Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai D. G., kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Daliui Macelicai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus: paties kaltinamojo parodymus, kad jis vairavo automobilį išgėręs, įvažiavo į sankryža neįsitikinęs saugumu, nukentėjusiosios D. G. parodymais, kad į jos vairuojamą automobilį sankryžoje įsirėžė automobilis, ji patyrė sužalojimus, liudytojos J. R. parodymus, kad R. S. iš karto po autoįvykio buvo prie automobilio vairo ir akivaizdžiai neblaivus, matė, kad D. G. abi kojos stipriai sužalotos, vienai atviras lūžis, specialisto išvada Nr. T-A 7165/2017(01) (b. l. 45), kad kad R. S. kraujyje nustatyta mažiausia 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija, specialisto išvada Nr. G2673/2017(02) (b. l. 43-44) nustatyta, kad D. G. kairės girnelės lūžimas, atviri dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimai, dešinio šokikaulio išnirimas - nesunkus sveikatos sutrikdymas, darytina išvada, kad kaltinamasis R. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažintina, kad R. S. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, išvažiuoja į sankryžą, ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas R. S. pripažinti R. S. 2017 m. liepos 16 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), esant neblaiviam vairavus automobilį Audi A6, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidus Kelių eismo taisyklių 14, 154 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, važiuojant nepasirinkus reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgus į važiavimo sąlygas, sankryžoje sukant į dešinę pusę transporto priemonės nesuvaldžius įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrus su pagrindiniu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Mitsubishi Colt, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. G., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Mitsubishi Colt vairuotoja D. G., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. teismas pripažįsta R. S. padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu buvo išreikštos abejonės, ar asmuo galėjo įvykdyti šiuo nusiklatimus vienu metu, t. y. esant nusikaltimų idealiajai sutapčiai.

Teismas mano, kad taip, ir R. S. baustinas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę R. S., atsižvelgiama ne tik į baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka (b. l. 50-54), tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. R. S. psichiatrijos klinikose nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 47). Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir tokiu savo elgesiu kelia pavojų ne tik savo, bet ir kitų piliečių saugumui ir sveikatai, anksčiau taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Kaltinamasis ne tik nemoka jam paskirtų baudų administracinių teisės pažeidimų bylose, bet ir toliau naudojasi atimta specialiąja teise, vėl būdamas neblaivus, nepasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, tyčia darė baudžiamuoju įstatymu uždraustą nusikalstamą veiką, todėl, teismo nuomone, įstatymo sankcijose numatytomis su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis, baudomis, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam skiriama įstatymo sankcijose numatytos arešto bausmės, nustatant jos dydį mažesnį negu vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad R. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilės girtumas, padarė autoįvykį, kurio metu nukentėjo asmuo, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, sukėlė realią žalą kitų asmenų turtui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui, 3 metams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taip pat to paties straipsnio 4 dalies 1) punkte yra nurodyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui, toks asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti.

Iš bylos duomenų (b. 1. 21) nustatyta, kad automobilis Audi A6, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam R. S.. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju R. S. priklausanti transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. S. nusikalstamumui, transporto priemonė konfiskuotina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62, 63), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1, 2, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sulaikymo pagal nuosprendžio vykdymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 puntu, 68 straipsniu, R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejų) metų laikotarpiui.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, transporto priemonę, automobilį Audi A6, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.