Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo D. K. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuriuo pareiškėjas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, pripažintas bankrutavusiu ir išduotas bankroto orderis Nr. BKT5155398. Pareiškėjas nurodė, kad Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties pripažinimas yra reikalingas tam, kad būtų atkurtas jo mokumas ir užtikrintas maksimalus atsiskaitymas su Lietuvos Respublikoje esančiais kreditoriais, išlaikytas kreditorių lygiateisiškumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios tokiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo sprendimui, t. y. užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011).

5. Nagrinėjant prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, neturi būti tikrinama, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus. Teismo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012).

6. Užsienio valstybėse, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės ir kurių su Lietuvos Respublika nesieja dvišalis ar daugiašalis tarptautinis susitarimas (tarptautinė sutartis, konvencija) dėl teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, priimti teismo sprendimai Lietuvoje pripažįstami ir leidžiami vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII dalies LX skyriaus ketvirtąjį skirsnį. Nurodytos CPK nuostatos taikytinos nagrinėjamoje byloje, kadangi Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos narė ir 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigė 2020 m. sausio 31 d. susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos 126 straipsnyje nustatytas pereinamasis laikotarpis.

7. CPK 809 straipsnyje apibrėžta užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė – vadovaujantis CPK 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Taigi, prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo tikslas – galimybė jo materialiuosius padarinius (suinteresuotiems asmenims nustatytas materialiąsias teises ir pareigas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 811 straipsnio 1 dalį, dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą.

8. CPK 810 straipsnio, reglamentuojančio užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygas, 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

9. Byloje nustatyta, kad Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnyba 2023 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjas D. K., gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, pripažintas bankrutavusiu ir išduotas bankroto orderis Nr. BKT5155398. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto pareiškėjo prašymo dalyką, darytina išvada, kad, prašydamas pripažinti užsienio teismo sprendimą, pareiškėjas iš esmės siekia tokiu būdu išplėsti sprendimu sukurtus teisinius padarinius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką.

10. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar Jungtinės Karalystės Nemokumo Tarnybos nutartį galima laikyti užsienio teismo (arbitražo) sprendimu, kuriam taikytina CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtojo skirsnio pripažinimo ir penktojo skirsnio vykdymo procedūra.

11. Kasacinio teismo praktikoje, aktualioje iki Jungtines Karalystes išstojimo iš Europos Sąjungos, buvo išaiškinta, kad Jungtines Karalystes nemokumo tarnybos bankroto nutartis (angl. bankruptcy order) Reglamento 2015/848 prasme laikytina procesiniu sprendimu dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021). Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos nagrinėjami kasacinio teismo išaiškinimai tapo nebeaktualūs.

12. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tikslinga yra atsižvelgti į sąvokas, įtvirtintas negriežtosios regioninės ir tarptautinės teisės (angl. soft law) šaltiniuose. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų prekybos teisės komisijos (angl. United Nations Commission on International Trade Law, UNCITRAL) priimto modelinio (pavyzdinio) įstatymo (angl. UNCITRAL Model Law on Recognition and Enforcement of Insolvency-Related Judgments with Guide to Enactment (2018), kuris yra taikytinas teismų sprendimų, susijusių su nemokumu ir priimtu kitoje valstybėje, pripažinimui ir leidimui vykdyti aiškinimui, 2 straipsnio c) punkte yra nurodyta, kad „sprendimas“ reiškia bet kokį teismo ar administracinės institucijos priimtą sprendimą, kad ir kaip jis būtų vadinamas, jei administracinis sprendimas turi tokį patį poveikį kaip ir teismo sprendimas.

13. Taigi, tiek pagal anksčiau galiojusią kasacinio teismo praktiką, tiek pagal UNCITRAL modelinio (pavyzdinio) įstatymo aiškinimą, Jungtinės Karalystės Nemokumo Tarnybos nutartis dėl bankroto D. K. iškėlimo gali būti prilyginama tokiam procesiniam sprendimui, kuris sukelia teisinius padarinius, todėl jis gali būti teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti objektu Lietuvos Respublikoje, o vien aplinkybė, kad Jungtinė Karalystė yra nusimačiusi kitokią nemokumo bylos iškėlimo procedūrą nei Lietuvos Respublika, nereiškia, jog toks sprendimas automatiškai neturėtų būti pripažįstamas Lietuvoje.

14. Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje įtvirtina 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986), procedūrinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency (England and Wales) Rules 2016), Jungtinėje Karalystėje 2006 m. balandžio 4 d. įsigaliojusios 2006 m. Tarptautinio nemokumo taisyklės (angl. The Cross-Border Insolvency Regulations 2006). 1986 m. Nemokumo įstatymo 278 straipsnyje („Pradžia ir tąsa“) nurodyta, kad asmeniui, kuriam priimtas įsakymas dėl bankroto, bankrotas: a) prasideda tą dieną, kada yra priimamas įsakymas, ir b) tęsiasi tol, kol asmuo bus atleistas (nuo įsipareigojimų) pagal tolesnes šio skyriaus nuostatas. 1986 m. Nemokumo įstatymo 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje nustatyta, kad bankrutavęs asmuo atleidžiamas (nuo įsipareigojimų) pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas.

15. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi į bylą buvo įtraukti suinteresuoti asmenys – antstolis T. U., antstolė G. V., antstolė V. Š., T. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, kuriems buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimus į pareiškėjo D. K. prašymą. Suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimo D. K. prašymui leisti pripažinti ir vykdyti Jungtinės Karalystės Nemokumo Tarnybos nutartį ir nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių prašoma pripažinti nutartis negalėtų būti pripažįstama. Bylos medžiaga patvirtina, kad į šią bylą įtraukti D. K. kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie Jungtinėje Karalystėje pradėtą procesą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir į jį įtraukti.

16. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad klausimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nėra priskiriamas išimtinei Lietuvos Respublikos įstaigų (teismų) kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai, 789 straipsnis), o priimta Jungtinės Karalystės Nemokumo Tarnybos nutartis, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintai viešajai tvarkai. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, pripažintas bankrutavusiu ir išduotas bankroto orderis Nr. BKT5155398.

17. Prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo tikslas – galimybė jo materialiuosius padarinius (suinteresuotiems asmenims nustatytas materialiąsias teises ir pareigas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo pripažinimas ir jo leidimas vykdyti yra skirtingi teisiniai veiksmai, vien pripažintas teismo sprendimas negali būti vykdomas – tam reikalingas ir leidimas jį vykdyti. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį.

18. CPK 813 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai gali būti vykdomi, jeigu: 1) sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė; 2) jie yra pripažinti šio kodekso VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

19. Atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinės Karalystės Nemokumo Tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, pripažintas bankrutavusiu ir išduotas bankroto orderis Nr. BKT5155398 gali būti vykdomas Lietuvoje ir jis yra pripažintas, nėra teisinio pagrindo atsisakyti leisti aukščiau nurodytos nutarties vykdyti Lietuvoje, todėl pareikėjo prašymas ir šioje dalyje yra tenkinamas visiškai.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 810, 813 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Nemokumo Tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria pareiškėjas D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, pripažintas bankrutavusiu ir išduotas bankroto orderis Nr. BKT5155398.