B.“ ir UAB „D.“ buhalterę. Būdavo, kad kaip direktorius duodavo nurodymus R. T., tačiau R. T. nėra davęs nurodymų dėl to, kaip konkrečiai užpildyti dokumentus. UAB „D.“ atsiskaitymai, tarp jų ir su UAB „N. t.“, buvo visada realūs. Pripažino, kad pagal 1 t. 191 b. l. esančią sąskaitą faktūrą pinigus – 1089 Lt – jis išmokėjo, bet galėjo ir buhalterė išmokėti. Galėjo būti, kad ir išvis neišmokėjo pinigų. Pirkimas buvo tikrai. Jam buvo pateiktas kvitas, kad pasirašytų, nes pirkinys buvo, bet negali pasakyti, kas mokėjo.

Liudytojas A. R. parodė, kad nuo 2010 m. rudens dirbo UAB „B.“. Iki to laiko dirbo jau bankrutavusioje bendrovėje ir pusę metų buvo užsiregistravęs darbo biržoje. UAB „N. t.“ nedirbo, nuo 2010 m. pavasario iki rudens neturėjo jokių ryšių su UAB „N. t.“. Tik tada, kai plėtėsi UAB „B.“ ir ji prie UAB „B.“ prisijungė, jam prie pardavimų ir projektų vadovo pareigų buvo paskirta kuruoti „N. t.“ padalinį. Jis, kaip padalinio vadovas, pardavimo vadovas, nurodymų R. T. nedavė, nes su buhalterija nebuvo susijęs. Tvarką nustatė R. Š. ir A. P., UAB „B.“ direktoriai. R. T. nurodymus davė direktorius arba savininkas. Savininkas yra R. Š.. Mano, kad realiai sprendimus visada priiminėjo R. Š., net ir esant direktoriui A. P.. Pinigus rinko gal kasininkė A. J., bet jis tiksliai nežino. I. P. dirbo transporto vadybininke, nežino, ar I. P. yra rinkusi pinigus iš taksi vairuotojų.

Liudytoja I. P.-J. parodė, kad nuo 2009 metų pradžios iki 2013 metų dirbo UAB „B.“ transporto vadybininke. Į jos pareigas įėjo rūpintis transportu, vairuotojų paruošimu, leidimų išėmimu, patikrų baigimosi sekimu, metrologinės patikros pabaiga, draudimų pabaiga, darbuotojų kultūringu bendravimu su klientais, išvaizda ir kt. Su R. T. jos pačios (I. P.-J.) darbai nebuvo susiję. Netiesa, kad taksi vairuotojai jai nešė pinigus po darbo dienos, juodos buhalterijos nebuvo. Kiek jai yra žinoma, vairuotojai po darbo dienos atsiskaitydavo pagal skaitiklį kasininkei. Buvo įsakymas, kad jeigu pas A. J. daug žmonių, jai galima paskaičiuoti pinigus. Neatsimena, ar vairuotojai jai į kabinetą nešė pinigus.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2010 metų rugsėjo pradžios iki 2011 metų pradžios dirbo „N. t.“ vairuotoju. Jo darbo laikotarpiu „N. t.“ pervedė į „B.“ ir „N. t.“ priklausė „B.“. Jam vadovavo „B.“ darbuotojas A. R.. Dirbo įmonės automobiliais, dalį iš klientų surinktų pinigų taksi vairuotojai dėdavo į vokelį, atiduodavo įmonei už automobilį, už paslaugas, kad surasdavo klientus, o kitą dalį, tam tikrą procentą, pasiimdavo patys. Būdavo sutarta ir nurodyta tam tikra suma, kurią turėdavo už kiekvieną pamainą sumokėti įmonei. Pasirašydavo, kad gaudavo atlyginimus, bet iš tikrųjų realiai darbo užmokesčio negaudavo. Vokelį su pinigais perduodavo I.. R. T. nėra nešęs pinigų. Buvo nurodymas pinigus duoti I., tai ir nešė pinigus I..

Liudytojas R. K. parodė, kad dirbo UAB „N. t.“ nuo 2010-09-21 iki 2011-02-07. Dabar dirba UAB „B.“. Bendrovėje „N. t.“ taksistai dirbo kaip taksi automobilių nuomotojai, buvo nustatytas nuomos mokestis, jį ir susimokėdavo. Klientus taip pat surasdavo „N. t.“ – vežiojo UAB „N. t.“ klientus bendrovės „N. t.“ automobiliais. Taksistai mokėdavo bendrovei „N. t.“ mokestį už dirbtą dieną. UAB „N. t.“, bendrovei vadovavo D. K.. Paskui įmonės susijungė ir juos pervedė į bendrovę, adresu: (duomenys neskelbtini), tada taksistams vadovavo B. ir D. ar A., vardo tiksliai nepamena, jaunas vaikinas. Perėjus į tą bendrovę, pinigus įnešdavo jau į ten esančią buhalteriją. Persikėlus į (duomenys neskelbtini), pinigus įnešdavo buhalterei I.. Dar gaudavo atlyginimą iš bendrovės – kelis šimtus litų. Atlyginimą gaudavo kiekvieną mėnesį realiai. Algą jam išmokėdavo taip pat I..

Liudytojas V. B. parodė, kad nuo 2010-09-01 iki 2011-02-07 dirbo UAB „N. t.“. Įmonės biuras tada buvo (duomenys neskelbtini). Persikėlus į (duomenys neskelbtini), televizorių gamykloje, mokestį už automobilio nuomą atnešdavo į buhalteriją. Tai buvo fiksuota suma, ji keitėsi. Pinigus sumokėdavo buhalterei, dabar jos pavardės nepamena, bet pamena, kad buvo jauna mergina. R. T. pinigų nenešdavo, ji buvo vyriausioji buhalterė. A. J. buvo UAB „B.“ buhalterė, o I. P. – „N. t.“ buhalterė, jai ir įnešdavo pinigus. Taksistai turėdavo atsiskaityti už automobilio nuomą, už dispečerių darbą, už raciją, suma iš pradžių buvo 35 Lt, vėliau – apie 60 Lt. UAB „N. t.“ jam nieko nemokėdavo, kas likdavo sumokėjus mokesčius įmonei, tas likdavo jam. Atlyginimą gaudavo, tai buvo vadinamas minimalus atlyginimas, apie 360 Lt. Jis tik pasirašydavo algalapyje, realiai pinigų negaudavo. Parašą paimdavo – kelis kartus A., kelis kartus I.. Kai įmonė persikėlė į (duomenys neskelbtini), buvo priimtas jaunas vaikinas – A. R., jis vadovavo, buvo statytinis direktorius.

Liudytoja S. B. parodė, kad nuo 2010-09-01 iki 2011-02-07 dirbo taksi vairuotoja UAB „N. t.“. Kai bendrovei vadovavo D. K., įmonė buvo adresu: (duomenys neskelbtini), paskui persikėlė į (duomenys neskelbtini). Ten vadovavo A., jo pavardės nepamena, ten D. K. nebebuvo. Įmonei susimokėdavo įmokas už automobilio nuomą, taksometrą, raciją. Įmonė mokėjo mokesčius „Sodrai“, nes taksistai buvo įdarbinti, tačiau jiems įmonė nieko nemokėdavo, jų uždarbis buvo tai, kas likdavo sumokėjus mokesčius. Kai jau dirbo (duomenys neskelbtini) g., algos nemokėjo. Ji mokesčius mokėdavo buhalterijoje buhalterei. Jų buvo kelios, nežino nei jų vardų, nei pavardžių. R. T. pinigų nėra mokėjusi.

Liudytojas J. D. parodė, kad nuo 2010-09-01 iki 2010-12-21 dirbo „N. t.“, po to bendrovėje „B.“. Bendrovės „N.t.“ biuras buvo (duomenys neskelbtini) g., vėliau – (duomenys neskelbtini) g. Kai UAB „N. t.“ bankrutavo, labai trumpai, dvi savaites, dirbo UAB „B.“. Perėjus į UAB „B.“, jai vadovavo A. M., dar A. buvo, bet jie vadovavo ne „N. t.“. Po 2010 m. gruodžio 21 d. daugiau taksi nebedirbo. Per tuos keturis darbo mėnesius algą gavo du mėnesius, ją išmokėjo realiai. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) g., iš pradžių atsiskaitydavo įnešdami kažkokį procentą nuo surinktų pajamų ir jiems mokėdavo algą. Paskui buvo nustatyta fiksuota suma, ją turėdavo įnešti, o kas likdavo – likdavo jiems, tada algos nebegaudavo. Kas (duomenys neskelbtini) g. buvo buhalteris, kas kasininkas, nepamena. Pabaigoje taksistams vadovavo B., pinigus įnešdavo buhalterei, nepamena, ar R. T., jam atrodo, kad buvo dar jauna buhalterė.

Civilinio ieškovo atstovas M. Š. nurodė, kad palaiko 61471,20 Lt civilinį ieškinį, nes UAB „N. t.“ padaryta žala. Šią žalą sudaro: 2935,54 Lt – už gautas paslaugas iš UAB „B.“, ir šios operacijos neįrašymas į kasos operacijų žurnalą, 1089 Lt – kasos orderio neįrašymas į UAB „D.“ ūkinių operacijų žurnalą, 6521,91 Lt – įrašytos į išlaidas piniginės lėšos iš UAB „N. t.“ ir neįneštos į UAB „B.“ kasą ir 30924,76 Lt – įplaukų gavimas iš UAB „B.“ ir šios operacijos nefiksavimas UAB „N. t.“ kasoje. Prašo priteisti iš kaltų asmenų, dalyvavusių šiose veikose, gal iš R. T.. 20000 Lt iš V. T. yra priteista civiline tvarka.

Specialistė J. D. patvirtino savo pateiktas specialisto išvadas ir paaiškino, kad UAB „D.“ pateikė 2010-09-29 UAB „N.t.“ pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 2010-0139 kvitą, pagal kurį UAB „D.“ už taksometrus sumokėjo UAB „N.t.“ 1089 Lt, tačiau bendrovė „N.t.“ šios sumos neužpajamavo, o užpajamavo kitą sumą, 820 Lt, kaip pajamas už taksi paslaugas, o ne už taksometrus. Šią situaciją vertina kaip pinigų neįrašymą į apskaitą, nes visos ūkinės operacijos, susijusios su turto apyvarta, turi būti įrašytos į apskaitą. Kasos pajamų orderio kvite (duomenys neskelbtini) Nr. 2010-0139 yra pasirašiusi buhalterė R. T. ir pinigus priėmęs kasininkas D. K., jis turėjo įnešti pinigus į kasą ir užpajamuoti. Direktorius D. K. išeidamas iš darbo turėjo perduoti įmonės dokumentus ir įmonės turtą, surašyti perdavimo aktą. Jai tyrėjas perdavė dokumentus, tačiau tokio akto, kad D. K. būtų perdavęs dokumentus V. T., nebuvo. Atleistas V. T. turėjo saugoti buhalterinius dokumentus pats arba perduoti dokumentus įmonės savininkui ar akcininkui. Dėl D. K. 20100 Lt paskolos grąžinimo paaiškino, kad už kasos pajamų orderių išrašymą atsakingas buhalteris ir jis yra atsakingas už įrašų teisingumą. Išlaidų orderį išrašė R. T., kasininko parašo nėra, ji įrašė 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) Nr. 146 į kasos knygą. Patikrinus apskaitos registrus, banko dokumentus, kasos dokumentus, tokia paskola apskaitoje nebuvo užfiksuota, nėra duomenų, kad bendrovė skolinga D. K.. Kadangi kasininkas patvirtina, kad pinigai išmokėti, (duomenys neskelbtini) Nr. 146 parodo, kad ūkinė operacija neįvykusi, nes nėra kasininko parašo, ir pagal įmonės apskaitos dokumentus tokios skolos įmonėje nebuvo. Ar buvo išmokėti pinigai, nežino, bet kasos likutis yra sumažintas. Įmonės apskaitoje nėra duomenų, kad pinigai iš kasos buvo išmokėti. Realiai negalima spręsti, ar buvo pinigai išmokėti, ar ne, jie tik buvo nurašyti iš kasos ir sumažintas kasos likutis. Už dokumentų surašymą ir duomenų tikrumą atsako asmuo, surašęs ir pasirašęs dokumentą. 146 kasos išlaidų orderį įformino R. T., ir ji už tai yra atsakinga. Dėl UAB „B.“ 2011-02-02 kasos išlaidų orderio, 30 924 Lt sumos, paaiškino, kad buvo įformintas išmokėjimas, prie tų dokumentų yra pateiktas UAB „N. t.“ kasos pajamų orderio kvitas, tačiau UAB „N. t.“ tų pinigų neužpajamavo. Jei yra įformintas toks dokumentas, tai turėjo būti įnešti pinigai į kasą, yra kvitas. R. T. gavusi pinigus turėjo juos užpajamuoti. Yra UAB „B.“ kasos išlaidų orderis, iš kurio matyti, kad R. T. buvo sumokėta 30 924 Lt už taksi paslaugas ir kad ji tuos pinigus paėmė. Yra UAB „N. t.“ išrašytas kasos pajamų orderio kvitas, kuriame nurodyta, kad iš UAB „B.“ buhalterė R. T. gavo ir į UAB „N. t.“ kasą įmokėjo 30 924 Lt už paslaugas pagal sąskaitą. Kvitas patvirtina, kad R. T. pinigus priėmė. Iš turimų dokumentų matosi, kad R. T. į UAB „N. t.“ pinigų, gautų iš UAB „B.“, neįnešė, nes nėra kasos pajamų orderio, pinigai neužpajamuoti. Apskaitos knygą turi vesti kasininkas, bet UAB „N. t.“ kasininko nebuvo. Buhalteris turi patikrinti kasos knygos įrašus, pasirašyti, už dokumento tikrumą, įrašų teisingumą atsako, asmuo surašęs ir pasirašęs dokumentą. Pagal kasos išlaidų orderius nuo sausio mėnesio iki kovo 31 d. iš kasos buvo įformintas avansų išdavimas, bet nėra avansinių apyskaitų, neaišku, ar tie pinigai panaudoti, nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Direktorius D. K. turėjo pasidomėti, pareikalauti, kad būtų įformintas pinigų panaudojimas, kad avansus gavę asmenys atsiskaitytų už tuos pinigus. Direktorius D. K. nepareikalavo, kad būtų pateikti ir įforminti dokumentai, pateisinantys avansų išdavimą. Direktorius atsakingas už apskaitos organizavimą. Direktorius padarė pažeidimą, nes nenustatė atsiskaitymo su dokumentais tvarkos, nepateikė dokumentų tyrimui, todėl galima manyti, kad dokumentai neišsaugoti.

UAB „B.“ 2010-08-25 kasos išlaidų orderje Nr. 2376 užfiksuotas 22.935,54 Lt išdavimas UAB „N. t.“ direktoriui D. K. (1 t., 179 b. l.).

UAB „N. t.“ 2010-09-29 kasos pajamų orderio serija (duomenys neskelbtini) Nr. 2010-0139 kvite užfiksuotas 1.089,00 Lt priėmimas iš UAB „D.“, nurodyta, kad pinigus gavo kasininkas D. K. (1 t., 190 b. l.).

UAB „N. t.“ 2010-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 146 užfiksuotas 20.100,00 Lt paskolos grąžinimas D. K. (1 t., 25 b. l.).

UAB „B.“ 2011-01-31 PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 000181 užfiksuotas dispečerinių paslaugų pardavimas UAB „N. t.“ už 6.521,90 Lt (1 t., 17 b. l.).

UAB „N. t.“ 2011-02-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 152 užfiksuotas 6.521,90Lt išdavimas R. T. (1 t., 19 b. l.).

UAB „B.“ 2011-02-07 kasos pajamų orderio kvite serija (duomenys neskelbtini), Nr. 697 užfiksuotas 6.521,90 Lt priėmimas iš UAB „N. t.“ (1 t., 18 b. l.).

UAB „B.“ 2011-02-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 3218 užfiksuotas 30.924,76 Lt išdavimas R. T. sumokėti už paslaugas UAB „N. t.“ (1 t., 16 b. l.).

UAB „N. t.“ 2011-02-03 kasos pajamų orderio, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 2011-0001 kvite užfiksuota, kad kasininkė R. T. iš UAB „B.“ gavo 30.924,76 Lt (1 t., 15 b. l.),

2013-01-22 specialisto išvadoje Nr. 5-4/8 nurodyta, kad dėl D. K., V. T., R. T. padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. 4, 5 punktų, 3 d., 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimų pažeidimo, negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2009–2010 metų, tsip pat laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-10-26 veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., 48–113 b. l.).

Dėl D. K. veikos

D. K. BK 223 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „N. t. direktoriumi nuo 2009-01-01 iki 2010-11-02 aplaidžiai tvarkė UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, nenustatė apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo 2010-10-30 PVM sąskaitos faktūros NEO2 Nr. 00471, pagrindžiančios paslaugų pardavimą bendrovei „B.“ už 2.419,71 Lt (700,80 Eur), UAB „N. t.“ atskaitingiems asmenims R. T. laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-03-31 išduotų avansų 39.193,73 Lt (11.351,29 Eur), E. I. laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2009-03-19 išduotų avansų 797,79 Lt (231,06 Eur), F. M. 2009-03-31 išduoto avanso 2.446,20 Lt (708,47 Eur) panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-11-02 suvestinio apskaitos registro „Didžioji knyga“ bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2009–2010 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. nurodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažįsta, tačiau pripažino buvęs atsakingas už buhalterinių dokumentų saugojimą, apklausiamas kaltinamuoju parodė, jog 2009-2010 metais didžioji knyga buvo pildoma, nežino, ar buvo nustatęs dokumentų saugojimo tvarką, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio į darbą jis ateidavo retai, o nuo lapkričio mėnesio išvis neidavo, ir kad iš dalies kaltę dėl dokumentų neišsaugojimo pripažįsta. V. T. parodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, R. T. parodė, kad D. K. išeinant iš UAB „N. t.“ jokio perdavimo akto nebuvo. Specialistė J. D. parodė, kad direktorius D. K. išeidamas iš darbo turėjo perduoti įmonės dokumentus ir įmonės turtą, surašyti perdavimo aktą, tačiau tokio akto, kad D. K. būtų perdavęs dokumentus V. T., nebuvo.

Specialisto išvadoje Nr. 5-4/8 nustatyta, kad D. K. nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimų, nes tyrimui buvo pateikti ne visi UAB „N. t.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir dėl 2010-10-30 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. 00471, pagrindžiančios paslaugų pardavimą bendrovei „B.“ už 2.419,71 Lt (700,80 Eur), UAB „N. t.“ atskaitingiems asmenims R. T. laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-03-31 išduotų avansų 39.193,73 Lt (11.351,29 Eur), E. I. laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2009-03-19 išduotų avansų 797,79 Lt (231,06 Eur), F. M. 2009-03-31 išduoto avanso 2.446,20 Lt (708,47 Eur) panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-11-02 suvestinio apskaitos registro „Didžioji knyga“ neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t. 2009–2010 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Visuma šių įrodymų patvirtina, kad D. K., būdamas UAB „N. t.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, netinkamai vykdė šias pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, dėl to, neišsaugojus kaltinime nurodytų dokumentų, negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2009–2010 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia D. K. veika atitinka BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl jis pripažintinas kaltu.

Dėl V. T. veikų

V. T. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „N. t.“ direktoriumi nuo 2010-11-02 iki 2011-02-18 aplaidžiai tvarkė UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimus nenustatė apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų pardavimą bendrovei „B.“ 2010-11-30 (duomenys neskelbtini) Nr.00474 už 1.209,85 Lt, 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00482 už 4.114,00 Lt, 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00483 už 1.209,85 Lt, 2011-01-12 (duomenys neskelbtini) Nr.00480 už 3.938,55 Lt, 2011-01-12 (duomenys neskelbtini) Nr.00479 už 5.998,58 Lt, 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00001 už 4.114,00 Lt, 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00002 už 1.482,43 Lt, 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00003 už 15.391,20 Lt, iš viso 37.458,46 Lt bendra suma, laikotarpio nuo 2010-11-02 iki 2011-02-18 pardavimų, pirkimų apskaitos registrų, suvestinio apskaitos registro „Didžioji knyga“ ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2010–2011 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis V. T. kaltės dėl dokumentų neišsaugojimo nepripažino, nurodydamas, kad jis buvo tik „popierinis“ direktorius, jokių dokumentų nekontroliavo, nenustatinėjo, kas turi saugoti dokumentus, niekuo nesirūpino, bendrovėje nebūdavo. Jis žino, kad neišsaugotos PVM sąskaitos faktūros, didžioji knyga ir kiti dokumentai, žinojo, kad direktorius turi saugoti dokumentus, tačiau apie dingusius dokumentus nieko nežino. R. T. parodė, kad V. T. faktiškai direktoriaus pareigų nevykdė, tik pasirašydavo jos pateiktus dokumentus.

Specialisto išvadoje Nr. 5-4/8 nustatyta, kad V. T. nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimų, nes tyrimui buvo pateikti ne visi UAB „N. t.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir dėl PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų pardavimą bendrovei „B.“ 2010-11-30 (duomenys neskelbtini) Nr. 00474 už 1.209,85 Lt, 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) Nr. 00482 už 4.114,00 Lt, 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) Nr. 00483 už 1.209,85 Lt, 2011-01-12 (duomenys neskelbtini) Nr. 00480 už 3.938,55 Lt, 2011-01-12 (duomenys neskelbtini) Nr. 00479 už 5.998,58 Lt, 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr. 00001 už 4.114,00 Lt, 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr. 00002 už 1.482,43 Lt, 2011-01-31 (duomenys neskelbtini) Nr.00003 už 15.391,20 Lt, iš viso 37.458,46 Lt bendra suma, laikotarpio nuo 2010-11-02 iki 2011-02-18 pardavimų, pirkimų apskaitos registrų, suvestinio apskaitos registro „Didžioji knyga“ ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2010–2011 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Visuma šių įrodymų patvirtina, kad V. T., būdamas UAB „N.t.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, netinkamai vykdė šias pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, dėl to, neišsaugojus kaltinime nurodytų dokumentų, negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2010–2011 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia V. T. veika atitinka BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl jis pripažintinas kaltu.

Be to, kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime V. T. buvo kaltinamas ir pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. Prokuroras BPK 256 str. tvarka pateikė pakeistą kaltinimą, kuriame V. T. kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. neinkriminavo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad prokuroras kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. pagrįstai atsisakė.

V. T. neigia apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą, tvirtina, kad apie apskaitą nieko nežino. R. T. pripažino, kad ji pildė ir orderius, ir kasos žurnalą, kad V. T. tik dėdavo parašus, nesidomėdamas, kokius dokumentus pasirašo. Tokie jos parodymai visiškai atitinka V. T. parodymus. Taigi, nėra V. T. tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, o tik aplaidumas (BK 222 str. numatyta veika gali būti padaroma tik veikiant tyčia). Be to, V. T. neinkriminuotas veikimas bendrininkų grupėje su R. T., o V. T. KIO nesurašė, šio dokumento neįrašė į kasos operacijų apskaitos žurnalą, todėl nepagrįstai inkriminuota, kad įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl to V. T. pagal BK 222 str. 1 d. išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Byloje nenustatyta įrodymų, patvirtinančių, kad V. T., veikdamas bendrai su R. T., iš kasos paėmė 20.100,00 Lt. Tokį faktą ir V. T., ir R. T. neigia. V. T. parodė, jog nesidomėjo, kokius dokumentus pasirašinėjo, apie paskolos grąžinimą nieko nežino, su R. T. apie tai net nekalbėjo, pasirašė, ką padavė R. T., o R. T. tvirtina, kad išrašė 2010-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 146 siekdama sumažinti dokumentinį kasos likutį, nes kasoje buvo susidaręs trūkumas. Tai patvirtino ir D. K., kuris pripažino, kad išeidamas iš darbo V. T. jokių pinigų neperdavė, nors kasoje buvo 15239,39 Lt dokumentinis likutis (4 t. 76 b. l.). Specialistė J. D. nurodė, jog UAB „N. t.“ apskaitoje nėra duomenų, kad pinigai iš kasos buvo išmokėti, nes 20.100,00 litų bendrovės skola D. K. apskaitoje nebuvo užfiksuota, KIO Nr. 146 nėra kasininko parašo, kuris patvirtintų pinigų išmokėjimą iš kasos. Remiantis šių aplinkybių visuma daroma išvada, kad nėra įrodyta, jog V. T., veikdamas su UAB „N. t.“ vyriausiąja buhaltere R. T., pasisavino jo žinioje buvusį UAB „N. t.“ priklausantį turtą – 20.100,00 litų, todėl pagal BK 183 str. 1 d. jis išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. T. taip pat nepripažino savo kaltės dėl UAB „N. t.“ 2010-12-31 kasos išlaidų orderio Nr. 146 suklastojimo ir realizavimo, nurodė, jog nesidomėjo, kokius dokumentus pasirašinėjo. Tokius jo parodymus patvirtino R. T. pripažindama, kad ji pildė ir orderius, ir kasos žurnalą, kad V. T. tik dėdavo parašus, nesidomėdamas, kokius dokumentus pasirašo, taip pat pripažino, kad dėl 2010-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 146 surašymo ir įtraukimo į apskaitą su V. T. nesitarė. Taigi, nėra V. T. tyčios suklastoti bei realizuoti kaltinime nurodytą dokumentą, o tik aplaidumas. Kadangi BK 300 str. numatyta veika gali būti padaroma tik veikiant tyčia, V. T. pagal BK 300 str. 1 d. išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Dėl R. T. veikų

Kaltinamoji R. T. dėl jai inkriminuotų BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino ir parodė, kad ji suklastojo UAB „N. t.“ 2010-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 146 šiame dokumente nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie 20.100,00 Lt paskolos grąžinimą D. K., UAB „B.“ 2011-01-31 sąskaitą faktūrą Nr. 000181 už dispečerinės paslaugų suteikimą UAB „N. t.“, UAB „B.“ 2011-02-07 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. 697 6.521,90 Lt sumai bei UAB „N. t.“ 2011-02-07 kasos išlaidų orderį Nr. 152, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 6.521,90 Lt suma išmokėta atsiskaityti už dispečerinės paslaugas, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus įtraukė į UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą. Teigia, kad klastojo dokumentus ir apgaulingai tvarkė apskaitą, nes nenorėjo prarasti darbo. Kad R. T. klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, juos realizavo įtraukdama į apskaitą ir taip buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai, patvirtina specialisto išvadoje nustatyti duomenys, specialistės J. D., liudytojų S. B., A. J. parodymai. R. T. dirbo UAB „N. t.“ vyriausiąja buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 11 str. 1 d. buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkydama UAB „N. t.“ buhalterinę apskaitą pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12str. 1 d., 13 str. 1 d. 4, 5 punktų, 3 d. reikalavimus, ir, kaip nustatyta specialisto išvadoje, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „N. t.“ 2010–2011 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad R. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Kadangi ir R. T., ir V. T. tvirtina, kad jie nesitarė dėl 2010-12-31 kasos išlaidų orderio Nr. 146 suklastojimo ir įtraukimo į apskaitą, kad R. T. veikė be V. T. žinios, ir tokius jų parodymus paneigiančių duomenų nėra surinkta, pakeistame kaltinime prokuroras pagrįstai šią aplinkybę pašalino.

Taip pat prokuroras pagrįstai pakeistame kaltinime R. T. pagal BK 222 str. 1 d. neinkriminavo aplinkybių dėl neįforminimo kasos pajamų orderiais 22.935,54 Lt piniginių įplaukų gavimo iš UAB „B.“ ir 1.089,00 Lt piniginių įplaukų gavimo iš UAB „D.“, nes byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad R. T. padarė šias veikas: nenustatyta, kad šios sumos buvo įneštos į UAB „N. t.“ kasą, 2010-08-25 kasos išlaidų orderyje Nr. 2376 ir 2010-09-29 kasos pajamų orderio, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 2010-0139 kvite užfiksuota, kad šios sumos išmokėtos D. K., gavus specialisto išvadą, jog šiuose dokumentuose pasirašė ne D. K. (2 t. 140–143 b. l.), tyrimas dėl šių dokumentų klastojimo atskirtas (1 t. 28–29 b. l.).

Pakeistame kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. pagrįstai R. T. neinkriminuota ir neįforminimas kasos pajamų orderiu 30.924,76 Lt piniginių įplaukų gavimo iš UAB „B.“, nes pati R. T. pripažino, kad šios sumos į UAB „N. t.“ kasą neįnešė, tokia operacija nenustatyta ir specialisto išvadoje. Tai rodo, kad 30.924,76 Lt įnešimo į kasą operacija neįvyko, todėl neįvykusi ūkinė operacija ir neturėjo būti fiksuota apskaitoje, nes pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Dėl jai inkriminuotų BK 183 str. numatytų veikų R. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio, kai direktorius ir kasininkas D. K. faktiškai nebedirbo bendrovėje, realiai nebebuvo nei kasininko nei kasos, visos pajamos iš taksi vairuotojų buvo renkamos „juodojoje“ kasoje pas UAB „B.“ darbuotoją I. P., nes nuo tada „N. t.“ faktiškai buvo tik UAB „B.“ padalinys. Nors tokias aplinkybes paneigė I. P., R. Š., Z. B., A. M., tačiau kaltinamosios parodymus patvirtino kaip liudytojai apklausti taksi vairuotojai R. K., G. L., V. B., S. B., J. D. bei kaltinamieji D. K. ir V. T., kuris, nuo 2010-11-02 eidamas UAB „N. t.“ direktoriaus pareigas, pats nevykdė kasininko pareigų ir nepavedė šių pareigų eiti kitam asmeniui. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad 2011-02-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 152 nėra kasininko parašo, kuris patvirtintų pinigų išmokėjimą iš kasos, daroma išvada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 6.521,90 Lt R. T. iš UAB „N. t.“ kasos buvo realiai išmokėti. Taigi, prokuroras pakeistame kaltinime šios sumos pasisavinimo R. T. pagrįstai neinkriminavo. Kadangi pagal UAB „B.“ 2010-08-25 kasos išlaidų orderį Nr. 2376 už UAB „N. t.“ suteiktas paslaugas 22.935,54 Lt ir pagal 2010-09-29 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 2010-0139 kvitą iš UAB „D.“ už UAB „N. t.“ parduotus taksometrus 1.089,00 Lt buvo išmokėti ne R. T. (R. T. minėtuose dokumentuose nenurodyta kaip pinigus gavęs asmuo, ji nepasirašė kaip pinigų gavėja, 1.089,00 Lt išmokėjęs A. M. taip pat nepatvirtino, kad pinigus išmokėjo R. T.), prokuroras pakeistame kaltinime taip pat pagrįstai šių sumų pasisavinimo R. T. neinkriminavo.

Teigdama, jog UAB „N. t.“ kasos nebuvo ir dėl to ji negalėjo iš kasos paimti arba į kasą neįnešti kaltinime nurodytų sumų, R. T. pripažino, jog į kasą neįnešė ir 30.924,76 Lt, kuriuos ji gavo 2011-02-03 iš UAB „B.“ pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3218 už UAB „N. t.“ suteiktas paslaugas. Nors R. T. tvirtina, kad atsiskaitymai tarp UAB „N. t.“ ir UAB „B.“ realiai nevyko, tačiau UAB „B.“ kasininkė A. J. patvirtino, kad 30.924,76 Lt tikrai išmokėjo R. T., kasos išlaidų orderyje Nr. 3218 R. T. pasirašė kaip pinigų gavėja, t. y. savo parašu patvirtino gavusi 30.924,76 Lt, be to, R. T., kuri buvo ir UAB „B.“ vyr. buhalterė, niekada neteigė, jog ir UAB „B.“ kasa buvo fiktyvi. Visuma šių įrodymų patvirtina, kad R. T. pagal 2011-02-03 kasos išlaidų orderį Nr. 3218 iš UAB „B.“ gavo 30.924,76 Lt sumokėti UAB „N.t.“ už paslaugas, tačiau, kaip ir pati kaltinamoji pripažino, šių pinigų UAB „N. t.“ kasą neįnešė, taip UAB „N. t.“ 30.924,76 Lt neperdavė ir šį jos žinioje buvusį UAB „N. t.“ priklausantį turtą – pinigus, t. y. 30.924,76 Lt, pasisavino. Tokia R. T. veika atitinka BK 183 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad šio įvykio metu UAB „N. t.“ realiai kasos nebuvo, nešalina R. T. atsakomybės pagal BK 183 str. 1 d., nes ji, būdama vyr. buhaltere, žinojo ir suvokė, kad UAB „N. t.“ pinigų iš UAB „B.“ gali neimti arba juos įmokėti į UAB „N. t.i“ sąskaitą banke.

Dėl bausmių

Kaltinamųjų D. K., V. T., R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant D. K. bausmę pagal BK 223 str. 1 d. atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė nusikaltimą dėl neatsargumo, kad nusikaltimas baigtas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į D. K. asmenybę – dirba, buvo teistas už tokios pat rūšies nusikalstamą veiką Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-11-16 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 str. 1 d. 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, kurią sumokėjo 2010-03-24, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės, VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC, VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registruose nėra. Be to, atsižvelgiama į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo daugiau kaip 3 metai, o nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 5 metai, t. y. ilgas laiko tarpas, per kurį D. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, D. K. skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei BK 47 str. 3 d. numatytas tokios bausmės vidurkis.

Skiriant V. T. bausmę pagal BK 223 str. 1 d. atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė nusikaltimą dėl neatsargumo, kad nusikaltimas baigtas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į V. T. asmenybę – yra neįgalus, buvo teistas už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas Šiaulių m. apylinkės teismo 2002-10-07 nuosprendžiu pagal BK 322 str. 20 MGL (2500 Lt) bauda ir Kauno miesto apylinkės teismo 2004-05-03 nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d. 24 MGL (3000 Lt) bauda, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės, VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC, VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registruose nėra. Be to, atsižvelgiama į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo daugiau kaip 3 metai, o nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 5 metai, t. y. ilgas laiko tarpas, per kurį D. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, V. T. skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei BK 47 str. 3 d. numatytas tokios bausmės vidurkis.

Skiriant R. T. bausmes atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, kad nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į R. T. asmenybę – neteista, dirba, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės, VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC, VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registruose nėra. Be to, atsižvelgiama į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo daugiau kaip 3 metai, o nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip 5 metai, t. y. ilgas laiko tarpas, per kurį R. T. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, R. T. skiriamos sankcijose numatytos bausmės – baudos, mažesnės nei BK 47 str. 3 d. numatytas tokios bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

BUAB „N. t.“ pareiškė ieškinį dėl 61.471,20 Lt žalos, padarytos R. T. pasisavinant UAB „N. t.“ priklausantį turtą, atlyginimo (1 t. 82 b. l.). Kadangi šiuo nuosprendžiu R. T. pripažįstama kalta tik dėl UAB „N. t.“ priklausančių 30.924,76 Lt (8.956,43 Eur) pasisavinimo, ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant iš R. T. 8.956,43 Eur (BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 1, 2 d.).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Iš gautų pažymų (4 t. 164, 165 b. l.) matyti, kad šioje byloje V. T. suteikiant antrinę teisinę pagalbą išlaidos sudaro 642,69 Eur, suteikiant tokią pagalbą R. T. išlaidos sudaro 674,88 Eur. Atsižvelgiant į V. T. ir R. T. turtinę padėtį (V. T. yra neįgalus, iš R. T. priteisiamas turtinės žalos atlyginimas), iš jų išieškotinos suteiktos teisinės pagalbos išlaidos mažinamos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,

nusprendžia:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 MGL (1129 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti D. K. paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 282,25 Eur, ir pateikti Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus.

Nuteistajam šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Kardomąją priemonę D. K. palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti V. T. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 94,08 Eur, ir pateikti Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus.

Nuteistajam šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Kardomąją priemonę V. T. palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti R. T. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 188,30 Eur, ir pateikti Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus.

Nuteistajai šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Kardomąją priemonę R. T. palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš R. T. 8.956,43 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo BUAB „N. t.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., iš R. T. išieškoti Valstybei 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kaltinamajai išlaidų, šią sumą sumokant į VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., iš V. T. išieškoti Valstybei 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kaltinamajam išlaidų, šią sumą sumokant į VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630).

UAB „N. t.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžinti BUAB „N. t.“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Virginija Žindulienė