Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 bei 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir P. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas P. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 12 d. 16.00 val. iki 2023 m. spalio 14 d. 8.33 val.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. Š., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą dalį jų parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tokio tikslo (savo reikmėms), bei pardavė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų:

P. M. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 12 d., įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių dalį, t. y. 4,896 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 2023 m. spalio 12 d. apie 14 val. neteisėtai gabeno Vilniaus mieste automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sporto klubo „Hobby Fitness“, esančio (duomenys neskelbtini), kur apie 14 val. automobilių stovėjimo aikštelėje minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai išplatino parduodamas už 60 Eur L. Š., o kitą dalį, t. y. 29,5064 g kristalizuotos medžiagos, kurios sudėtyje yra 24,05 g grynos psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), 166,384 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 1,676 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,102 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,140 g džiovintų grybų, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – psilocino, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 12 d., kai apie 18.10 val. minėto buto kratos metu minėtą kiekį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį, t. y. 4,900 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) neteisėtai laikė automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 12 d., kai apie 16.40 val. minėto automobilio kratos metu minėtą kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, P. M. paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje neįžvelgusi jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir išsakytus proceso dalyvių teismo posėdžio metu, taip pat įvertinusi papildomus duomenis, gautus ir ištirtus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais neturi teisinio pagrindo. Nors P. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), P. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal skundžiamo nuosprendžio metu galiojusios redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuojama į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) iš naujo skiriant bausmę bei išsprendžiant bausmių subendrinimo klausimą, taip pat įvertinama ir kitų šiuo įstatymu nustatytų pakeitimų įtaka nuteistojo teisinei padėčiai.

8. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes P. M., atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta viena P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų, vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 178–180), nors baustas administracine tvarka, bet paskirtas baudas yra sumokėjęs (t. 3, b. l. 184–191). Teismas atsižvelgė ir į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad P. M. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas, kūrybingas ir atsakingas darbuotojas (t. 3, b. l. 181–183; t. 4, b. l. 128), teisme patvirtino, kad suprato savo veiksmų neteisėtumą, jų pobūdį, apie nusikalstamų veiksmų pasekmes jis nepagalvojo, nuo sulaikymo momento nevartoja narkotinių bei psichotropinių medžiagų, gydosi savo priklausomybę (t. 4, b. l. 129).

9. Pirmosios instancijos teismas P. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, remiantis aukščiau išdėstytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių visuma, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga nuteistojo padaryto nusikaltimo bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

13. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis pripažino kaltę, davė parodymus, išsamiai atpasakodamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nesutiko su jo namuose rastos psichotropinės medžiagos heksahidrokanabinolio inkriminavimu jam, ši aplinkybė iš kaltinimo pirmosios instancijos teismo buvo pašalinta kaip neįrodyta, yra pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Viso proceso metu, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis ne kartą išreiškė ir savo nuoširdžius apgailestavimus, kritinį savo veiksmų vertinimą, pasiryžimą keisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti (t. 4, b. l. 18–19, 39, 104–110, 165–167; t. 5. b. l. 42–47). Turtinė žala nusikalstamomis veikomis nepadaryta. Taigi, šiuo atveju yra formalios sąlygos taikyti naujos redakcijos BK 62 straipsnio 1 dalį, tačiau įvertinusi ne tik paminėtus duomenis, bet ir kitas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų ir paties P. M. asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegija šiuo atveju minėto baudžiamojo įstatymo netaiko. Be to, nėra pagrindo ir išvadai, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tad netaikytinos ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

14. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija, numatė, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 54 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nuostata, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Teismų praktikoje iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024 ir kt.).

15. Šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su P. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės nei sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas reikštų teisingumą.

16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas galimybę jo ginamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, remdamasis tik prielaidomis nepagrįstai nustatė, kad P. M. ilgą laiką disponavo dideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir galimai jas platino, abejojo P. M. nuoširdumu ateityje daugiau nenusikalsti, neįvertino to, kad P. M. disponavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, kurie nesiekia didelio kiekio, išskyrus 3-CMC, kurią vartojo pats nuteistasis ir kurios kiekis tik nežymiai viršijo didelio kiekio ribą. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nusikalstamos veikos ir nuteistojo pavojingumą, pagrįstai pažymėjo, kad P. M. elgesys išplatinus narkotinę medžiagą L. Š. nebuvo atsitiktinis, o P. M., tvirtindamas priešingai, nebuvo nuoširdus, bandė sumenkinti narkotinių medžiagų platinimo faktą. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas tokią išvadą padarė, vadovaudamasis ne prielaidomis, o objektyviais bylos duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad P. M. disponavo dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų, pats jas vartojo. Nors skundžiamu nuosprendžiu P. M. nuteistas už vienkartinį draudžiamų medžiagų platinimą tik vienam asmeniui, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad jo veiksmai nebuvo vienkartiniai, jis vien nuteistajam L. Š. narkotinę medžiagą yra pardavęs mažiausiai tris kartus. Šią aplinkybę patvirtina P. M. parodymai, taip pat tai patvirtino ir nuteistais L. Š., nurodydamas, kad jis, naudodamasis susirašinėjimo programėle, per tą pačią paskyrą, tris kartus pirko narkotines medžiagas. Parodymus dėl nevienkartinio draudžiamų medžiagų įsigijimo iš P. M. netiesiogiai patvirtina ir L. Š. bei P. M. telefonų apžiūrų protokolai, kuriuose užfiksuota, kad jie tarpusavyje „Signal“ programėlėje, kuri užtikrina automatinę žinučių ištrynimo funkciją, bendravo per keletą mėnesių 14 kartų. Kratos metu P. M. bute buvo rasta 30 vnt. pakuočių ir jų fragmentų su narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) pėdsakais, elektroninės svarstyklės su kanapių (antžeminių dalių) ir kokaino pėdsakais, taip pat mobilaus ryšio telefonas, keturios sim kortelės, automobilyje buvo rasta dar viena pakuotė su analogišku kiekiu narkotinės medžiagos, koks buvo išplatintas ir L. Š.. P. M. telefono apžiūros duomenys taip pat patvirtina, kad jis ilgą laiką pakankamai intensyviai konspiruotai bendravo ne tik su L. Š., bet ir su kitais asmenimis, telefone išlikę susirašinėjimai dėl galimai narkotinių medžiagų (įvardinta „dūmu“) pirkimo iš P. M., telefone išsaugotos nuotraukos su pakankamai dideliais kiekiais galimai narkotinių medžiagų. Taigi nors gynėjo manymu šios aplinkybės nepaneigia nuteistojo paaiškinimų, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigydavo sau vartojimui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybę, kad P. M. ne tik turėjo tikslą turimas draudžiamas medžiagas platinti, bet ir realiai šias medžiagas išplatino, šios aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, kad P. M. veiksmai parduodant narkotinę medžiagą L. Š. nebuvo atsitiktiniai. P. M. priešingi parodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad bandymas sumenkinti narkotinių medžiagų platinimo faktą tik neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir leidžia manyti, kad P. M. išsakytas siekis keistis gali likti deklaratyviais teiginiais.

18. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad tik vienos pas P. M. rastos uždraustos medžiagos, t. y. 3-chlormetkatinono (3-CMC), kiekis nedaug viršijo didelio kiekio ribą, teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nerodo nusikalstamos veikos mažesnio pavojingumo. Juolab, kad P. M. ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuri nenumato disponuojamų su tikslu platinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad po paskutinio administracinio nusižengimo 2023 m. lapkričio mėnesį, nuteistasis daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, taip pat turi būti įvertinta tai, kad P. M. ne tik prisipažino ir gailėjosi nusikaltęs, anksčiau nėra teistas, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta, nusikalstamų veikų apimtis nėra didelė, nuteistasis turi sveikatos problemų, kurias bandė spręsti vartodamas narkotines ir psichotropines medžiagas, prižiūri ir rūpinasi savo tėvu, kuris dėl sveikatos problemų negali pats savimi pasirūpinti. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „Konsultacijų gydymo centras“ pažyma patvirtina, kad P. M. tęsia gydymąsi dėl priklausomybių, lankosi pas gydytoją psichiatrę (t. 5, b. l. 11). Nuteistasis šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą (t. 5, b. l. 20), rūpinasi tėvu, kuris dėl sveikatos būklės negali savimi pasirūpinti (t. 5, b. l. 12–19). Teismo posėdžio metu gynėjas pateikė duomenis apie nuteistojo savanorystę (t. 5, b. l. 41). Šios aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos (taip pat ir daugumą tų, kurias akcentuoja gynėjas apeliaciniame skunde) ne tik skiriant minimalaus dydžio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bet ir vertinant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimumą. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad kaltinamojo asmenybė, įvertinus visas ją charakterizuojančias aplinkybes, nėra mažiau pavojinga, nei kitų asmenų darančių analogiško pobūdžio nusikaltimus.

20. Skundo argumentas, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, jo nusikalstamą elgesį lėmė neatsakingas, lengvabūdiškas požiūris į kanapių vartojimą, įstatymų saugomas vertybes, nepakankamas suvokimas apie šių veikų daromą žalą sveikatai ir baudžiamumą, kas gynėjo vertinimu rodo mažesnį asmens pavojingumą, nėra pagrįstas. Nuteistasis nusikaltimą įvykdė būdamas beveik trisdešimties metų amžiaus, t. y. būdamas pakankamai brandžia asmenybe, kas rodo, kad jo vertybinės nuostatos renkantis elgesio variantus, taip pat ir tuos, kurie prieštarauja įstatymui, jau susiformavusios. Sunkus nusikaltimas padarytas, be kita ko, ir iš savanaudiškų paskatų, be to, kaip minėta pirmiau, nėra atsitiktinis.

21. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad nuteistasis padėjo pareigūnams išaiškinti neteisėtai laikomas kanapes, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad narkotinės medžiagos platinimo faktas buvo nustatytas sulaikius L. Š., o narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos pas P. M. atliekant kratas jo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje. Tai, kad jau atliekant kratas, P. M. šias medžiagas pateikė ar parodė jų laikymo vietas, nerodo jo asmens mažesnio pavojingumo, kadangi medžiagos nebuvo ypatingai slepiamos, kratos metu jos neabejotinai būtų buvę rastos policijos pareigūnų ir be P. M. pagalbos.

22. Aplinkybė, kad nuteistasis rūpinasi tėvu vertintina palankiai, kita vertus rūpinimasis pagalbos reikalingais tėvais yra kiekvieno vaiko pareiga. Šiuo atveju, vertinant aplinkybių visumą, pažymėtina, kad tėvo sveikatos būklė nepaskatino nuteistojo elgtis atsakingai ir susilaikyti nuo nusikalstamo elgesio, todėl nelaikytina faktoriumi, rodančiu mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nuteistojo tėvo G. M. prašyme (t. 5, b. l. 14) išdėstytos aplinkybės, kad be nuteistojo pagalbos, jis negalės savimi pasirūpinti, nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste, taip pat negali lemti švelnesnės bausmės paskyrimo ar bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam, kadangi, kaip nurodyta ir tame pačiame prašyme, G. M. turi sutuoktinę, taigi P. M. nėra vienintelis asmuo, kuris gali ir turi rūpintis pagalbos reikalingu šeimos nariu.

23. Byloje duomenų, kad po paskutinio administracinio nusižengimo, kuris buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo, nuteistasis būtų pažeidęs įstatymą, nėra. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne tik toliau dirba, bet ir užsiima savanoriška veikla, gydosi priklausomybes, kas neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo pasiryžimą keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau šios ir kitos apeliaciniame skunde akcentuojamos palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, tokių aplinkybių P. M. švelninti paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka.

24. Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, apeliaciniame skunde išdėstytos ir pirmiau teisėjų kolegijos jau aptartos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, padaryto nusikaltimo pobūdžiu bei pavojingumu, nuteistojo charakteristika, nesuteikia pagrindo spręsti apie P. M. įvykdytos veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad jo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, todėl nėra pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnio 1 dalį ir skirti P. M. švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

26. Pirmosios instancijos teismas P. M. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė kiek didesnę nei minimali sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

27. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 259 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją) yra įtvirtinamos naujos alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, ši norma, lyginant su BK 259 straipsnio 1 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), švelnina nuteistojo P. M. teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus, P. M. padaryta nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją) ir nuteistajam P. M. bausmė už šį nusikaltimą skiriama iš naujo.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atskirai skiriamos bausmės rūšies ir jos trukmės parinkimo neaptarė, tačiau bausmes skyrė atsižvelgdamas į P. M. charakteristiką, įvertino baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, bausmės skyrimą motyvavo kompleksiškai kartu su kitos bausmės skyrimo argumentacija. Teisėjų kolegija, iš naujo skirdama bausmę už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (šios nutarties 7 pastraipa), be jau nustatytų tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, tiek paties kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių (šios nutarties 8 pastraipa), taip pat atsižvelgia ir į tai, kad P. M. yra pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Už jo įvykdyto sunkaus nusikaltimo padarymą yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios keisti teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, todėl švelnesnės bausmės paskyrimas už nesunkaus nusikaltimo padarymą įtakos galutinei nuteistojo bausmei neturėtų. Nors, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau atsietas nusikaltimo ir asmens pavojingumo vertinimas nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių būtų netikslus ir netinkamas, todėl laisvės atėmimo bausmės ir už nesunkų nusikaltimą parinkimas, įvertinus bylos aplinkybių visetą neprieštarauja BK 55 straipsnio nuostatoms. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistasis pakankamai ilgą laiką disponavo dideliu kiekiu įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kas rodo didesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo P. M. skirti naujosios redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas švelnesnes savo pobūdžiu bausmes, todėl pagal naujosios redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalį skiria tokią pačią – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kokia buvo paskirta ir skundžiamu nuosprendžiu.

29. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo veika, kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją), iš naujo sprendžiamas klausimas dėl bausmių subendrinimo. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, be to, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją) paskirta bausmė subendrinama su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant bausmių apėmimą ir nuteistajam skirtina subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad gynėjo akcentuotas nuteistojo elgesys ir siekis pasitaisyti bei daugiau nenusikalsti yra labai svarbus, tačiau jis negali būti deklaratyvus, todėl paskyrus laisvės atėmimo bausmę jis galės būti vertinamas bausmės atlikimo metu ir esant nuoširdžioms nuteistojo pastangoms, jis galės dalyvauti įvairiose nusikalstamą elgesį koreguojančiose programose, be to, įstatyme yra įtvirtinta galimybė esant tam tikroms sąlygoms nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, taikyti lygtinį paleidimą.

31. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, todėl nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. M. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinį skundą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, P. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, taikant bausmių apėmimą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir nuteistajam P. M. skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.