Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens L. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis užsiėmė tarpininkavimo veikla parduodant nekilnojamąjį turtą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau prasidėjus ekonominei krizei jo finansinė padėtis ėmė blogėti. Pareiškėjas paaiškino, kad tuo metu iš jo buvo priteista skola kreditoriui L. V. Be to, pablogėjus pareiškėjo sveikatai, jis nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais S. S., J. R., V. J., kuriai pareiškėjo skolą sumokėjo J. P. Pareiškime nurodoma, kad vykdymo proceso metu buvo parduotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau jo neužteko skoloms padengti. Pareiškėjas nurodė, kad jo skola J. P. yra 8 734,07 Eur, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 887,72 Eur, J. R. 15 121,06 Eur, L. V. – 18 228,59 Eur, S. S. – 20 090,65 Eur, iš viso 63 062,09 Eur. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad jam yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jo pajamas sudaro 211,85 Eur netekto darbingumo socialinio draudimo pensija. Jis yra registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 2 896 Eur bei pistoletas „Bereta 84F“. Pareiškėjas teigė, kad jis yra nemokus. Dėl to pareiškėjas teismo prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Bankroteka“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-27 nutartimi pareiškimą patenkino ir iškėlė pareiškėjui bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma sudaro apie 66 616,99 Eur. Pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, jo pajamas sudaro 68,25 Eur darbo užmokestis per mėnesį ir 211,85 Eur netekto darbingumo socialinio draudimo pensija, iš viso 280,10 Eur. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra nemokus ir nebuvo nustatytos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, dėl kurių bankroto byla pareiškėjui negalėtų būti keliama, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Iškėlęs bankroto bylą, teismas pareiškėjo bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroteka“, nustatė 200 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti bei nustatė 200 Eur sumą per mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nesiaiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų aplinkybių buvimo, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti keliama bankroto byla. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertini, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl neatsakingo didelių piniginių sumų skolinimosi iš kitų asmenų, buvo nesąžiningas ir siekia bankroto proceso metu išvengti prievolių kreditoriams vykdymo.Teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes dėl pareiškėjo nemokumo. Apeliantas nurodė, kad teismas turėjo išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas šiuo metu neturi jokio turto, gauna mažas pajamas ir negali tinkamai atsiskaityti su kreditoriais.Teismas neįvertino, jog bankroto proceso metu pareiškėjas negaus pajamų ir neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl tai neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros ir dėl to bankroto byla pareiškėjui negalėjo būti keliama. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas J. P. prašo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-27 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl piniginių lėšų skolinimosi ir turto turėjimo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas negali būti vertinami, nes šie veiksmai atlikti daugiau nei prieš trejus metus. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad net ir vertinant pareiškėjo veiksmus už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, jo veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais, nes piniginių lėšų skolinimosi metu jis turėjo turto, kuris vėliau buvo realizuotas priverstine tvarka. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad pareiškėjo galimybes gauti daugiau pajamų apriboja jo sveikatos būklė ir dėl to jam nustatytas nedarbingumas. Pareiškėjo teigimu, jo nesąžiningumas nėra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad teismas nesiaiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų aplinkybių buvimo, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti keliama bankroto byla. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertini, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl neatsakingo didelių piniginių sumų skolinimosi iš kitų asmenų, buvo nesąžiningas ir siekia bankroto proceso metu išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių, tai yra turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas, taip pat turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Iš atskirajame skunde nurodytų argumentų matyti, kad šiuo atveju apeliantas nurodo esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą, dėl kurio bankroto byla pareiškėjui negalėjo būti keliama. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreditoriui L. V. yra skolingas 18 228,39 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 815,17 Eur, J. R. – 15 121,06 Eur, J. P. – 8 734,07 Eur, S. S. – 20 721,44 Eur, antstolei V. V. – 181,70 Eur, antstolei V. D. – 1 499,65 Eur, antstoliui G. K. – 1 315,51 Eur, iš viso pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai pagal bylos duomenis sudaro 66 616,99 Eur. Apeliantas šių faktinių aplinkybių neginčija. Bylos duomenys patvirtina, kad didžiausias reikalavimo teises turintys pareiškėjo kreditoriai yra L. V., S. S., J. R. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad dėl ekonominės krizės ir pablogėjusios sveikatos būklės pareiškėjo pajamos sumažėjo ir dėl to jis nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų šiems kreditoriams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-590/2012 L. V. iš pareiškėjo priteista 60 694,00 Lt be pagrindo įgyto turto, 15 173,50 Lt palūkanų ir 285 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimu L. V. iš pareiškėjo priteista 5 procentai metinių palūkanų nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-12 nutartimi priteistos 7 5867 Lt sumos nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2013-02-06, iki visiško prievolės įvykdymo, 567 Lt nuostolių už laikotarpį nuo 2012-12-12 iki 2013-02-05, ir 1 072 Lt bylinėjimosi išlaidų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skola kreditorei S. S. yra atsiradusi 2010-03-18 vekselio ir jo pagrindu 2013-03-26 išduoto vykdomojo įrašo pagrindu. Pareiškėjo skola kreditoriui J. R. yra atsiradusi 2012-10-30 vekselio ir jo pagrindu 2013-09-12 išduoto vykdomojo įrašo pagrindu. Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo aspektu teisiškai reikšmingas laikotarpis yra nuo 2014-05-05 iki 2017-05-05 (pareiškimo pateikimo teismui data). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams L. V., S. S., J. R., kurie nulėmė pareiškėjo nemokumą, atsirado iki 2014-05-05, todėl šių skolinių įsipareigojimų atsiradimo aplinkybės bei pareiškėjo sąžiningumas prisiimant šiuos įsipareigojimus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo aspektu nėra teisiškai reikšmingi. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl laikotarpiu nuo 2014-05-05 iki 2017-05-05 atliktų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui negalėtų būti keliama bankroto byla.Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes dėl pareiškėjo nemokumo. Apeliantas nurodė, kad teismas turėjo išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas šiuo metu neturi jokio turto, gauna mažas pajamas ir negali tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti įstatyme nustatytą dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti šių įsipareigojimų, tai yra jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015). Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, tai yra teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015 ir kt.).Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad bendra pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija įstatymo nustatytą 25 MMA dydžio ribą ir sudaro 66 616,99 Eur. Dėl to sprendžiant dėl pareiškėjo mokumo turi būti vertinama, ar pareiškėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos pradelstoms skoloms per protingą terminą padengti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių nominali vertė 2 896 Eur. Iš byloje esančių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad vykdymo proceso metu šios akcijos iš varžytynių nebuvo parduotos, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie iš esmės didesnę šių akcijų vertę. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017-06-08 iki 2022-12-04 yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jam mokama 211,85 Eur netekto darbingumo socialinio draudimo pensija. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai, jam mokamas apie 68 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį. Nors apeliantas nurodo, jog pareiškėjui yra mokamas nepagrįstai mažas darbo užmokestis, tačiau nedideles pareiškėjo pajamas iš dalies lemia pareiškėjo sveikatos būklė ir jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog pareiškėjas gali per protingą terminą įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas yra nemokus ir atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų fizinio asmens nemokumo kriterijų.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog bankroto proceso metu pareiškėjas negaus pajamų ir neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl tai neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros ir dėl to bankroto byla pareiškėjui negalėjo būti keliama. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjas turės pareigą paruošti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame turės būti numatytos jo mokumo atkūrimo priemonės, taip pat nurodytos visos bankroto proceso metu numatomos gauti pajamos, būtinosios išlaidos, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir kiti įstatyme nurodyti duomenys (FABĮ 7 straipsnis). Šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas nesugebės parengti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą atitinkančio mokumo atkūrimo plano ir bankroto proceso metu negalės padengti bent dalies kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo paruoštas mokumo atkūrimo planas neatitiks įstatymo reikalavimų, taip pat neužtikrins teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, teismas turi teisę tokio plano netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje buvo nustatytas pareiškėjo nemokumo faktas ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.