Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10662-589-2015 pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. R., išieškotojams AB „Panevėžio energija“, UAB „Panevėžio būstas“, UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. G. prašė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš jos būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog už nesumokėtus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas yra vykdomi išieškojimai pagal devynias vykdomąsias bylas. Antstolis S. R. areštavo jai nuosavybės teise priklausantį, po motinos mirties paveldėtą, vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis ir pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto. Pagal galimybes ji bando padengti įsiskolinimus. Ji yra bedarbė, registruota darbo biržoje, jokio kilnojamojo turto ir santaupų neturi, jokių pašalpų negauna, pajamų neturi, gyvena iš atsitiktinio uždarbio.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Nustatė, kad antstolio S. R. kontoroje yra 9 vykdomosios bylos, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininkės D. G. turto bendrai 3 529,25 Eur sumai (neskaitant priteistų 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą, vykdymo išlaidų) už pateiktą šilumos energiją, komunalinius patarnavimus ir kitokias paslaugas. Pareiškėja yra bedarbė, registruota darbo biržoje, jokių pajamų negauna. Kito turto, išskyrus butą, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, D. G. neturi. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja 2015-08-11 AB „Panevėžio energija“ sumokėjo 20 Eur už pateiktą šilumos energiją, 2015-11-26 3 Eur skolą, 2015-08-12 AB „Aukštaitijos vandenys“ sumokėjo 10 Eur už suteiktas paslaugas, 2015-08-11 UAB „Panevėžio būstas“ sumokėjo 20 Eur už suteiktas paslaugas, t. y. per laikotarpį nuo 2015-08-11 iki 2015-12-02 (per beveik 4 mėnesius) energijos išteklius ir komunalines paslaugas teikiantiems kreditoriams iš viso sumokėjo tik 53 Eur, todėl konstatavo, jog įsiskolinimai kreditoriams nėra mažinami ir jie tik didėja, nes šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas kreditoriai teikia iki šiol. Nurodė, kad pareiškėja pateikė 2015-11-26 su AB „Panevėžio energija“ pasirašytą įsiskolinimo grąžinimo sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo mokėti ne mažiau kaip po 3 Eur įsiskolinimą kas mėnesį ir laiku mokėti einamuosius mokėjimus, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad sumokėjo už einamąjį mėnesį, t. y. kad sumokėjo už spalio mėnesį suteiktas paslaugas, be to, įsiskolinimo mokėjimo sutartis sudaryta tik dėl dalies AB „Panevėžio energija“ įsiskolinimo. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo tenkinti prašymo ir taikyti CPK 663 str. 4 d., nustatant, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, nes pareiškėja nėra neįgali, neturi nepilnamečių vaikų, nėra socialiai remtina, be to, įsiskolinimai kreditoriams nuolat auga.

Atskiruoju skundu pareiškėja D. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad nuo 2015 m. lapkričio mėnesio ji yra socialiai remtinas asmuo. Areštuotas butas yra vienintelis jos turtas, kurį praradusi neteks paskutinės galimybės pradėti normalų gyvenimą. Jos pajamos yra labai mažos, todėl iš karto sumokėti išieškomų sumų niekaip negali. Yra bedarbė, tačiau darbo ieško. Šiuo metu dėl patirtos galvos traumos gydosi, bet pasveikusi tikisi susirasti darbą. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į sunkias jos gyvenimo aplinkybes ir į pasižadėjimą gavus socialines išmokas mokėti kreditoriams didesnę pinigų sumą.

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB „Panevėžio energija“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs D. G. pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį pareiškėjos prašymą atmesti.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, kadangi ji yra bedarbė, turto ir pajamų neturi, pašalpų negauna. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys bei pačios pareiškėjos pateikti duomenys nėra pakankami tam, jog būtų galima taikyti CPK 663 str. 1, 4 d. ir nuspręsti neišieškoti skolos iš pareiškėjos būsto. Atskiruoju skundu pareiškėja tvirtina, kad ji yra socialiai remtinas asmuo, turtinė padėtis yra labai sunki, dėl ko ji negali sumokėti susidariusios skolos, tačiau darbo ieško ir jį tikisi rasti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išties yra pagrindas abejoti priimtos teismo nutarties teisingumu ir pagrįstumu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur (CPK 663 str. 3 d.). Pagal CPK 663 str. 1 d., pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Kartu CPK 663 str. 4 d. reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdama į antstolio siūlymą kreiptis į teismą, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja D. G. prašyme teismui nurodė, jog 2015-11-10 buvo nutraukta jos santuoka, todėl nuo gruodžio mėnesio gaus socialinę pašalpą ir taip galės reguliariai mažinti skolas kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys išties patvirtina, kad ji nuo 2015 m. lapkričio mėnesio yra socialiai remtina – gauna socialinę pašalpą, kuri per mėnesį sudaro 102 Eur (b. l. 51). Atsižvelgiant į tai, kad, nors byla ir nepriskiriama viešojo intereso bylų kategorijai, kur teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 179 str.), tačiau sprendžiamas socialiai opus klausimas, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pateikti duomenis dėl D. G., kaip socialiai remtino asmens, statuso, o ne iš karto spręsti (skundžiama nutartis priimta 2015-12-18), jog ji nėra socialiai remtina. Be to, byloje esanti darbo ieškančio asmens atmintinė patvirtina, kad D. G. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. sausio 21 d. kelis kartus vyko į darbo biržą dėl darbo pasiūlymo (b. l. 7, 8). Tokiu būdu, teismas turėjo pasiūlyti pateikti duomenis, kodėl pareiškėja pagal nurodytas atitinkamas atžymas darbo nepriėmė, kokios priežastys tai lėmė. Nesiaiškino, kokį išsilavinimą pareiškėja turi ir ar apskritai jį turi, kad galėtų lengviau susirasti darbą ir taip gauti pajamų. Kartu su atskiruoju skundu pateiktos medicininės pažymos patvirtina D. G. ligą, todėl teismas turėtų išsiaiškinti, kas tai per liga, ar dėl jos skolininkė gali ieškotis darbo ir pan. Nesutiktina su teismo išvada, kad 2015-11-26 įsiskolinimo mokėjimo sutartis sudaryta tik dėl dalies AB „Panevėžio energija“ įsiskolinimo, kadangi tik pats išieškotojas sprendžia, ar jam priimtina tokia atsiskaitymo tvarka ir būtent tos dalies skolos išdėstymas. Vertinant teismo argumentą, jog įsiskolinimai kreditoriams nuolat auga, pareiškėja įsiskolinimo mokėjimo sutarčių su kitais išieškotojais nėra sudariusi, pažymėtina, jog vėlgi kiekvienas iš paslaugų teikėjų gali ir turi teisę bet kada nutraukti sutartį su D. G. ar taikyti kitus apribojimus. Kaip matyti, pareiškėja 2015-08-11 AB „Panevėžio energija“ sumokėjo 20 Eur už pateiktą šilumos energiją, 2015-11-26 – 3 Eur skolą, 2015-08-12 AB „Aukštaitijos vandenys“ sumokėjo 10 Eur už suteiktas paslaugas, 2015-08-11 UAB „Panevėžio būstas“ sumokėjo 20 Eur už suteiktas paslaugas (b. l. 15, 18-20), pasirašė įsiskolinimo grąžinimo sutartį (b. l. 14), kas kaip tik rodo jos siekį pagal išgales su kreditoriais atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiomis mažomis dalimis skolų mokėjimas gal ir nepadengs visų įsiskolinimų, tačiau nukreipimas išieškoti iš paskutinio pareiškėjos gyvenamojo būsto nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų (CK 1.5 str.), sąlygotų jos atsidūrimą gatvėje.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog D. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji turėtų būti teikiama tokios kokybės, kad būtų pateikti visi esminiai įrodymai ir išsiaiškintos visos esminės aplinkybės, tačiau šiuo atveju pateikus ne visus reikšmingus bylai įrodymus nebuvo išnaudotos visos galimybės tinkamai apginti skolininkės interesus, t. y. visapusiškai įvertinti faktinę situaciją. Neišsiaiškinus aukščiau minėtų aplinkybių negalima spręsti, ar tikrai yra pagrindas nukreipti išieškojimą į D. G. priklausantį paskutinį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liko neatskleista bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo, esmė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, spręsdamas išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą klausimą ir vadovaudamasis vien nagrinėjamoje byloje turimais duomenimis, iš esmės tik formaliai konstatavo pareiškėjos prašymo nepagrįstumą ir jį atmetė, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Pagal CPK 327 str. byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tuo, kad pareiškėja kurį tai laiką buvo socialiai remtinas asmuo, nenustatinėjo, kokios priežastys lėmė, jog ji nepriėmė siūlomų darbų, nesiaiškino, ar apskritai ji gali dirbti (dėl išsilavinimo, fizinių galimybių) ir t. t., o apeliacinės instancijos teisme šių aplinkybių nustatinėjimas ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka visa apimtimi, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.