- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-204-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1672-671/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. G., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo bei atsakovės L. G. priešieškinį ieškovui A. B., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su dukra E. B. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką: kiekvienos savaitės ketvirtadienį 17 val. ieškovas pasiima dukrą E. B. ir grąžina ją mamai L. G. tą pačią dieną 21 val. adresu (duomenys neskelbtini); kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ą savaitgalius ieškovas šeštadienį 10 val. pasiima dukrą E. B. ir grąžina ją mamai L. G. sekmadienį 18 val. adresu (duomenys neskelbtini) (I t., 6–7 b. l.).
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad 2008 metais susipažino su atsakove, pradėjo reguliariai susitikinėti, santykiai peraugo į artimą draugystę. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. B.. Po gimdymo atsakovė kardinaliai pasikeitė, prieš gimdymą planavo kartu gyventi jo naujai pastatytame name, tačiau, gimus dukrai, atsakovė atsisakė vykti gyventi į namą. Kurį laiką gyveno atsakovės bute, tačiau supratęs, kad jį iš ten nori išguiti, išėjo gyventi atskirai. Dukrą lankė reguliariai, kas mėnesį mokėjo vaiko išlaikymui teismo nustatytą periodinę išmoką. Po kurio laiko atsakovė ėmė trukdyti susitikinėti su dukra, vaiko teisių tarnybos įtakota atsakovė vėl leido lankyti dukrą jos namuose, tačiau neleido vežtis pas jį į namus ar išsivesti į miestą. Paskutiniu metu vėl negali susitikti su dukra, mano, kad atsakovė nuteikinėja vaiką prieš jį, stengiasi nutraukti jo ir dukros santykius. Bandė tartis su atsakove, tačiau ji nerodė jokio noro išspręsti konfliktą.
3. Atsakovė L. G. priešieškiniu prašė pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymu Nr. L2-2144-187/2011 priteisto išlaikymo dydį, nustatant, jog A. B. mokės dukrai E. B. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros E. B. pilnametystės.
4. Nurodė, kad dukra gyvena kartu su ja, todėl jai tenka žymiai didesnė pareiga, rūpestis ir išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu. Ieškovas dukros išlaikymui pastaruoju metu skiria kas mėnesį po 60 Eur. Dukra auga, jos poreikiai keičiasi, didėja, darosi vis sunkiau ją išlaikyti, tinkamai užtikrinti jos gyvenimo, mokymosi ir sveikatos apsaugos sąlygas. 2013 m. rugsėjo mėnesį dukra pradėjo lankyti lopšelį-darželį, nuo 2017 metų lankys mokyklą. Dukra turi pakankamai daug sveikatos problemų, reikalinga ją vežti konsultacijoms ar tyrimų atlikimui į kitus miestus. Situacija iš esmės yra pasikeitusi lyginant ją su laikotarpiu, kai dukrai teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas. A. B. papildoma parama buvo tik minimali, retkarčiais nuvežant į gydymo įstaigą ar nuperkant vaikui saldumynų. Išlaikymo dydis turėtų būti pakeistas atsižvelgiant į tai, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti mažiausiai 340 Eur (I t., 70–72 b. l.).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė L. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad savaitgalių bendravimo laikas su dukra turi būti sutrumpintas atsižvelgiant į dukros jautrią emocinę ir psichologinę būseną, mamos ir tėčio skyrybos jai sukėlė stiprių reakcijų ir sutrikimų. Dukra jautriai reaguoja į buvimą ne su mama, nekalbant apie tai, kad pasilikti miegoti atskirai (I t., 10-12 b. l.).
6. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas A. B. prašė atmesti priešieškinį, nurodė, kad jo materialinė padėtis 2011 metais priteisiant dukrai išlaikymą buvo geresnė, šiuo metu turtinė padėtis yra pablogėjusi. Ieškovas gauna vos 60-70 eurų per mėnesį bei 25 eurus jam moka Telšių rajono savivaldybės administracija (I t., 84-85 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė bendravimo su vaiku tvarką: 1) ieškovas A. B. kiekvienos savaitės ketvirtadienį 17 val. pasiima dukrą E. B. ir grąžina ją atsakovei L. G. tą pačią dieną 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) 2) ieškovas A. B. kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ą šeštadienį ir sekmadienį 10 val. pasiima dukrą E. B. ir grąžina ją atsakovei L. G. tą pačią dieną 18 val. adresu (duomenys neskelbtini). Pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo A. B. išlaikymą dukrai E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur nuo 2016-09-22 iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė (I t., 134–139 b. l.).
8. Teismas nurodė, kad mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Vaiko santykis ir bendravimas su tėvu nėra reguliarus, ieškovas negyvena kartu su vaiku, todėl tam tikrose situacijose mergaitė gali jaustis labiau nesaugi, bijoti išsiskirti su mama. Šalių dukra kol kas yra maža, todėl jai pasilikus nakvoti pas tėvą, ji patektų į jai nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos jos sveikatai. Tam, kad vaikas nejaustų nerimo ir baimės likdamas terminuotam laikui su tėvu, prie jo priprastų, būtina vaiką paruošti, skirti papildomą laiką, todėl nustatė ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, tačiau be dukros nakvynės pas ieškovą.
9. Teismas nurodė, kad būtiniesiems dukros poreikiams per mėnesį mažiausiai reikalinga 340 Eur suma, kurią sudaro 25 Eur vitaminams imunitetui stiprinti, vaistams, higienos priemonėms, 15 Eur sauskelnėms, 10 Eur kelionių išlaidoms pas gydytojus, 50 Eur lopšelio/darželio mokesčiui, 15 Eur avalynei, 28 Eur rūbams, 60 Eur mokesčių išlaidoms, 20 Eur papildomiems užsiėmimams, 15 Eur žaislams, knygoms, pramogoms, 100 Eur maistui (70-72 b. l.). Dukra mokosi Y. muzikos mokykloje, kurioje mėnesinis mokestis yra 20 Eur, lanko lopšelio-darželio „Ž“ priešmokyklinę grupę, mėnesinis mokestis už paslaugas yra 33,44 Eur. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.
10. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas būtų nepajėgus uždirbti papildomas lėšas, reikalingas dukros išlaikymui. Ieškovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymu priteistas išlaikymo dydis ir iš ieškovo A. B. priteistas išlaikymas dukrai E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur nuo 2016-09-22 iki vaiko pilnametystės, panaikinti sprendimo dalį dėl 273 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: priteisti iš ieškovo A. B. išlaikymą dukrai E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80 Eur nuo 2016-09-22 iki vaiko pilnametystės, perskaičiuoti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Likusias Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas (I t., 142–146 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Šioje byloje buvo priimtas neteisingas ir neįvykdomas teismo sprendimas, nes ieškovo mėnesinės pajamos yra mažesnės, nei teismas priteisė kas mėnesį mokėti nepilnametės dukros išlaikymui, o tai reiškia, kad teismas netinkamai įvykdė teisingumą.
11.2. Atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovo, nes atsakovė turi kelias optikos parduotuves, bet pagal jos pateiktas finansines ataskaitas išeina, kad ji gyvena žemiau skurdo ribos ir gauna tik minimalias mėnesines pajamas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kokios iš tikrųjų yra atsakovės mėnesinės pajamos vykdant gan didelę ūkinę-komercinę veiklą. Nors ieškovas prašė tai padaryti, tačiau tai nebuvo atlikta.
11.3. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą, išskyrus argumentą, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis ne tik kad nepagerėjusi, bet lyginant su 2011 metais, yra žymiai pablogėjusi, bet tai teismui nesutrukdė padidinti mėnesines periodines išmokas dukros išlaikymui daugiau nei du kartus. Patenkinus atsakovės priešieškinį, žymiai pagerėtų jos materialinė padėtis, o ieškovas negalėtų pragyventi ir tenkinti elementarių savo poreikių, todėl norėdamas išgyventi privalės kreiptis į atitinkamas institucijas dėl socialinės pašalpos skyrimo.
11.4. Teismas, priimdamas nepagrįstą, ieškovui nepalankų sprendimą, vadovavosi ne pateiktais dokumentais, faktais ir rašytiniais įrodymais, o galimai tik emocijomis ir solidarumu su kolegomis teisėjais, kurie dėl asmeninių priežasčių galėjo jausti antipatiją ieškovui dėl konfliktiškų santykių su teisėjų sutuoktiniais, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo skundžiamos dalys turi būti panaikintos ir priimtas naujas sprendimas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė L. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo A. B. išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (II t., 1– 4 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad ieškovui proceso eigoje ne kartą buvo išaiškinta nušalinimo teisė, tačiau jis šia teise nesinaudojo, todėl priėmus teismo sprendimą, su kuriuo ieškovas nesutinka, pateikė visiškai nelogiškus ir nesąmoningus samprotavimus, kuriais remiantis prašo dalyje panaikinti teismo sprendimą. Abejones kelia ieškovo apeliavimas į tai, kad teismas, neva, nepagrįstai pernelyg didelę sumą priteisė vaiko išlaikymui, nes apeliantas esąs labai ligotas ir neturi papildomų pajamų. Tačiau iš jo elgesio susidaro visiškai kitoks įspūdis ir tai parodo, jog ieškovas tiesiog vengia vykdyti savo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, pareigas. Teismas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino, kad ieškovas turi nemažai nekilnojamojo turto (iš kurio turi visas galimybes gauti papildomas pajamas), turi piniginių lėšų, todėl akivaizdu, kad jo materialinė padėtis nėra tokia, kokią jis nurodė. Teismas ne kartą suteikė galimybes geruoju spręsti ginčo dalykus (tiek dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tiek ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo), tačiau ieškovas dalyje dėl išlaikymo to net nesvarstė, ir tuo labiau nesiūlė jokio kito išlaikymo dydžio, išskyrus palikti nepakeistą tą, kuris jau yra priteistas 2011 metų teismo įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).
15. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
17. Apeliantas A. B. nesutinka su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 Eur per mėnesį, teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
18. Byloje nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymu iš A. B. dukrai E. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (57,92 Eur) nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki E. B. pilnametystės. Atsakovė priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pateikė nepilnametės dukters išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimą, nurodydama, jog dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 340 Eur (I t., 70–72 b. l.). Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus penkeriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnametei dukrai natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje priteisto išlaikymo po 57,92 Eur kas mėnesį dukters būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka. Taigi, vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.
19. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovui A. B. nuo 2009-07-16 iki 2026-12-06 nustatytas darbingumo lygis – 55 procentai, jis negali dirbti esant vibracijos poveikiui, kelti krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg bei dirbti viršvalandinių darbų, jam mokama 101,55 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija (I t., 86, 88 b. l.). Ieškovas yra (duomenys neskelbtini), jam Telšių rajono savivaldybės administracija vidutiniškai moka 18 Eur atlyginimą (I t., 87 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis“, ieškovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas A. B. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t.y. tris garažus (duomenys neskelbtini) Telšiuose, žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija patvirtina, kad ieškovo turto vertė 2015 metais buvo 32500 Eur, piniginės lėšos – 4000 Eur (I t., 109–115 b. l.). Pagal 2016 m. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktą metinę gyventojų turto deklaraciją, ieškovo privalomo registruoti turto vertė sudaro 97 700 Eur, ieškovui priklauso 33 000 Eur dydžio piniginės lėšos (I t., 126 b. l.). Atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 335 Eur per mėnesį, jai priklauso 1448 Eur vertės 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, nuo 2016-01-01 iki 2016-09-15 dividendų jai nebuvo išmokėta (I t., 79, 121, 122 b. l.). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (I t., 76-77 b. l.). Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė L. G. turi kelias optikos parduotuves ir jos turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta.
20. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi lyginant su 2011 metais, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai E., ieškovui gaunant 119 Eur pajamų, o sumokant 130 Eur išlaikymą, ieškovui neliktų lėšų savo būtiniems poreikiams tenkinti, nurodo, kad galėtų mokėti dukrai 80 Eur išlaikymą. Tačiau pažymėtina, jog CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
22. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto 130 Eur išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, neatsižvelgė į prastą atsakovo finansinę padėtį. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra darbingas 55 procentais, įvertinęs jo gaunamas pajamas bei turimo turto vertę, atsakovės priešieškinio pilna apimtimi netenkino ir priteisė mažesnį išlaikymą, nei reikalavo atsakovė. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesio alga Lietuvoje yra 380 Eur. Taigi, skundžiamu sprendimu iš ieškovo yra priteistas mažesnis nei teismų praktikoje orientaciniu pripažintas išlaikymo dydis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovui yra ribota galimybė susirasti darbą, kur reikalinga fizinė darbo jėga, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnametės dukters poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu paneigti vaiko teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą. Be to, ieškovas A. B. turi didelės vertės nekilnojamojo turto (97 700 Eur) bei piniginių lėšų, todėl neišgalint mokėti dukrai E. B. priteisto išlaikymo, ieškovas turi galimybę realizuoti nekilnojamąjį turtą, taip užtikrindamas savo paties bei dukters poreikius.
23. Pažymėtina ir tai, jog ieškovui A. B. gaunant 119 Eur pajamų per mėnesį, o sumokant jo prašomą priteisti 80 Eur dydžio išlaikymą, akivaizdu, kad likusios 36 Eur sumos nepakaktų jokiems jo poreikiams tenkinti. Taigi, darytina išvada, jog apeliantas turi papildomų pajamų, kurias slepia.
24. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nepagrįstą, ieškovui nepalankų sprendimą, vadovavosi ne pateiktais dokumentais, faktais ir rašytiniais įrodymais, o galimai tik emocijomis ir solidarumu su kolegomis teisėjais, kurie dėl asmeninių priežasčių galėjo jausti antipatiją ieškovui dėl konfliktiškų santykių su jų sutuoktiniais. Ieškovo teigimu, sprendimo priėmimui įtakos galėjo turėti tai, kad su Telšių rajono apylinkės teisme dirbančių teisėjų V. L. ir J. S. sutuoktiniais ieškovo santykiai yra konfliktiški ir įtempti.
25. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Apeliantas, nurodydamas aplinkybes dėl konfliktiškų santykių su teisėjų sutuoktiniais įtakos teismo sprendimui, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Apelianto deklaratyvūs pamąstymai apie jam nepalankų sprendimą, teismui vadovaujantis ne įrodymais, o emocijomis ir solidarumu su kolegomis teisėjais, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, todėl negali būti pagrindu vertinant teismo sprendimo teisėtumą.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, byloje nustatytas aplinkybes įvertino tinkamai, taip pat pagrįstai atsižvelgė į dukros amžių ir poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes dėti pastangas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, dėl ko keisti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį nėra pakankamo pagrindo.
27. Atsakovė L. G. prašo priteisti iš A. B. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (II t., 5, 6, 7 b. l.). Netenkinus ieškovo A. B. apeliacinio skundo, atsakovės L. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo A. B..
28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidas.