Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1694-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
2S-1694-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00141-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas, V. K.
Kategorijos
  • 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1694-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00141-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 95.5.; 121.1.; (S) 122.2.; 129.1.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. D. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-357-182/2015 pagal pareiškėjo S. D. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0052/13/00682, 0052/13/00687, suinteresuoti asmenys byloje AB DNB bankas, V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas S. D. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. sausio 22 antstolės J. J. patvarkymą Nr. S-150001385 „Dėl turto iš varžytinių pardavimo“; įpareigoti antstolę imtis priemonių išregistruojant iš VĮ „Registrų centras“ tvarkomų kadastro ir registro duomenų informaciją apie 46.44 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kadangi pats to padaryti negali dėl taikomo turto arešto, atlikus išregistravimo veiksmus įpareigoti antstolę informuoti S. D. apie ketinamo parduoti žemės sklypo kainą, nurodytą arešto akte, nustatant protingą terminą (30 dienų) iki skelbiamų varžytinių pradžios pasiūlyti pirkėją. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė jam neišaiškino pasikeitusios jo teisės pačiam pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, dėl to buvo iš esmės pažeistos jo teisės, nesuteikė protingo termino siūlyti pirkėją, antstolė iš varžytinių parduoda nekilnojamuosius daiktus, kurie yra sunaikinti, nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl sunaikintų pastatų išregistravimo.

Antstolė J. J. 2015 m. vasario 19 d. priimtu patvarkymu S. D. skundo netenkino ir perdavė jį teismui. Patvarkyme nurodė, kad skolininkas per savo atstovus buvo informuotas apie CPK 704 str. pakeitimus ir žinojo apie savo teisę iki varžytinių paskelbimo specialiajame interneto tinklapyje pačiam ar per kitus asmenis surasti areštuoto turto pirkėją. Be to, skolininkas turėjo pakankamai laiko pasiūlyti pirkėją – net 95 dienas nuo galutinio teismo sprendimo dėl turto vertės įsiteisėjimo iki antstolės patvarkymo paskelbti varžytines, tačiau pirkėjo nesiūlė, vykdymo procesu nesidomėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Nutartyje teismas nurodė, kad pagal CPK 704 straipsnį iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytinių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko turto pardavimas jo pasiūlytam pirkėjui neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (jis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1665-159/2011 išaiškinta, kad antstolis, siekdamas aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.) bei užtikrindamas skolininkų teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus (CPK 643 str. 1 p.), privalo iki varžytynių pradžios išaiškinti skolininkui jo teisę surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.). Skolininkas remiasi minėta nutartimi savo skunde, tačiau minimos bylos aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, nes S. D. tam tikrą laiką vykdymo procese savo teises įgyvendino per atstovą – advokatą. CPK 704 str. 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytinių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir išieškotojo turtinių interesų pusiausvyros.

CPK nenurodyta, kada antstolis turi informuoti skolininką apie jo teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, taip pat CPK nereglamentuota, ar antstolis privalo informuoti skolininką apie jo teisių pasikeitimus. Teismas sprendė, kad protinga skolininką informuoti apie CPK 704 str. 1 d. numatytą teisę tuomet, kai yra nustatyta areštuoto turto vertė. Nagrinėjamu atveju, nustačius areštuoto turto vertę, skolininkas vykdomojoje byloje dalyvavo per atstovą – advokatą D. K.. Teismų praktikoje priimta, kad, kai asmuo civilinėje byloje (tame tarpe ir vykdymo procese) dalyvauja per profesionalų atstovą – advokatą, jam civilinės teisės ir pareigos neišaiškinamos (analogija su CPK 243 str.). Iš vykdomosios bylos duomenų galima daryti išvadą, kad advokatas S. D. atstovavo nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. spalio 28 d., t. y. laikotarpiu, kuomet įsigaliojo teisės pasiūlyti pirkėją pasikeitimas, todėl, nors antstolė neišaiškino S. D. jo teisių pasikeitimo, tai iš esmės nepažeidė jo teisių, nes vykdymo procese jis tuo metu dalyvavo per profesionalų teisininką - advokatą. Teismas sutiko su antstolės J. J. pastebėjimu, kad galutinis teismo sprendimas dėl turto įkainojimo įsiteisėjo 2014 m spalio 28 d., o patvarkymas dėl turto varžytinių buvo priimtas 2015 m. sausio 22 d. (daugiau nei po 3 mėnesių laiko) ir buvo pakankamas laiko tarpas, per kurį S. D. galėjo aktyviai ieškoti ir siūlyti antstolei turto pirkėjus, tačiau, kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, skolininkas CPK 704 str. teise nepasinaudojo nei karto. Vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 644 str.). Skunde skolininkas nenurodė, jog jis turi areštuoto turto pirkėją, kuris gali įnešti ar jau yra įnešęs pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo motyvų, realaus pirkėjo neturi. Taigi, teismas nurodė turįs pagrindo manyti, kad skolininkas siekia ginti ne savo realią, o formalią teisę, kas reikštų vykdomojo proceso nepagrįstą vilkinimą ir pažeistų išieškotojo bei varžytines laimėjusio asmens interesus.

Teismas atmetė skundo argumentus, jog antstolė nepagrįstai paskelbė varžytines sunaikintiems bei neišregistruotiems pastatams: 46,44 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 21 kv. m. užstatyto ploto ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kad ji turėjo pareigą inicijuoti šių pastatų išregistravimą iš VĮ Registrų centro duomenų. Kaip matyti iš varžytinių duomenų, antstolė pardavė žemės sklypą, nurodė, kad pastatai yra sunaikinti ir neišregistruoti, t. y., pirkėjui suteikė visą informaciją apie pastatų ir žemės sklypo būklę. Teisės aktai nenumato antstoliui pareigos koreguoti Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjas nepateikė teismo sprendimo, kuriuo būtų antstolis įpareigotas išregistruoti pastatus. Be to, sunaikintus pastatus, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, galima atkurti. Esant šioms aplinkybėms visus skolininko reikalavimus teismas laikė nepagrįstais ir netenkintinais.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. D. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą, panaikinti antstolės J. J. 2015-01-22 priimtą patvarkymą Nr. S-150001385 “Dėl turto iš varžytynių pardavimo”; įpareigoti antstolę imtis priemonių išregistruojant iš VĮ „Registrų centras“ tvarkomų kadastro ir registro duomenų informaciją apie 46.44 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); atlikus išregistravimo veiksmus įpareigoti antstolę informuoti S. D. apie ketinamo parduoti žemės sklypo kainą nurodytą arešto akte, nustatant protingą terminą (30 dienų) iki skelbiamų varžytynių pradžios pasiūlyti pirkėją. Nurodo, kad teismas atmesdamas skundą nustatė, jog vykdomosiose bylose Nr. 0052/13/00682 ir 0052/13/00687 nėra jokių įrašų, patvirtinančių skolininko supažindinimą su CPK 704 str. 1 d. numatyta teise. Teismas procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje sutiko, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra prioritetinis lyginant su turto pardavimu iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 247/2008). Teismas nesutiko, kad nagrinėjamoje byloje taikytina teisės aiškinimo taisyklė suformuota Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1665-159/2011, kadangi apeliantas vykdymo procese iš dalies buvo atstovaujamas advokato.

Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kadangi ji grindžiama prielaidomis, be to, nepagrįstai susiaurina antstolio atsakomybės ribas nustatytas CPK 634 str. 2 d. Minėta teisės norma numato antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Būtent ši teisės norma buvo analizuota Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1665-159/2011. Normoje naudojamos sąvokos “savo iniciatyva”, “aktyviai”, reiškia, kad antstoliui yra pavesta ne pasyviai tikėtis, jog skolininkui kažkokiu būdu tapo žinoma apie jo teisių ir teisėtų interesų turinį, o aktyviai veikti užtikrinant šalių teisių ir interesų gynybą. Šioje dalyje negalima sutikti su teismo nuoroda į teisės analogiją pagal CPK 243 str., kadangi CPK 243 str., skirtingai nei CPK 634 str. 2 d. pačioje normoje eliminuoja teismo pareigą išaiškinti procesines teises šaliai, kurią atstovauja profesionalus atstovas. Be to, pažymėtina, kad CPK 243 str. nuostatos taikomos betarpiško, žodinio proceso nagrinėjimo teisme metu, kai jame tiesiogiai dalyvauja ir atstovas ir atstovaujamasis, kai tuo tarpu apeliantas advokato paslaugomis pasinaudojo tik dalyje dėl procesinių dokumentų teismui surašymo, o ne nuolatinio atstovavimo visame vykdymo procese. Tai, kad apeliantas turėjo atstovą, neatleido antstolio nuo pareigos išaiškinti teises vykdymo procese. Manytina, kad teismo pozicija, jog skolininkui turint atstovą vykdymo procese, antstoliui nebelieka įstatyme deleguotų pareigų veikti iniciatyviai ir aktyviai, užtikrinant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą yra prieštaraujanti civilinio proceso normoms bei teisės aiškinimui nurodytam Klaipėdos apygardos teismo nutartyje. Dėl aukščiau nurodytų motyvų Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, dėl to naikintina.

Atskirajame skunde pažymima, kad skirtingai nei nurodo teismas, apeliantas turi pirkėją savo turtui, tačiau jam ir dabar vengiama pateikti informaciją apie sumą už kurią turtą turi įsigyti jo pirkėjas motyvuojant tuo, kad byla yra teisme ir antstolis negali nurodyti pardavimo kainos. Prieš paskelbiant pirmąsias varžytynes, apeliantui nebuvo žinoma ar antstolis atliks turto pervertinimą, ar pradės išieškojimą iš nekilnojamojo turto, kito turto, pajamų ir pan., čia antstoliui suteiktos plačios diskrecijos ribos. Apeliantas tikėjosi gauti informaciją iš antstolio po to kai byla buvo baigta nagrinėti teismuose, tačiau pirmas veiksmas, kurį atliko antstolis, buvo varžytynių paskelbimas, o tuo pačiu ir skolininko teisių pasiūlyti pirkėją suvaržymas.

Teismas padarė prielaidą, kad skolininkas neturi realaus pirkėjo ir tai sprendė iš skundo turinio, tokie teismo argumentai pagrįsti tik prielaida, o teismo procesinis sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas.

Teismas padarė išvadą, kad nors dalis antstolės parduodamo turto realiai neegzistuoja, jis gali būti nurodomas kaip parduodamas turtas, kadangi patvarkyme pažymėta, jog turtas neegzistuoja. Teismas vėlgi daro prielaidą, kad turtas dar gali būti atstatomas, tačiau nenurodo, kokią įtaką tokiai galimybei turi tikrovės neatitinkantys viešojo registro duomenys. Antstolis negali teisėtai areštuoti žinomai neegzistuojančio turto, o taip pat negali jo parduoti. Teismas nurodė, kad antstolis neturi pareigos išregistruoti faktiškai neegzistuojančio turto, tačiau sistemiškai aiškinant CPK 678 str. 4 d. santykyje su kitomis vykdymo proceso normomis (antstolio veiksmų privalomumas tretiesiems asmenims) manytina, kad antstolis turi imtis veiksmų, kad išvengti sandorių prieštaraujančių teisei sudarymo. CPK 678 str. 4 d. numato, kad antstolis privalo imtis priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą, pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą. Tai yra įstatyme numatyta pareiga antstoliui. Arešto akte įrašomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas (CPK 678 str. 1 d. 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo proceso normas, reglamentuojančias skolininko teisę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Iš prie bylos pridėtos medžiagos matyti, kad antstolė J. J. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0052/13/00682 ir 0052/13/00687 dėl skolų išieškojimo iš S. D. išieškotojo AB DNB bankas naudai. 2014 m. vasario 5 d. antstolė J. J. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr. S-14002648, kuriuo paskyrė ekspertizę 0,1608 ha ploto žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 46,44 kv. m. bendro ploto gyvenamajam namui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21 kv. m. užstatyto ploto pastatui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Skolininko skundą dėl šių antstolės veiksmų teismas atmetė. Antstolė 2015 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-14014502 paskelbė pirmąsias varžytines - 0,1608 ha ploto žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sunaikintų, bet neišregistruotų 46,44 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 21 kv. m. užstatyto ploto ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pradinė pardavimo kaina - 15061 Eur (520002,62 Lt), varžytinių Nr. 63868, varžytinių pradžia 2015-01-22 12:07:01, Varžytinių pabaiga (numatoma) 2015-02-23 12:07:59 (vykdomosios bylos Nr. 687/2013 l. 85). Vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0052/13/00682 ir 0052/13/00687 įrašų, patvirtinančių, kad skolininkas supažindintas su CPK 704 str. 1 d. numatyta teise, nėra.

Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

CPK 704 straipsnyje numatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog antstolė neužtikrino skolininko teisių vykdymo procese, o konkrečiai neišaiškino jam CPK 704 straipsnyje numatytos teisės iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

CPK 654 straipsnis numato, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Taigi paminėtoje teisės normoje nėra imperatyvaus reikalavimo kviesti vykdymo proceso dalyvius pas antstolį tikslu išaiškinti jiems teises vykdymo procese. Antstoliui šiuo atveju suteikta diskrecijos teisė naudotis minėta teisės norma pagal aplinkybes.

Apeliantas kaip teisminiu precedentu taikytinu ir nagrinėjamojoje byloje remiasi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1665-159/2011, kurioje jo nuomone suformuota CPK 704 straipsnio taikymo taisyklė.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). < ... > Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

Taigi, bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ratio decidendi nagrinėjamoje ir apelianto nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo byloje nesutampa ir vadovautis joje pateiktu išaiškinimu nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-564/2008; ir kt.). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju skolininkas nebuvo pakankamai aktyvus vykdymo procese, realizuodamas CPK 704 straipsnyje nustatytą teisę pačiam ar per atstovą pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-536/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2A-179/2013).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjo S. D. skundą dėl antstolės veiksmų, nei procesinės, nei materialinės teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas