- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-476-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53723-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;
pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 30 (trisdešimties) parų areštas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 puntu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti R. S. priklausančia transporto priemonę - automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 7 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus vairavo kelių transporto priemonę, automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija (mažiausia koncentracija kraujyje 2,34 ‰ (promilės) etilo alkoholio).
2. Be to, jis 2017 m. liepos 16 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini),, neblaivus vairuodamas automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 154 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, sankryžoje sukdamas į dešinę pusę transporto priemonės nesuvaldė įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su pagrindiniu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu ,,Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. G., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio ,,Mitsubishi Colt“ vairuotoja D. G., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėjas advokatas D. Mecelica prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 7 dalį, kvalifikuoti tik pagal 281 straipsnio 2 dalį, paliekant 30 parų arešto bausmę nepakeistą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei paskirti galutinę 20 parų bausmę, pavedant ją atlikti savaitgaliais. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sutrumpinti skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų 7 mėnesių.
3.1. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi kasacinėmis nutartimis priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-536/2010, 2K-37/2011. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad idealioji nusikaltimų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Šiuo atveju, nuteistasis buvo kaltinamas baudžiamojo kodekso specialiosios dalies to paties straipsnio tik skirtingose dalyse dviejų nusikalstamų veikų padarymų, kuriuos vienija bendras požymis, t. y. vairavimas transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio ir to paties kelių eismo taisyklių punkto įsižeidimas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nutartimis paminėtose baudžiamosiose bylose, kadangi iš esmės skiriasi veikų kvalifikavimas, t. y., apelianto veika nėra kvalifikuojama pagal atskirus baudžiamojo įstatymo straipsnius.
3.2. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje egzistuoja jau teisminė praktika dėl BK 281 straipsnio taikymo, kurioje pasisakyta dėl asmens veiksmų kvalifikavimo tik pagal vieną šio straipsnio dalį ir nėra pagrindo nukrypti nuo jos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad: „jeigu asmens padarytoje veikoje yra pagrindinis ir kvalifikuojantis ar keli tą veiką kvalifikuojantys požymiai, veika kvalifikuojama pagal tą atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį. Padarytos veikos gali būti vertinamos kaip keli nusikaltimai tik tada, kai padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, t. y., atskiros veikos padaromos skirtingu laiku“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158/2009).
3.3. Skunde teigiama, jog arešto bausmės dydis neviršija baudžiamajame įstatymo numatyto maksimumo. Bausmės atlikimas poilsio dienomis iš esmės ne tik leis atlikti bausmę, bet ir leis asmeniui baigti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Pateikta pažyma patvirtina aplinkybę, kad nuteistajam praradus galimybę dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, jis pradėjo dirbti kitą darbą, siekdamas kuo greičiau atlyginti padarytus nuostolius, dirba darbo dienomis.
3.4. Skunde nurodoma, kad 3 metų terminas, draudžiant vairuoti transporto priemones, galėtų būti sutrumpintas, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus. Eismo įvykio metu R. S. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad R. S. nemoka jam paskirtų baudų, kadangi jis yra sumokėjęs kelias paskirtas baudas administracinių nusižengimo bylose. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios baudos būtų išieškomos priverstine tvarka. Iki vairuotojo pažymėjimo paėmimo, R. S. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Nėra duomenų, kad jis sistemingai piktnaudžiautų alkoholiu šeimoje. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę darbe kiekvieną dieną, nuvažiuodamas šimtus kilometrų per dieną, nebuvo sulaikytas ir nubaustas už vairavimą neblaiviu. Priešingai, pateikiama darbdavio charakteristika patvirtina, kad apeliantas nėra net pažeidęs darbo drausmės, nekalbant apie atėjimą į darbą pavartojus alkoholio. Tokia taikyta poveikio priemonė neigiamai paveiks jo šeimos turtinę padėtį bei apribos mažamečio vaiko aprūpinimą ir būtinų gyvenimo ir lavinimo sąlygų sudarymą. Nepateisinant R. S. elgesio, vis dėl to atsižvelgtina, kad jis ketino nuvažiuoti sodų teritorijoje tik apie tris ar keturis šimtus metrų nuo kaimyno namo iki savo sodo namo, tačiau nelaimė įvyko vienintelėje sankryžoje. Byloje yra net dvi charakteristikos, kurios patvirtina, kad apeliantas nepažeidinėja drausmės nei medžiotojų klube, nei darbo vietoje. Niekada nėra vartojęs alkoholio medžiojant ar darbo vietoje. Pažymėtina, kad iš karto po eismo įvykio, apeliantas ėmė nedelsiant atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, kas parodo tiek paties apelianto neigiamą savo veiksmų vertinimą, tiek padarytas išvadas dėl savo elgesio.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras sutiko, kad nuteistajam būtų leista arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, bet kitoje dalyje apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka su R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 281 straipsnio 2 dalį BK 281 straipsnio 7 dalį, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, prašo pirmosios instancijos nuosprendį pakeisti dalyje ir pripažinti nuteistąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl R. S. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse, neginčytinai įrodyta. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis šias nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
9. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo atsirado bent vienas BK 281 straipsnyje išvardintas padarinys. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, vairuojant neblaiviam), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 154 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, sankryžoje sukdamas į dešinę pusę transporto priemonės nesuvaldė įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su pagrindiniu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu. Nuteistasis savo kaltę pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino, apeliaciniu skundu kaltės klausimas taip pat nėra keliamas, ginčijamas tik veikos kvalifikavimas, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kaltės klausimo.
10. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu, kai neblaivus asmuo sėda į transporto priemonę ir pradeda ja važiuoti. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonės vairavimą išgėrus, kai asmens kraujyje randama ne mažiau kaip 1,5 promilės alkoholio, siekiant didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės.
11. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad R. S. 2017 m. liepos 16 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi A6“, apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta daugiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio (nustatyta 2,34 promilės etilo alkoholio), sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdė D. G. sveikatą. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai patvirtinta, kad R. S. neteisėti veiksmai, susiję su kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymu, esant neblaiviam, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, lėmusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju R. S. nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuojami tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kadangi jeigu asmens padarytoje veikoje yra pagrindinis ir kvalifikuojantis ar keli tą veiką kvalifikuojantys požymiai, veika kvalifikuojama pagal to atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį. Skundžiamame nuosprendyje minėti R. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalis. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju kvalifikuojant nuteistojo atliktas veikas konstatuotina idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Teisėjų kolegija su tokiu R. S. veiksmų teisiniu įvertinimu sutinka ir kartu pažymi, kad remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus. Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos baudžiamąjį teisinį įvertinimą. Tik tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir padarius teisingas išvadas dėl nusikalstamos veikos, gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).
13. Kaltininko apsvaigimas yra faktinė bylos aplinkybė, tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu. Įstatymas numato, kad kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau (BK 281 straipsnio 9 dalis). Asmuo, laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio BK 281 straipsnio 2 dalies atveju, kai jo kraujyje yra 0,41 promilių ir daugiau alkoholio. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla, kai alkoholio koncentraciją kraujyje - daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose.
15. Įstatymų leidėjas išskyrė BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo pagrindinę ir kvalifikuotas sudėtis, kiekvienos kvalifikuotos sudėties esmę apibrėžiant atsiradusių pasekmių sunkumu, ir ar tos pasekmės yra susijusios su tuo, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę neblaivus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju buvo pažeisti du skirtingi nusikalstamos veikos objektai – viešoji tvarka, pasireiškianti nustatytu draudimu vairuoti transporto priemones, esant atitinkamam girtumo laipsniui (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir sveikata bei nuosavybė (BK 281 straipsnio 2 dalis), todėl R. S. veiksmai kvalifikuoti pagal dvi to paties straipsnio dalis.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (nustatyta 2,34 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį, kas pagal galiojančias teisės normas atitinka BK 281 straipsnio 7 dalies numatyto nusikaltimo sudėties požymius, po ko, tęsdamas neteisėtus veiksmus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio atsirado padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta D. G. sveikata, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje sudėties požymius, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.
17. Nors apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su draudimo naudotis specialia teise, tai yra vairuoti transporto priemones, taikymo terminu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų į pirmosios instancijos teismo paskirto termino trumpinimą. Tuo labiau BK 68 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas R. S. uždrausdamas naudotis specialia teise trejiems metams, komentuojamo teisinio reguliavimo nepažeidė, o tai, kad nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, tai neigiamai paveiks jo šeimos turtinę padėtį bei apribos mažamečio vaiko aprūpinimą ir būtinų gyvenimo ir lavinimo sąlygų sudarymą, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios neabejotinai suteiktų pagrindą sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį. Skunde nurodytas argumentas, kad R. S. nuvažiavo tik tris ar keturis šimtus metrų, nemažina veikos pavojingumo. Minėta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje laikoma baigta nuo momento, kada apsvaigęs nuo alkoholio asmuo pradeda važiuoti, taigi nepriklauso nuo nuvažiuoto atstumo. Pažymėtina, kad nuteistasis administracine tvarka jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau tai jo neatgrasė nuo transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. padarė net dvi nusikalstamas veikas, kurių metu įvyko eismo įvykis, buvo nesunkiai sužalotas žmogus, kad nusikalstamos veikos tiesiogiai susijusios su specialia teise – transporto priemonių vairavimu, todėl trejų metų terminas, padarytų nusikalstamų veikų kontekste, yra objektyvus ir proporcingas, nepažeidžiantis teisingumo principo.
18. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nuteistajam paskirtą arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. BPK 354 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BPK 49 straipsnyje numatytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi nuteistasis R. S. gali prašyti apylinkės teismo nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
19. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti, įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinį skundą atmesti.