Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (toliau - AB) „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3837-400/2016 pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Ramanauskui, AB „Panevėžio energija“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Panevėžio būstas“, UAB „Aukštaitijos vandenys“ dėl uždraudimo išieškoti iš paskutinio gyvenamojo buto, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja D. G. prašė neišieškoti skolų iš jai priklausančio paskutinio buto.

Nurodė, kad antstolis S. Ramanauskas išieško iš jos skolas AB „Panevėžio energija“, UAB „Panevėžio būstas“, UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir areštavo jai priklausantį butą Panevėžio m. Teigė esanti bedarbė, neturinti santaupų ir gyvenanti iš atsitiktinio uždarbio. Nurodė gausianti socialinę pašalpą ir taip galėsianti reguliariai mažinti skolas kreditoriams.

Paaiškino, jog su AB „Panevėžio energija“ sudarė skolos mokėjimo sutartį, kurią vykdo, o nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo mokėti AB „Panevėžio energija“, UAB „Panevėžio būstas“, UAB „Aukštaitijos vandenys“.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškimą iš dalies tenkino ir nustatė antstoliui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos 18 mėnesių draudimą išieškoti D. G. skolą už nesumokėtus mokesčius už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas iš paskutinio jai priklausančio buto, (duomenys neskelbtini).

Pripažino, kad antstolis turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pradėti skolos išieškojimą iš skolininkės, tačiau nurodė antstoliui neatsižvelgus į tai, jog skolininkė buvo pasižadėjusi sumokėti skolą AB ,,Panevėžio energija“, ji liko nepasinaudojusi teise į piniginę kompensaciją, kaip asmuo gaunantis mažas pajamas, bei laikė, kad tokia teise skolininkė dar turi galimybę pasinaudoti.

Sprendė, jog skolininkei dar suteiktina galimybė neišieškant iš jos paskutinio turto – gyvenamojo būsto, būtino jai gyventi, tikintis, jog skolininkės finansinė padėtis dar gali pasikeisti ir skolininkė D. G. turi pati rūpintis savo turtu.

Atsižvelgdamas į socialinį išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą aspektą, teismas laikinai, 18 mėnesių laikotarpiui, įpareigojo antstolį nevykdyti skolininkei priklausančio turto dalies pardavimo iš varžytynių. Nustatė, kad tiek skolos susidarymo metu, tiek vykdymo proceso metu, skolininkė negalėjo tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių.

Pažymėjo, jog skolininkė ateityje negali tikėtis jai palankaus teismo procesinio sprendimo, jeigu ir toliau ignoruos teisėtus išieškotojo (ų) interesus ir tik pati skolininkė privalo imtis visų teisėtų priemonių ne tik dėl jai priklausančios kompensacijos už komunalines paslaugas, bet ir dėti visas pastangas, kad įsiskolinimas būtų likviduotas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio energija“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, netenkinant pareiškėjos D. G. prašymo neišieškoti skolų iš skolininkei priklausančio paskutinio buto, (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog teismas klaidingai konstatavo, kad įsiskolinimai kreditoriams yra mažinami, nes pareiškėja paskutinį kartą už suteiktas paslaugas sumokėjo 2015 m. lapkričio mėnesį 3 eurus ir vėliau neatliko nei vieno mokėjimo. Tvirtina, kad pareiškėjos visa mokėtina suma yra 4 353,94 Eur už AB „Panevėžio energija“ suteiktas paslaugas.

Pažymi, kad pareiškėja nevykdė 2015-11-26 sutarties sąlygų, dėl ko neteko teisės gauti kompensaciją už šilumos tiekimą.

Teigia, jog pareiškėja nėra pajėgi išlaikyti turimą būstą, o teismo išvada uždrausti 18 mėnesių išieškoti pareiškėjos skolas iš jos paskutinio būsto pažeidžia kreditorių teises ir prieštarauja teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos principams, tuo pačiu pareiškėjai suteikia teisę minėtam laikotarpiui neribotai naudotis kreditorių teikiamomis paslaugomis ir už jas nemokėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tuo, kad pareiškėja D. G. pagal išgales mažino savo įsiskolinimus kreditoriams, buvo pasirašiusi su AB „Panevėžio energija“ sutartį dėl skolos mokėjimo dalimis ir galinti pasinaudoti teise gauti piniginę kompensaciją, kaip asmuo gaunantis mažas pajamas.

Apeliantė tvirtina, jog pareiškėja nepajėgi išlaikyti savo butą, nes nuo 2015 m. lapkričio mėnesio yra sumokėjusi tik 3 Eur ir daugiau jokių mokėjimų neatliko, nevykdo 2015-11-26 sutarties ir dėl to neteko teisės į piniginę kompensaciją už šilumos tiekimą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. laikotarpiu nuo 2015-11-12 iki 2016-01-21 gydėsi (b. l. 54). Pareiškėjai diagnozuotos ligos, pagal TLK kodus - A16.0 ir T90.5 (b. l. 48, 54). Apeliacinės instancijos teismas mano, jog minėtos aplinkybės yra pakankamas pagrindas, pateisinant 2015-11-26 sutarties sąlygų nevykdymą. Duomenų, kad AB „Panevėžio energija“, spręsdama kompensacijos klausimą, atsižvelgė į skolininkės sveikatos būklę, apeliantė nepateikė.

Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais D. G. buvo skirta socialinė pašalpa (b. l. 54-52). Nenustatyta, kad pareiškėjai nutrauktas socialinės pašalpos skyrimas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė atskirojo skundo motyvais nepaneigė skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, o tik pakartojo motyvus, nurodytus atsiliepime į pareiškimą pirmojoje instancijoje. Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjos D. G. padėtis turi būti vertinama socialiniu aspektu sprendžiant klausimą dėl išieškojimo nukreipimo į paskutinį pareiškėjos gyvenamąjį būstą, sudarant galimybę pareiškėjai pačiai sumokėti skolas (CPK 185 str.). Tai, kad pareiškėja piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus, nenustatyta.

18. Sutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad pareiškėjai D. G. nemažinant savo įsipareigojimų kreditoriui AB „Panevėžio energija“ yra pažeidžiami šio kreditoriaus turtiniai interesai, tačiau įvertinant šiuo pažeidimu sukeliamus neigiamus padarinius kreditoriui AB „Panevėžio energija“, galima išvada, kad šiuo atveju kreditoriui apeliantui sukeliamų neigiamų pasekmių reikšmė yra daug kartų mažesnė, nei neigiamų pasekmių mastas skolininkei D. G., nukreipus išieškojimą į paskutinį jos gyvenamąjį būstą.

Dėl paminėto naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.