Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-333-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-11
Bylos Nr.: e2A-333-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00650-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: N. A.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.29Paskola
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-333-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00650-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“, ieškinį atsakovei N. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kredito unija (toliau – L KU) „Baltija“ prašė ieškiniu dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės N. A. 4 483,62 Eur pagrindinės skolos sumą, 641,51 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2021 m. balandžio 4 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. preliminariu sprendimu teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės N. A. ieškovės L KU „Baltija“ naudai 4 483,62 Eur negrąžintą paskolą, 641,51 Eur mokėjimo palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 5 125,13 Eur nuo bylos iškėlimo (2022 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovės N. A. į valstybės biudžetą 58,00 Eur žyminį mokestį.

3. Atsakovė N. A. pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo ir papildomuose rašytiniuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nepateikia visų atsakovės atliktų paskolos mokėjimų, nes atsakovė paimtą paskolą grąžino 2021 m. liepos 28 d., bendra sumokėta suma 8 082,69 Eur. Papildomai paaiškino, kad atsakovė gavo ne 8 000 Eur kreditą, bet 7 080 Eur kreditą, nes sumokėjo 800 Eur pajų ir papildomus mokesčius, bendra 920 Eur suma. 2016 metų birželio mėnesį atsakovė grąžino 1 081 Eur sumą, todėl ne nuo visos, o nuo likusios kredito 5 719 Eur sumos turėjo būti skaičiuojamas palūkanos. Šiaulių kredito unija privalėjo perrašyti sutartį, perskaičiuoti mokamas sumas ir palūkanas. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė grąžinti iš karto 2 750 Eur sumą, kuri buvo išdėstyta 1 200 Eur, 1 081 Eur, 160 Eur ir 300 Eur. Šiaulių kredito unijai išsikėlus iš Šiaulių miesto, atsakovė neturėjo galimybės susisiekti su darbuotojais, neturėjo informacijos, kur reikia mokėti kredito įmokas. Atsakovė nėra gavusi pranešimų apie raginimą sumokėti skolą. Atsakovė pateikė savo kredito mokėjimo grafiką, jog jai palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo į rankas gauto 7 080 Eur kredito. Ji nesutinka, kad 2016 m. balandžio 28 d. grąžinta 2 741 Eur suma buvo išskirstyta ne tik kredito grąžinimui, bet ir palūkanų dengimui. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. nepagrįstai ieškovė skaičiavo 0,05 procentų dydžio delspinigius, nes jai už šį laikotarpį mokėti nereikėjo, kreditas jau buvo padengtas. Ieškovė nesąžiningai 2021 metais sumokėtas sumas užskaitė kaip delspinigius. Atsakovė nevėlavo atlikti mokėjimų, sumokėdavo į priekį, mokėjo pasibaigus paskolos grąžinimui 2021 m. balandžio 4 d. Atsakovė 2016 m. ir 2017 m. nepriekaištingai mokėjo įmokas, nes Šiaulių kredito unija buvo įsikūrusi Šiaulių mieste, galėjo gauti ją dominančią informaciją ar konsultaciją. Nuo 2017 metų lapkričio mėnesio Šiaulių kredito unijai išsikėlus, negalėjo daryti įmokų, nes nežinojo, kur jas mokėti. Atsakovė po kurio laiko gavusi informaciją, kur gali daryti įmokas, mokėjo per Perlo terminalą. Vėliau jai pasakė, kad nebegali daryti įmokų į jai žinomą ieškovės sąskaitą, todėl prašo nepriteisti iš atsakovės susidariusių delspinigių. Atsakovei nesuprantama, kad 2018 m. sausio 1 d. negrąžinta paskola sudarė 3 329,59 Eur sumą, nes per 2020 metus ir 2021 metus sumokėjo dar 3 300 Eur sumą, todėl negrąžintas kredito suma gali būti 4 483,612 Eur. 2021 m. sumokėtą 800 Eur sumą ieškovė užskaitė du kartus, vieną kartą kaip delspinigius, kitą kartą kaip palūkanas. Mano, kad ieškovė pateikė neteisingus apskaičiavimus ir klaidina, jog atsakovė ieškovės nurodytų sumų nėra mokėjusi. Nesutinka mokėti ieškovės išlaidų už advokato paslaugas.

Atsiliepimas

4. Ieškovė L KU „Baltija“ atsiliepime į prieštaravimus prašė atmesti atsakovės N. A. prašymą atnaujinti civilinį procesą civilinėje, priteisti ieškovės naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė klaidingai teigia, kad jai buvo išduotas mažesnis nei 8 000 Eur kreditas, o palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos. Atsakovės pateikti dokumentai pagrindžia, jog jai buvo išmokėta 8 000 Eur kredito suma, ir ji nėra grąžinusi visos kredito sumos. Atsakovė nurodė, jog yra sumokėjusi 8 082,69 Eur ir pilnai atsiskaičiusi su ieškove, tačiau vien atsižvelgus į byloje pateiktą kredito sutartį ir jos grąžinimo grafiką akivaizdu, kad atsakovė ieškovei turėjo grąžinti didesnę sumą, kadangi nuo išmokėto kredito atsakovei, buvo skaičiuojamos palūkanos. Teikdama ieškinį, ieškovė atsižvelgė į visas šias aplinkybes, palūkanas skaičiavo nuo negrąžintos kredito sumos (o ne nuo visos kredito sumos), taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovė vėluodavo atlikti mokėjimus, dėl ko jos po vėlavimo atliktos įmokos, vadovaujantis Kredito sutarties 7.8 punktu, pirma buvo skiriamos netesyboms, o tik vėliau palūkanos ir kredito sumai dengti. Raginimai vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovei buvo siųsti gyvenamosios vietos pagal viešųjų registrų duomenis adresu. Atsakovė 2016 metais teikė prašymus paskolą dengti ne pagal grafiką. Užskaičius atsakovės atliktus mokėjimus, buvo atnaujintas paskolos grąžinimo grafikas, buvo perskaičiuotas tiek skolos likutis, tiek ir palūkanos. Iš detalios skolos apskaičiavimo lentelės matoma, kad atsakovės mokėjimai paskolos dengimui buvo atliekami pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. atnaujintą paskolos grąžinimo grafiką, todėl atsakovei apie atnaujintą paskolos grąžinimo grafiką buvo žinoma. Atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. neatliko nei vienos įmokos, todėl pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 6.1 punktą, atsakovei buvo skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Pasibaigus galutiniam kredito grąžinimo terminui, atsakovė toliau iš dalies vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. 2021 metais balandžio – liepos mėnesiais į ieškovės sąskaitą įmokėjo po 200 Eur, iš kurių buvo dengiami pirmiausia delspinigiai. Atsakovė yra įnešusi 800 Eur pajų. 2017 m. spalio 20 d. ieškovei iškėlus bankroto bylą atsakovės pradelstų mokėjimų dengimas iš pajinio įnašo tapo neįmanomu ir draudžiamu. Visi atsakovės daryti mokėjimai yra užskaityti, pervestos pinigų sumos buvo užskaitomos kredito, palūkanų ir delspinigių dengimui pagal Kredito sutartyje nustatytą kredito dengimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. galutiniu sprendimu teismas 2022 m. balandžio 7 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1887-721/2022 paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės N. A. ieškovės L KU „Baltija“ naudai 2 238,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės prieštaravimuose nurodytus argumentus, kad ieškovė neužskaito atsakovės, kaip pajininkės, atliktų pajinių įnašų. Teismas pažymėjo, kad Kredito sutartyje numatytas kredito gavėjo pajinio įnašo dydis – 10 proc., skaičiuojant nuo bendros kredito sumos (Kredito sutarties specialiosios dalies 9 punktas). Byloje ginčo nėra dėl atsakovės sumokėto pajinio įnašo ir jo dydžio. Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla, todėl vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 12 dalies 1 punktu, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisės atlikti įskaitymo ir įskaityti atsakovės sumokėtą 800 Eur dydžio pajų, dengiant atsakovės įsiskolinimą pagal Kredito sutartį, nes tokius veiksmus atlikti ieškovei imperatyviai draudžia galiojantys įstatymai.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog aktyviai domėjosi kaip toliau vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį po bankroto bylos iškėlimo, jog jai informacijos gauti nepavyko. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog visi raginimai 2017 metais ir 2019 metais vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovei buvo siųsti gyvenamosios vietos pagal viešųjų registrų duomenis adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2017 m. spalio 20 d., atsakovė sutartinių įsipareigojimų pradėjo nevykdyti nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė dėjo pakankamas pastangas savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau to negalėjo padaryti dėl ieškovės atžvilgiu pradėtos bankroto procedūros. Atsakovė 2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 metais neatliko mokėjimų, nes jos paskaičiavimu ji buvo sumokėjusi į priekį, o 2019 metais nemokėjo kredito dėl sunkios finansinės padėties.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė detalius rašytinius paaiškinimus, jog atsakovei 2016 m. balandžio 28 d. paskolos dengimui įnešus 1 200 Eur sumą ir 74,67 Eur sumą paskolos palūkanoms, buvo užskaitoma pagal kredito sutartyje nustatytą kredito dengimo tvarką: 71,56 Eur suma palūkanų dengimui, 112,28 Eur suma paskolos dengimui ir 1090,83 Eur suma paskolos gražinimui (71,56 Eur + 112,28 Eur + 1 090,83 Eur =1 174,67 Eur). Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja Specialiojoje dalyje ir kredito grafike nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka sumokėti kredito ir kartu grąžinamų palūkanų bei kitų mokėjimų pagal sutartį sumą kredito unijai. Ieškovė pirmiausia įskaitė mokėtinas sumas pagal sudarytą grafiką, t. y. 112,28 Eur sumą paskolos dengimui ir 71,56 Eur sumą palūkanų dengimui, nes paskola atsakovei buvo išmokėta ne 2016 m. balandžio 4 d. sutarties pasirašymo dieną, bet 2016 m. balandžio 5 d., todėl buvo paskaičiuota ir užskaityta mažesnė 71,56 Eur palūkanų suma nei nurodyta grafike (74,67 Eur) ir tik tada ieškovė likusią sumą 1 090,83 Eur užskaitė išankstiniam paskolos dengimui. Atsižvelgęs į minėtus argumentus, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginį, kad ieškovė turėjo iš karto užskaityti 1 200 Eur sumą paskolos dengimui.

9. Taip pat teismas atmetė atsakovės nurodytus argumentus, jog ji 2016 m. balandžio 28 d. grąžino 2 741 Eur sumą vienu mokėjimu, kuri ieškovės darbuotojos buvo išdėstyta visų metų bėgyje, taip padidinant mokėtinų palūkanų sumą, nes atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti grynųjų pinigų įnešimo kvitai patvirtina, kad atsakovė 2 741 Eur sumą mokėjo dalimis: 2016 m. gegužės 27 d. įnešė 160,06 Eur sumą, 2016 m. birželio 28 d. įnešė 1 081,00 Eur sumą, 2016 m. liepos 28 d. įnešė 82,64 Eur sumą, 2016 m. liepos 28 d. įnešė 77,44 Eur sumą, 2016 m. rugpjūčio 29 d. įnešė 300,00 Eur sumą, 2016 m. rugpjūčio 29 d. įnešė 69,47 Eur sumą, 2016 m. rugsėjo 28 d. įnešė 70,55 Eur sumą, 2016 m. rugsėjo 28 d. įnešė 67,14 Eur sumą, 2016 m. lapkričio 29 d. įnešė 43,73 Eur sumą. Visas šias sumas ieškovė įskaitė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nurodytą sumą ieškovei grąžino dalimis patvirtina ir byloje esantys atsakovės rašyti prašymai, jog planuoja paskolos dengimui įnešti didesnę sumą nei numatyta grafike (2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. birželio 28 d., 2016 m. liepos 28 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d., 2016 m. lapkričio 29 d.).

10. Teismas vertino, kad byloje esantys atsakovės daryti bankiniai mokėjimai sutampa su ieškovės 2016 m. rugpjūčio 1 d. atnaujintame paskolos grąžinimo grafike nurodytomis sumomis ir padarė išvadą, kad atsakovei apie atnaujintą paskolos grąžinimo grafiką buvo žinoma. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog iki 2017 m. nepriekaištingai mokėjo įmokas, nes Šiaulių kredito unija buvo įsikūrusi Šiaulių mieste, galėjo gauti ją dominančią informaciją ar konsultaciją. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nesutikusi su ieškovės atliktais įskaitymais pagal paskolos grąžinimo grafiką visos įmokėtos atsakovės sumos ieškovės buvo įskaitytos paskolos ir palūkanų dengimui.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovei dalį paskolos grąžinus anksčiau, nei numatyta mokėjimo grafike, ieškovė perskaičiavo likusios paskolos dalį bei palūkanas, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atnaujino paskolos grąžinimo grafike nurodytas sumas, todėl atsakovė privalėjo ir toliau mokėti mėnesines įmokas pagal pateiktą atnaujintą paskolos grąžinimo grafiką. Pagal kredito sutartį atsakovei buvo suteiktas 8 000,00 Eur dydžio kreditas, Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodyta, jog vartojimo kredito suma 8 000,00 Eur, bendra vartojimo kredito kaina 3 261,51 Eur, bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovė turės sumokėti – 11 261,51 Eur, kuri atsakovės yra pasirašyta 2016 m. balandžio 4 d. Iš byloje pateikto 2022 m. balandžio 7 d. išrašo iš paskolos sąskaitos ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo grafiko nustatyta, kad atsakovei dalį paskolos grąžinus anksčiau ir ieškovei atnaujinus mokėjimo grafiką, atsakovės mokėtinų palūkanų suma buvo sumažinta iki 2 438,28 Eur, kai sudarant sutartį buvo numatyta 3 261,51 Eur palūkanų suma. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus, kad Šiaulių kredito unijai išsikėlus iš Šiaulių miesto, ji negalėjo daryti įmokų. Teismas iš atsakovės pateiktų 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymų nustatė, kad 2017 m. spalio 30 d. buvo mokama jau į kitą sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į tą pačią sąskaitą atsakovė mokėjo ir kitą įmoką 2019 m. sausio 30 d.

12. Teismas nurodė, kad atsakovei nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 28 d. nedengiant mokėjimo grafike nurodytų sumų, susidarė 1 379,59 Eur paskolos, 776,59 Eur palūkanų įsiskolinimas. Atsakovei vėluojant atlikti mokėjimus pagal atnaujintą mokėjimo grafiką buvo skaičiuojami Kredito sutarties 6.1 punkte numatyti 0,05 procentų dydžio delspinigiai, už minėtą laikotarpį paskaičiuota 222,12 Eur suma. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.8 punkte numatytas įsipareigojimų vykdymo eiliškumas: 7.8.1. pirmąją eile – delspinigiai ir baudos, 7.8.5 penktąja eile – palūkanos ir 7.8.7 septintąja eile – kredito grąžinimas. Atsakovei 2019 m. sausio 30 d. atlikus 200 Eur įmoką buvo nepilnai padengta susikaupusių delspinigių suma (222,12 Eur). Kitą 200 Eur įmoką atsakovė atliko tik 2019 m. gegužės 21 d., todėl vėl pirmiausia buvo dengiami delspinigiai 154,09 Eur ir 45,91 Eur palūkanų suma, pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 7.8 punkte numatytą įsipareigojimų vykdymo eiliškumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė 2022 m. balandžio 7 d. išraše iš paskolos sąskaitos yra detaliai nurodžiusi už kokią sumą, už kokį konkrečiai laikotarpį ir kokio dydžio yra paskaičiuoti delspinigiai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei laisva valia sudarius Kredito sutartį ir įsipareigojus ją tinkamai vykdyti, atsakovei nemokant nustatytų sumų pagal mokėjimo grafiką, ieškovė turėjo teisę skaičiuoti Kredito sutartyje numatytus delspinigius, ir atsakovei atliekant mokėjimus, gautas sumas įskaityti pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 7.8 punkte numatytą įsipareigojimų vykdymo eiliškumą. Suėjus paskolos grąžinimo terminui (2021 m. balandžio 4 d.), ieškovė negalėjo skaičiuoti palūkanų ir delspinigių, todėl atsakovės 2021 metais balandžio – gegužės mėnesį sumokėta 800 Eur suma buvo užskaityta pagal numatytą įsipareigojimų vykdymo eiliškumą, pradelstų palūkanų dengimui.

13. Teismas padaręs išvadą, kad atsakovė pažeidė prievolę, sutiko su ieškovės paskaičiavimais, jog pradelsta mokėjimų suma pagal Kredito sutartį yra 5 125,13 Eur, kurią sudaro: 4 483,62 Eur nesumokėta kredito suma ir 641,51 Eur mokėjimo palūkanos. Teismas sprendė, kad atsakovės prieštaravimai nepaneigia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. preliminaraus sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl teismas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

14. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovė rašytinius paaiškinimus byloje du kartus pateikė prieš pat posėdį (2023 m. gruodžio 7 d. ir 2024 m. sausio 17 d.), ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas atsakovei nespėjus susipažinti su pateiktais dokumentais, ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 238,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė N. A. prašo peržiūrėti pastabas dėl paskaičiavimo, nepriteisti skolą, delspinigius ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nesutinka su teismo išvadomis, nes ieškovė yra padidinusi paskolos likutį. Visi paskaičiavimai atlikti nuo 8 000 Eur sumos. Sprendime neteisingai nurodyta, kad atsakovė nemokėjo 2017 m., 2020 m., 2021 m., nors ji pateikė įrodymus, kad mokėjimus vykdė. Neteisingai teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovei buvo žinoma kam ir kur reikia atlikti mokėjimus. Atsakovė nežinojo kur mokėti, nebuvo žinoma sąskaita į kurią reikėjo sumokėti, nebuvo mokėjimo grafiko, be to nebuvo ryšio su KU „Baltija“. Paskolos likutis 2017 m. sausio 1 d. buvo 137,07 Eur. 2019 m. sausio 1 d. 234,14 Eur (įskaitant ir 2017 m. lapkričio 1 d.), palūkanų suma – 54,12 Eur. Ieškovė KU „Baltija“ yra įtraukta į nesąžiningų kredito unijų sąrašą. Atsakovė nuo 2016 m. lapkričio mėnesio neturėjo jokio ryšio su ieškove, nes pastaroji tiesiog buvo dingusi. Pirmosios instancijos teismas atsakovės neišklausė, atsakovė liko nesuprasta.

15.2. Teismas įvykius sukeitė vietomis, turi būti 2016 m. lapkritį KU „Baltija“ išsikraustė iš Šiaulių m., o 2017 m. spalio mėnesį – bankrutavo. Ieškovė nepateikė nė vieno suderinimo, niekada neatsiliepė į telefono skambučius, nurodė neteisingą adresą – (duomenys neskelbtini), nenurodydama buto ar patalpų numerio. Ieškovė neįteikė atsakovei mokėjimo grafiko. Be to, ieškovė keitė pavadinimus, adresus, sąskaitų numerius ir apie pakeitimus nepranešdavo. Atsakovė turėjo tik vienintelį 2016 m. balandžio 4 d. mokėjimą grafiką, kuris buvo šalių pasirašytas, bet jis nebeatitiko įmokų dydžio.

15.3. Atsakovė daugelį mokėjimų ieškovei įvykdė, tačiau ieškovė užskaitydama mokėjimus padarė klaidų. Atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. sumokėjo ieškovei 147 Eur. Ieškovė šį mokėjimą įskaitė į 2017 m. kovo mėnesį: kredito dengimas už kovą – 84 Eur, palūkanos – 63 Eur. Išraše iš kredito sąskaitos 2022 m. balandžio 7 d. nurodyta skola, kurią sudaro nesumokėto kredito suma ir palūkanos. 2017 m. balandžio 28 d. 151,65 Eur mokėjimas liko nepakitęs. 2017 m. vasario 2 d. mokėjimas įskaitytas: kredito dengimas – 46,37 Eur, palūkanos – 63,63 Eur. 2017 m. vasario 28 d. 136,79 Eur mokėjimas (lieka 13,02 Eur) įskaitytas: kredito dengimas – 73 Eur, palūkanos – 63,60 Eur. Visi mokėjimai atlikti 2016 m. ir 2017 m. yra didesni, nei nurodyti ieškovės pateiktame į bylą grafike, kuris atsakovei nebuvo žinomas. Atsižvelgiant į tai, teismas neteisingai vertino, kad atsakovė atliko mokėjimus pagal ieškovės į bylą pateiktą naują grafiką ir, kad atsakovei buvo žinoma kur ir į kokią sąskaitą reikia atlikti mokėjimus.

15.4. Ieškovė nurodė per didelį kredito likutį – 2017 m. lapkričio 1 d. – 135,07 Eur. Ieškovės pateiktame naujame grafike numatyti mokėjimai sutampa su ieškovės buhalterės paskaičiuotomis sumomis ir atsakovės atliktais mokėjimais yra šie: 2016 m. gegužės mėn. – 80,31 Eur kreditas, 79,75 Eur palūkanos; 2016 m. liepos mėn. – 82,64 Eur kreditas, 77,44 Eur palūkanos; 2016 m. rugsėjo mėn. – 70,55 Eur kreditas, 67,14 Eur palūkanos; 2016 m. gruodžio mėn. – 75,24 Eur kreditas, 62,45 Eur palūkanos. Kiti naujame grafike nurodyti mokėjimai 2016 m., 2017 m. yra neteisingi ir neatitinka 2022 m. balandžio 7 d. išrašo iš kredito sąskaitos, kurį pateikė ieškovė. Pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 28 d. naujame grafike nurodyta: palūkanos – 74,67 Eur, įmoka – 186,95 Eur, išraše iš sąskaitos: palūkanos – 71,56 Eur, įmoka – 183,84 Eur; 2016 m. gegužės 28 d. naujame grafike nurodyta: palūkanos – 80,97 Eur, 79,72 Eur, įmoka – 160,03 Eur, išraše iš sąskaitos: palūkanos – 81 Eur, palūkanos – 79,75 Eur, įmoka – 160,06 Eur; 2016 m. birželio 28 d. naujame grafike nurodyta: įmoka – 160,03 Eur, išraše iš sąskaitos: įmoka – 160,06 Eur;

15.5. 2017 m. sausio 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 5 203,93 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 5 277,99 Eur; 2017 m. vasario 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 5 128,98 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 5 157,45 Eur; 2017 m. kovo 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 5 047,14 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 5 157,45 Eur; 2017 m. balandžio 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 4 970,30 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 4 976,54 Eur; 2017 m. gegužės 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 4 890 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 4 894,13 Eur; 2017 m. birželio 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 4 811,87 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 4 812,44 Eur; 2017 m. rugpjūčio 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 4 649,66 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 4 730,32 Eur; 2017 m. rugsėjo 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 4 568,02 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 4 649,66 Eur; 2017 m. spalio 28 d. naujame grafike nurodyta: likutis – 4 483,62 Eur, išraše iš sąskaitos: likutis – 4 568,02 Eur. Surašius įmokas naujame grafike paskolos likutis pagal atsakovės įmokas 2017 m. lapkričio 1 d. yra 4348,55 Eur; ieškovė nurodo paskolos likutį – 4 483,62 Eur. Skirtumas tarp šių sumų – 135,07 Eur, t. y. tokiai sumai ieškovė yra padidinusi paskolos likutį 2017 m. lapkričio 1 dienai. Atsakovė pateikė paskaičiavimus, jog 2019 m. sausio mėnesiui ieškovė padidino paskolos sumą – 99,07 Eur, palūkanų sumą – 54,12 Eur. Iš viso 2019 m. sausio 1 d. padidintas paskolos likutis – 234,14 Eur suma, padidinta paskolos suma – 54,12 Eur.

Atsiliepimas

15.6. Atsakovė skundo tęsiniuose teikia paaiškinimus dėl apskaičiavimų analogiškai teiktiems paaiškinimas pateiktiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Mano, kad ieškovė padidino bendrą kredito sumą 4 483,62 Eur, kai reali yra 4 249,48 Eur, t. y. 234,14 Eur, o ieškovės nurodyta palūkanų suma – 641,51 Eur, turi būti sumažinta iki 587,39 Eur. Prašo teismo nepriteisti delspinigių, nes ne dėl savo kaltės atsakovė negalėjo laiku sumokėti įmokų.

15.7. Paaiškina, kad teismas sprendimo 19 punkte klaidingai teigia, kad atsakovė nemokėjo įmokų nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, nors atsakovė įmokų nemokėjo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Tai, kad ieškovė spalio 30 d. atliktas atsakovės įmokas užskaitė lapkričio mėnesį, nepaneigia, jog atsakovė įmokas atliko spalio mėnesį. Atsakovė įmokų nuo 2017 m. lapkričio nebemokėjo, nes nebuvo žinoma sąskaita į, kurią reikia sumokėti įmokas ieškovei ir nebuvo įmanoma susiekti su ieškove. Paaiškino, kad atsakovė yra pensininkė, gauna 446 Eur dydžio pensiją, prižiūri sergančią dukrą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L KU „Baltija“ prašo N. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-83- 1174/2024; priteisti L KU „Baltija“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškovė teisingai apskaičiavo apeliantės skolos likutį, į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir paaiškinimus, todėl nesutinka su apeliantės nurodomais argumentais.

16.2. Apeliantės pradelstų mokėjimų suma pagal Sutartį 2021 m. balandžio 4 d. (ieškinio pareiškimo dienai) sudarė viso 5 925,13 Eur, iš kurių: nesumokėta kredito suma – 4 483,62 Eur; priskaičiuotos mokėjimo palūkanos (14 procentų, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki galutinio kredito grąžinimo termino pagal Sutartį, t. y. 2021 m. balandžio 4 d.) –1 407,57 Eur; priskaičiuoti delspinigiai už 180 d. (0,05 procentų, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. balandžio 4 d.) – 33,94 Eur.

16.3. 2016 m. balandžio 5 d. ieškovė į apeliantei priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) KU „Baltija“, išmokėjo 8 000 Eur paskolą. Iš einamosios sąskaitos išrašo matyti, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. išsigrynino pilną, pagal Sutartį suteiktą kredito sumą – 8 000 Eur. Kaip teisingai nustatė teismas, apeliantė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – paskolos negrąžino ir palūkanų bei kitų privalomų mokėti sumų pagal mokėjimo grafike nustatytą tvarką ir terminus nesumokėjo.

16.4. Nesutinka su apeliantės vertinimu, jog ji sumokėjo 8 082,69 Eur ir pilnai atsiskaitė su ieškove. Prieš sudarant Kredito sutartį, apeliantei buvo pateikta standartinė informacija apie kreditą, kurioje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito suma, kurią turės sumokėti yra 11 261,51 Eur. Teismas pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo grafiką pagrįstai nustatė, kad apeliantei dalį paskolos grąžinus anksčiau ir ieškovei atnaujinus mokėjimo grafiką, apeliantės mokėtinų palūkanų suma buvo sumažinta iki 2 438,28 Eur, kai sudarant sutartį buvo numatyta 3 261,51 Eur palūkanų suma. Nuo išmokėto kredito apeliantei, vadovaujantis Sutartimi, buvo skaičiuojamos palūkanos, kurias ieškovė sumažino, atsižvelgiant į apeliantės atliktą didesnę įmoką, nei buvo numatyta pagal grafiką.

16.5. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. apeliantė neatliko nei vienos įmokos, todėl 2019 m. sausio 28 d. apeliantė buvo pradelsusi sumokėti 1 379,59 Eur paskolos, 776,59 Eur palūkanų bei 222,12 Eur delspinigių. Pagal Sutarties specialiosios dalies 6.1 punktą, apeliantei buvo skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1 punktą, apeliantė įsipareigojo Kredito sutarties specialiojoje dalyje ir kredito grafike nustatyta tvarka sumokėti kredito ir kartu grąžinamų palūkanų bei kitus mokėjimus.

16.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2019 metų sausio mėnesio paskolos ir palūkanų nemokėjo. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingas skolos neapmokėjimo priežastis. Ieškovės įsitikinimu, apeliantė skaičiuodama paskolos likutį, neįvertina mokėtinų palūkanų, netesybų ir neatsižvelgia į aplinkybę, jog 2 metus neatliko nei vienos įmokos paskolos grąžinimui.

16.7. Pasibaigus Kredito sutarčiai, apeliantė toliau iš dalies vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. gegužės 25 d., 2021 m. birželio 23 d. ir 2021 m. liepos 28 d. į KU „Baltija“ sąskaitą įmokėjo po 200 Eur, iš kurių: 2021 m. balandžio 27 d. – 99,08 Eur buvo užskaityti delspinigių dengimui; 2021 m. gegužės 25 d. – 126,49 Eur buvo užskaityti delspinigių dengimui; 2021 m. birželio 23 d. – 43,82 Eur buvo užskaityti delspinigių dengimui; 2021 m. liepos 28 d. – 99,69 Eur buvo užskaityti delspinigių dengimui. Apeliantės pervedamos lėšos buvo skirstomos Sutarties bendrosios dalies, 7.8 punkte nurodyta tvarka, todėl apeliantės vėlavimo atlikti einamąsias įmokas ir/arba jų visiško neatlikimo, susikaupė delspinigiai, dėl ko, apeliantės po vėlavimo atliktos įmokos, vadovaujantis Sutarties 7.8 punktu, pirma buvo skiriamos netesyboms, o tik vėliau palūkanoms ir kredito sumai dengti.

16.8. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė palūkanas skaičiavo nuo negrąžintos kredito sumos (o ne nuo visos kredito sumos), o nuo 2021 m. balandžio 4 d. , t. y. suėjus galutiniam kredito pagal Kredito sutartį grąžinimo terminui, pagal sutartį palūkanos ir delspinigiai nebuvo skaičiuojami, t. y. suėjus galutiniam kredito pagal sutartį grąžinimo terminui įsiskolinimo dydis buvo užfiksuotas ir nekito. Apeliantės atliekami mokėjimai buvo skiriami tik iki galutinio kredito grąžinimo termino susikaupusių delspinigių ir palūkanų dengimui. Teismas pagrįstai nustatė, kad pradelsta mokėjimų suma pagal Kredito sutartį yra 5 125,13 Eur, kurią sudaro: 4 483,62 Eur nesumokėta kredito suma ir 641,51 Eur mokėjimo palūkanos. Apeliantė apeliaciniu skundu nepaneigė, kad pradelstų mokėjimų suma pagal Kredito sutartį yra kitokia, nei paskaičiavo ieškovė. Apeliantės grąžinta bendra suma – 8 082,69 Eur, buvo įskaityta pagal Kredito sutartyje nustatytą įsipareigojimų vykdymo eiliškumą. Apeliantės įsiskolinimas ieškovei nėra padengtas ir ieškinio pateikimo dieną sudarė 5 923,13 Eur.

16.9. Apeliantei buvo įteikti paskolos mokėjimo grafikai bei raginimai įvykdyti susidariusį įsiskolinimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė žinojo skolos likutį ir kokiu banko sąskaitos numeriu turi būti atliekami pavedimai. Apeliantė visais būdais stengiasi išvengti skolos mokėjimo, todėl nurodo skirtingas aplinkybes, kuriomis nepagrįstai teisina prievolės nevykdymą. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 11 d. siuntė apeliantei pranešimus, į kokią sąskaitą turėtų būti vykdomi sutartiniai įsipareigojimai pagal Sutartį, kuriuose buvo nurodyti unijos rekvizitai, skolos likutis bei banko sąskaitos numeris, kuriuo turi būti pervedami pinigai. Apeliantei pranešimai buvo siųsti gyvenamosios vietos pagal viešųjų registrų duomenis adresu: (duomenys neskelbtini), ir Kredito sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

16.10. Apeliantė klaidingai nurodo, jog jai ieškovė neįteikė mokėjimo grafiko bei suderinimo akto. Teismas sprendimo 17 punkte patvirtino, kad ieškovė įteikė apeliantei atnaujintą mokėjimo grafiką bei nurodė, kad iš detalios skolos apskaičiavimo lentelės yra matoma, kad apeliantės mokėjimai paskolos dengimui buvo atliekami būtent pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. atnaujintą paskolos grąžinimo grafiką. Byloje esantys duomenys paneigia apeliantės paaiškinimą, kad ji turėjo tik 2016 m. balandžio 4 d. mokėjimo grafiką. 2016 m. gruodžio 28 d. apeliantės mokėtos sumos Swedbank, AB, kredito dengimui – 75,24 Eur ir palūkanų dengimui – 62,45 Eur, sutampa su 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo grafike nurodytomis sumomis, taip pat 2017 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodyme palūkanų dengimo suma 63,63 Eur suma sutampa 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo grafike nurodyta 2017 m. sausio 28 d. palūkanų suma.

16.11. Ieškovė 2021 m. liepos 15 d. siuntė apeliantės gyvenamosios vietos pagal viešųjų registrų duomenis adresu pranešimą, į kokią sąskaitą turėtų būti vykdomi sutartiniai įsipareigojimai pagal Sutartį. 2022 sausio 7 d. ieškovė registruotu paštu išsiuntė raginimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus apeliantės gyvenamosios vietos pagal viešųjų registrų duomenis ir Kredito sutartyje nurodytais korespondencijos adresais, tačiau apeliantė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.

16.12. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra protingo, teisingo ir sąžiningo dydžio, todėl nėra pagrindo jos sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18. Atsakovė N. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. kovo 13 d., 2024 m. kovo 29 d., 2024 m. kovo 31 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 26 d. gydytojo įrašus; Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie įregistruotą laikinai nevykdomą veiklą; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) sprendimą dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo; Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie įregistruotą laikinai nevykdomą veiklą; 2024 m. balandžio 29 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas; mokėjimo dokumentai apie sumokėtas įmokas ieškovei; 2016 m. gegužės 27 d. pranešimas ir 2016 m. balandžio 18 d. 2016 m. liepos 28 d. prašymus adresuotus ieškovei; sąskaitos išrašus.

19. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės kartu su apeliacinius skundu pateikti įrodymai – mokėjimo dokumentai apie sumokėtas įmokas, 2016 m. gegužės 27 d. pranešimas ir 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. liepos 28 d. prašymai, sąskaitos išrašai buvo šalių pateikti į bylą, nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantės pateikti medicininiai dokumentai, duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas neturi jokios įtakos sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus, kaip perteklinius.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė N. A. ir ieškovė L KU „Baltija“ (buvęs pavadinimas – Šiaulių kredito unija) 2016 m. balandžio 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 8 000,00 Eur dydžio kreditą. Pagal Kredito sutartį terminas grąžinti kreditą baigėsi 2021 m. balandžio 4 d. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, ir sumokėti kitus sutartyje numatytus mokesčius nustatyta tvarka bei terminais. Kredito sutartyje numatyta pradinė kintamųjų (minimali) palūkanų norma – 14 proc., o pavėlavus mokėti įmokas nustatyti 0,05 procentų dydžio delspinigiai mokami už kiekvieną pradelsta mokėti dieną nuo gavėjo nesumokėtos kredito, palūkanų, mokesčių sumos. Taip pat numatyta, kad kredito gavėjo pajinio įnašo dydis – 10 procentų (skaičiuojant nuo bendros kredito sumos). Iš sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovei 2016 m. balandžio 5 d. sumokėjus pagal Kredito sutartį ieškovei iki kredito gavimo privalomus mokėjimus, ieškovė tą pačią dieną išmokėjo atsakovei į sąskaitą 8 000 Eur kreditą, kurį atsakovė nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. išsigrynino.

23. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 (dabar – Nr. B2-53-430/2024) ieškovei KU „Baltija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. Č. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d.

Dėl skolos priteisimo

24. Pirmosios instancijos teismas apskųstu galutiniu sprendimu konstatavo, kad visi atsakovės atlikti mokėjimai pagal Kredito sutartį buvo įskaityti pagal sutartyje nustatytą įsipareigojimų vykdymo eiliškumą, bei sutiko su ieškovės paskaičiavimais, jog pradelsta mokėjimų suma pagal Kredito sutartį yra 5 125,13 Eur, kurią sudaro: 4 483,62 Eur nesumokėta kredito suma ir 641,51 Eur mokėjimo palūkanos.

25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi ieškovė visus paskaičiavimus atliko nuo 8 000 Eur sumos bei netinkamai paskirstė gautas įmokas. Teigia, kad yra sumokėjusi ieškovei visą bendrą gražintiną sumą – 8 082,69 Eur, todėl yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ji nemokėjo ieškovei įmokų 2017 m., 2020 m., 2021 m.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovei išmokėjus apeliantei 8 000 Eur kreditą, apeliantė 2016 m. balandžio 28 d., 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. birželio 28 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė ieškovei prašymus dėl paskolos dengimo ne pagal grafiką didesnėmis sumomis (el. bylos t. 2, b. l. 39–46). Iš sąskaitos išrašo nustatyta, kad apeliantė paskolos dengimui įnešė (el. bylos t. 2, b. l. 32–33): 2016 m. balandžio 28 d. 1 200 Eur ir 74,67 Eur; 2016 m. gegužės 27 d. – 160,06 Eur, 2016 m. birželio 28 d. – 1 081 Eur, 2016 m. liepos 28 d. – 82,64 Eur ir 77,44 Eur, 2016 m. rugpjūčio 29 d. – 300 Eur ir 69,47 Eur; 2016 m. lapkričio 29 d. 43,73 Eur. Iš minėtos sąskaitos matyti, kad ieškovė gautus mokėjimus iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. užskaitė kredito dalies ir palūkanų, paskaičiuotų pagal nepadengtos kredito dalies likutį, dengimui, o iš 2016 m. lapkričio 29 d. sumokėtos 43,73 Eur sumos, užskaitė paskolos dengimui ir 0,02 Eur delspinigiams. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 7 d. išrašo iš paskolos sąskaitos, atlikus įskaitymus, paskolos likutis 2016 m. lapkričio 29 d. buvo 5 353,23 Eur.

27. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog jos atliktus išankstinius mokėjimus ieškovė turėjo užskaityti iškarto po sumokėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

28. Apeliantė atliko išankstinius mokėjimus į sąskaitą. 2016 m. balandžio 28 d. apeliantė pervedė 1 274,67 Eur, iš kurios tą pačią dieną buvo įskaityta 183,84 Eur suma, kuri turėjo būti mokama pagal grafiką, o likusi 1 090,83 Eur suma 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo užskaityta 2016 m. balandžio 29 d. kredito dalies dengimui (el. bylos t. 2, b. l. 32–43, 97). Taip pat apeliantė 2016 m. gegužės 17 d. pervedė 160,06 Eur. 2016 m. birželio 28 d. apeliantė pervedė į sąskaitą 1 081 Eur. 2016 m. liepos 28 d. – 82,64 Eur ir 77,44 Eur. Taip pat apeliantė 2016 m. rugpjūčio 29 d. pervedė į sąskaitą 367,47 Eur (300 Eur paskolos dengimui ir 69,47 Eur palūkanų dengimui), 2016 m. lapkričio 29 d. – 43,73 Eur. Visi mokėjimai buvo užskaityti (el. bylos t. 2, b. l. 33). Pažymėtina, kad byloje esančių grynųjų pinigų įnešimo kvituose, kuriuos yra pasirašiusi apeliantė, nurodytos sumos sutampa su apeliantei priklausančios sąskaitos išraše 2016 metais gautomis sumomis.

29. Kredito sutarties specialiosios dalies 7.6. punkte įtvirtinta, jei į Kredito unijos sąskaitą yra pervedama daugiau piniginių lėšų, negu nurodyta kredito grafike, teigiamas likutis be atskiro Kredito gavėjo nurodymo yra pervedamas į Kredito gavėjo sąskaitą, esančią Kredito unijoje, nurodytą specialioje dalyje. Taip pat Kredito sutarties specialiosios dalies 7.7. punkte numatyta, kad Kredito gavėjas, įspėjęs Kredito uniją raštu prieš 10 kalendorinių dienų ir sumokėjęs Kredito unijai mokestį už prieš laiką grąžinamą kreditą, turi teisę grąžinti kreditą arba jo dalį anksčiau, negu nustatyta specialiojoje dalyje ir (ar) kredito grafike.

30. Nagrinėjamu atveju apeliantė įmokas pervesdavo į einamąją sąskaitą, iš kurios ji galėjo atlikti pavedimus, atsiskaitymus (laisvai disponavo sąskaitoje esančiomis lėšomis), taip pat iš šios sąskaitos buvo nuskaitomos įmokos mokėtinos pagal Kredito sutartį. Apeliantei tuo metu nevėluojant mokėti įmokų ir tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovė pagrįstai nesivadovavo Kredito sutarties 7.4. punktu, ir be atskiro apeliantės prašymo neužskaitė įmokos išankstiniams mokėjimams pagal grafiką padengti, ir šias lėšas nurašė po jų sumokėjimo kitą mokėjimo grafiko dieną, t. y. grafike nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog tenkino du apeliantės prašymus dėl išankstinio skolos grąžinimo ir už prieš laiką grąžinamą kreditą apeliantė sumokėjo mokestį, numatytą Kredito sutarties specialiosios dalies 7.7. punkte.

31. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės sutikimu, apeliantei dalį paskolos grąžinus anksčiau, nei numatyta mokėjimo grafike, ieškovė perskaičiavo likusios paskolos dalį bei palūkanas, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atnaujino paskolos grąžinimo grafike nurodytas sumas, todėl atsakovė privalėjo toliau mokėti mėnesines įmokas pagal pateiktą atnaujintą paskolos grąžinimo grafiką. Iš išrašo iš paskolos sąskaitos ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo grafiko nustatyta, kad apeliantei dalį paskolos grąžinus anksčiau ir ieškovei atnaujinus mokėjimo grafiką, apeliantės mokėtinų palūkanų suma buvo sumažinta iki 2 438,28 Eur, kai sudarant Kredito sutartį buvo numatyta 3 261,51 Eur palūkanų suma, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovė įskaičius išankstinį mokėjimą neperskaičiavo palūkanų.

32. Kaip matyti iš sąskaitos, nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. apeliantė neatliko nė vieno mokėjimo (el. bylos t. 2, b. l. 36). Apeliantei minėtu periodu nesumokėjus įmokų pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. grafiką, ieškovė, pagal Kredito sutarties specialios dalies 6.1. punktą, nuo 2017 m. lapkričio 28 d. skaičiavo 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.

33. Apeliantė pagal mokėjimo grafiką nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 28 d. nesumokėjo nė vienos įmokos, todėl 2019 m. sausio 28 d. apeliantė buvo pradelsusi sumokėti 1 379,59 Eur paskolos, 776 Eur palūkanas bei 222,12 Eur delspinigius.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantei vėluojant atlikti mokėjimus pagal grafiką, ieškovė skaičiavo Kredito sutarties specialiosios dalies 6.1. punkte numatytus 0,05 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.

35. Pažymėtina, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Apeliantė savo pareigos grąžinti kreditą ir palūkanas pagal šalių nustatytą kredito grąžinimo grafiką nevykdė tinkamai, todėl ieškovė pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo bendros negrąžinto kredito ir palūkanų sumos už 180 dienų.

36. Kaip matyti iš išrašo iš paskolos sąskaitos, delspinigiai už netinkamą Kredito sutarties vykdymą buvo skaičiuojami nuo vienos įmokos turėtos atlikti pagal grafiką iki kitos įmokos. Apeliantei vėluojant mokėti įmokas arba jų nemokant, susiklostė situacija, jog apeliantė nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nedengė paskolos likučio, nes, pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.8. punktą, apeliantės pervedamomis įmokomis buvo dengiami delspinigiai bei pradelstos mokėti palūkanos (el. bylos t. 2, b. l. 97–100).

37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė teisingai paskirstė gautas įmokas.

38. Kredito sutarties specialios dalies 7.8 punkte numatyta, kad numatytas įsipareigojimų vykdymo eiliškumas: 7.8.1. pirmąją eile – delspinigiai ir baudos, 7.8.5 penktąja eile – palūkanos ir 7.8.7 septintąja eile – kredito grąžinimas. Kaip nustatyta iš išrašo iš paskolos sąskaitos, nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2021 m. liepos 28 d. apeliantė iš viso sumokėjo 3 300 Eur įmokas (el. bylos t. 2, b. l. 36, 98–100). 2019 m. sausio 30 d. apeliantės atlikta 200 Eur įmoka, nepilnai padengė delspinigius, kurie siekė 224,28 Eur, todėl po šio mokėjimo liko nepamokėta – 24,27 Eur delspinigių suma. Kitą 200 Eur įmoką apeliantė atliko tik 2019 m. gegužės 21 d., todėl pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 7.8 punkte numatytą įsipareigojimų vykdymo eiliškumą, pagrįstai pirmiausia buvo dengiami delspinigiai 154,09 Eur ir 45,91 Eur palūkanų suma. Tai gi, padengus susidariusius delspinigius, nuo likusios įmokos sumos buvo dengiama palūkanų skola ir skola Kredito sutarties bendrosios dalies 7.8. punkte nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktame išraše iš paskolos sąskaitos yra detaliai nurodyta už kokią sumą, už kurį laikotarpį ir kokio dydžio yra paskaičiuoti delspinigiai (CPK 185 straipsnis).

39. Pasibaigus kredito grąžinimo terminui (2021 m. balandžio 4 d.) apeliantė tęsė sutartinių įsipareigojimų vykdymą – dengė skolą kas mėnesį t. y. 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. gegužės 25 d., 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. liepos 28 d., sumokėdama po 200 Eur. (el. bylos t. 2, b. l. 37). Pasibaigus kredito grąžinimo terminui (2021 m. balandžio 4 d.) mokėjimo palūkanų suma sudarė 1 407,57 Eur. Iš minėtų mokėjimų buvo užskaityta delspinigių dengimui: 2021 m. balandžio 27 d. – 99,08 Eur, 2021 m. gegužės 25 d. – 126,49 Eur, 2021 m. birželio 23 d. – 43,82 Eur, 2021 m. liepos 28 d. – 99,69 Eur. Likusio šių įmokų sumos užskaitytos paskolos dengimui, ir liko nesumokėta 641,51 Eur mokėjimo palūkanos bei 4 483,62 Eur paskolos suma (el. bylos t. 2, b. l. 100).

40. Iš šios nutarties 39 punkte aptartų aplinkybių matyti, kad suėjus galutiniams pagal sutartį kredito grąžinimo terminui, ieškovė nebeskaičiavo palūkanų ir delspinigių, o apeliantės atliekami mokėjimai buvo skiriami iki galutinio kredito grąžinimo termino susikaupusių delspinigių ir palūkanų dengimui.

41. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, byloje esančius šalių paaiškinimus, išanalizavusi apeliantės atliktus mokėjimus ir ieškovės atliktus mokėjimų įskaitymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės skola ieškovei pagal Kredito sutartį sudaro bendrą 5 925,13 Eur sumą.

42. Apeliantės skunde nurodo, jog ji sumokėjusi įmokas (8 082,69 Eur) atsiskaitė su ieškove pagal Kredito sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliaciniame skunde išdėstytu vertinimu, nes kaip matyti iš apeliantės 2016 m. balandžio 4 d. pasirašytos Standartinės informacijos apie kreditą, nurodyta, kad bendra vartojimo kredito suma, kurią turės sumokėti apeliantė yra 11 261,51 Eur (vartojimo kreditas – 8 000 Eur, bendra vartojimo kredito kaina – 3 261,51 Eur, iš jų 3 181,51 Eur palūkanos ir 80 Eur išlaidos). Iš išrašo iš paskolos sąskaitos ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo grafiko nustatyta, kad apeliantei dalį paskolos grąžinus anksčiau ir ieškovei atnaujinus mokėjimo grafiką, apeliantės mokėtinų palūkanų suma buvo sumažinta iki 2 438,28 Eur, kai sudarant sutartį buvo numatyta 3 261,51 Eur palūkanų suma. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad apeliantei sumokėjus iš viso 8 082,69 Eur įmokas, ji niekaip negalėjo tinkamai atsiskaityti su ieškove, juo labiau, kad apeliantei vėluojant pagal mokėjimo grafiką mokėti įmokas buvo skaičiuojami delspinigiai.

43. Apeliantė skunde teigia, kad jai nebuvo žinoma, kokią sumą skolos dengimui turi mokėti ieškovei, jog nežinojo ieškovės sąskaitos numerio, nes jai ieškovė apie pakeitimus nepranešdavo, dėl to ji neatliko įmokų. Be to, jai nebuvo įteiktas ir žinomas mokėjimo grafikas.

44. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, kad ji aktyviai domėjosi, kaip toliau vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tačiau jai gauti informacijos nepavyko.

45. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad raginimai 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 11 d. vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovei buvo siųsti Kredito sutartyje ir Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantei priklausančios individualios įmonės N. A. vaistinė „(duomenys neskelbtini)“ adresu – (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 18–19, t. 2, b. l. 161–162). Taip pat ieškovė raginimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus 2021 m. liepos 14 d. siuntė apeliantei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 20–22), o 2022 m. sausio 6 d. siuntė raginimą apeliantei tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek apeliantės įmonės adresu (el. bylos t. 1, b. l. 23–24). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siuntė apeliantei raginimus (pranešimus), kuriuose buvo nurodyti reikalingi duomenys sutartinių įsipareigojimų vykdymui, t. y. sąskaitos numeris, ieškovės adresas, atmestini apeliantės argumentai, jog jai nebuvo žinomi duomenys reikalingi įmokos mokėjimui ir ji neturėjo galimybės šiuos duomenis gauti.

46. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog ji negalėjo atlikti mokėjimų, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad apeliantė 148,65 Eur įmoką sumokėjo 2017 m. spalio 30 d., jos dalis buvo užskaityta 2017 m. lapkričio 1 d. (128,63 Eur) ir dalis – 2017 m. lapkričio 28 d. (20,02 Eur) (el. bylos t. 2, b. l. 36, 98), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, apeliantė sutartinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, nors įmoką sumokėjo 2017 m. spalio 30 d. Kaip minėta, šios nutarties 45 punkte, apeliantei buvo žinomi reikalingi duomenys įmokų mokėjimui, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, apeliantei nebuvo žinoma sąskaita, į kurią reikėjo sumokėti įmokas ar ieškovės adresas bei kiti reikalingi duomenys.

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei įskaičius apeliantės išankstinę įmoką, buvo perskaičiuotos mokėjimo palūkanos, atsižvelgiant į likusios negrąžintos paskolos likutį ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas naujas mokėjimo grafikas. Nors byloje, nėra pakvitavimo ar kito įrodymo, jog apeliantei būtų pasitašytinai įteiktas naujas mokėjimo grafikas, tačiau kiti byloje duomenys patvirtina, jog apeliantei buvo žinoma apie pakeitimus padarytus mokėjimo grafike. Iš sąskaitos išrašo ir apeliantės pateiktų mokėjimo dokumentų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. mokėtos sumos Swedbank, AB, kredito dengimui – 75,24 Eur ir palūkanų dengimui – 62,45 Eur, sutampa su 2016 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo grafike nurodytomis sumomis, kurios mokėjimą priėmusiam banko darbuotojui, negalėjo būti žinomos. 2017 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodyme palūkanų dengimo suma 63,63 Eur suma sutampa naujame mokėjimo grafike nurodyta 2017 m. sausio 28 d. palūkanų suma. Tai gi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės atlikti bankiniai mokėjimai patvirtina, jog jie visiškai sutampa su ieškovės 2016 m. rugpjūčio 1 d. atnaujintame paskolos grąžinimo grafike nurodytomis sumomis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantei apie atnaujintą paskolos grąžinimo grafiką buvo žinoma, ir ji turėjo galimybę iš ieškovės gauti dominančią informaciją ar konsultaciją. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų nesutikusi su ieškovės atliktais įskaitymais pagal mokėjimo grafiką, reiškusi pretenzijas. Sąskaitos išrašo duomenimis, visos apeliantės įmokėtos sumos – 8 082,69 Eur, buvo įskaitytos pagal Kredito sutartyje nustatytą įsipareigojimų vykdymo eiliškumą.

48. Teisėjų kolegija plačiau dėl apeliaciniame skunde nurodytų apeliantės nurodytų paskaičiavimų dėl jos atliktų mokėjimų nepasisako, nes apeliantės pateiktuose perskaičiavimuose nurodomas jos manomas gautų sumų įskaitymas kredito ir palūkanų dengimui, kuris neatitinka ieškovės pateikto paskolos grąžinimo grafiko, bei Kredito sutarties bendrosios dalies 7.8. punkte numatyto įsipareigojimų vykdymo eiliškumo.

49. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

50. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog apeliantė pažeidė Kredito sutartį, jos nevykdė tinkamai, įvertinus apeliantės atliktus mokėjimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pradelsta mokėjimų suma pagal Kredito sutartį yra 5 125,13 Eur, kurią sudaro: 4 483,62 Eur nesumokėta kredito suma ir 641,51 Eur mokėjimo palūkanos. Apeliantė nepaneigė ir neįrodė, kad pradelstų mokėjimų suma pagal Kredito sutartį yra kitokia, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apibendrinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės 4 483,62 Eur nesumokėtą kredito sumą ir 641,51 Eur mokėjimo palūkanas, ir priimtu galutinius sprendimu pagrįstai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jos nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė pradėjo bylinėtis, todėl turi pati susimokėti šias išlaidas.

52. Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir visų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

53. Ieškovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 3 388,00 Eur sumą už teisines advokato paslaugas.

54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos). Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina ir į kilusio ginčo sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas svarbias aplinkybes.

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, atsižvelgė, jog ieškovė rašytinius paaiškinimus byloje yra du kartus pateikusi prieš pat posėdį (2023 m. gruodžio 7 d. ir 2024 m. sausio 17 d.) ir dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas atsakovei nespėjus susipažinti su pateiktais dokumentais. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 238,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nors ir nesutinka su skundžiamu galutiniu sprendimu priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau jokių objektyvių nesutikimo argumentų nenurodė. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, į šalies elgesį proceso metu, į Rekomendacijose nustatytus dydžius ir kitus kriterijus ir galutiniu sprendimu palikęs preliminarų sprendimą nepakeistą, pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Vien tai, kad apeliantė nenori mokėti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo vertinti, kad patenkinus ieškinį (palikus preliminarų sprendimą nepakeistą), ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

57. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

58. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas galutinius sprendimu tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

60. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Ieškovės atstovas 2024 m. rugpjūčio 16 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, jog ieškovė ir ją atstovaujantis advokatas susitarė dėl šių išlaidų apmokėjimo. Gautame 2024 m. rugsėjo 9 d. rašte ieškovę atstovaujantis advokatas nurodė, kad ieškovė atsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas. Kartu su raštu pateikė į bylą ieškovę atstovaujančios advokatų kontoros vyr. finansininkės 2024 m. rugsėjo 9 d. pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje, kurioje nurodytos PVM sąskaitos faktūros išrašytos bendrai 1 210 Eur sumai už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir patvirtinta, kad už suteiktas teisines paslaugas ieškovė atsiskaitė.

62. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, 31 punktas).

63. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovės atstovui pateikus duomenis apie apmokėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra pagrindas spręsti dėl šių išlaidų priteisimo.

64. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11. punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą yra 1,3, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, šiuo atveju apskaičiuojant didžiausias ieškovui galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas, taikytinas 2024 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 2 110,30 Eur, o didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur x 1,3). Ieškovės prašomos priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija didžiausių Rekomendacijų pagrindu priteistinų sumų, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, bylos sudėtingumą, šios išlaidos priteistinos ieškovei L KU „Baltija“ iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, iš atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė