Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl pirmojo ir antrojo pareiškėjos reikalavimo pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas 1991 m. spalio 28 d. pareiškėjai pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę suklaidino pareiškėją, kad M. K. žemė užlieta tvenkiniais. M. K. žemė niekada nebuvo užlieta jokiais tvenkiniais, tą įrodo archyviniai duomenys. Pareiškėja, būdama suklaidinta, sutiko su nuosavybės teisių atkūrimu: apribojimu 5 metus naudotis paveldėta žeme, bendrasavininkiškumo statusas, valstybinės žemės dalies išnuomojimas privačiam asmeniui 50 metų. Pareiškėja, gavusi nepatvirtintą informaciją, kad galimai ne visa tėvo žemė po tvenkiniais, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, į atsakovą, tačiau įstaigų vadovai patikino, kad žemė grąžinta natūra. Pareiškėja kreipėsi į privatų valstybinės žemės nuomininką ir į prokuratūrą. Prokuratūra 2011 m. sausio 12 d. raštu nurodė atsakovui pašalinti pažeidimus. Atsakovas savavališkai pernuomavo valstybinę žemę 25 metams. 2013 m. rugpjūtį atsakovas rašte nurodė, kad galbūt K. B. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant jos tėvui M. K. priklausiusią žemę natūra ne toje vietoje, kurioje jis iš tikrųjų tą žemę valdė. Po susirašinėjimų 2015 m. gruodžio 28 d. NŽT raštu Nr. ISS-3705-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ patvirtino, kad sprendimai grąžinant natūra M. K. turėtą žemę 4.65 ha priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. 2016 m. kovo 16 d. susitikime Elektrėnuose atsakovas oficialiai patvirtino padarytas klaidas pareiškėjos atžvilgiu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų padėčiai ištaisyti. 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. kovo 24 d. atsakovo raštuose nėra suteikta teisingos informacijos apie pareiškėjos paveldėtą tėvo žemę. 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad kreipėsi į prokuratūrą. Pareiškėja visą laiką buvo aktyvi, prašė iš atsakovo teisingų duomenų, ne kartą kreipėsi į Žemės ūkio ministerijos vadovus, atsakovas vengė pateikti teisingą informaciją. Pavyzdžiui, 2017 m. spalio 30 d. raštu atsakovas savavališkai keičia tėvo faktinės žemėvaldos vietą bei asmenų, kurių žemės sklypai pateko į tėvo turėtą žemę skaičių ir sąrašą. Atsakovas sąmoningai neteisingai nurodo, kad pareiškėja sutiko 25 metams nuomoti paveldėtą tėvo žemę juridiniam asmeniui, ką paneigia 2000 m. birželio 27 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 7 punktas. Pareiškėja pati kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ši atsisakė ginti viešą interesą. 2017 m. sausio 27 d. pareiškėja kreipėsi į VAAT.

2017 m. rugsėjo 7 d. Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 3IN-1301(8.1) pareiškėjai buvo suteikta informacija, kam, kada ir kokiais teisiniais pagrindais buvo atkurtos nuosavybės teisės, parduota ar kitaip perleista valdyti buvusio savininko M. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja tokiu būdu (neįgyvendinusi savo teisės naudotis paveldėta žeme) neteko naudos, kurią galėjo gauti. Nuo 1981 metų pareiškėja turi 12 arų žemės sklypą, kuriame užsiima daržininkyste ir gėlininkyste. Jeigu pareiškėjai būtų grąžinta iš tėvo paveldėta žemė (4,65 ha), pajamos iš vykdomos žemės ūkio veiklos būtų buvusios daug didesnės. Tarnyba teisinio reguliavimo nesilaikė nuo 1991 m. spalio 28 d. (prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo dienos). Pareiškėja prašo priteisti 85 000 Eur turtinę žalą, nes laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. būtų gavusi tokią naudą iš šeimos vykdomos veiklos. Minėtu laikotarpiu pareiškėja patyrė neturtinę žalą – 30 000 Eur, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, nuolatiniu stresu, pažeminimu, sužlugdytais teisėtais lūkesčiais atgauti žemę natūra. Patirti nepatogumai nėra trumpalaikiai ar mažareikšmiai, pažeidimo pobūdis yra ilgalaikis, bylinėjimasis tęsiasi ilgai. Pareiškėja pažymi, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl trečiojo pareiškėjos reikalavimų pareiškėja nurodo, kad 1991 m. paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ji buvo klaidinama dėl tėvo turėtos žemės ir dėl to, kur stovėjo jos tėvo namas. Pareiškėja manė, kad žemė priklauso bažnyčiai, tik vėliau iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo papildomus dokumentus, t. y. eksplikaciją, kurioje pavaizduota, kad jos tėvas turėjo žemės (duomenys neskelbtini) bažnytkaimio sodyboje. 2009 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) atnaujino pareiškėjai terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. K. valdytą iki nacionalizacijos 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sodyboje, (duomenys neskelbtini) sav. 2010 m. sausio 5 d. pareiškėja pateikė prašymą grąžinti minėtą žemę. Kadangi Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrius 2010 m. sausio 20 d. informavo, kad buvusio savininko turėtoje žemėvaldoje, kurią galima būtų grąžinti natūra, laisvos žemės nėra, pareiškėja sutiko neatlyginamai nuosavybėn gauti lygiavertį žemės sklypą ir pasirinko miško paskirties žemės sklypą su aiškiomis ribomis, t. y. iš vakarinės pusės – Spenglos upelis, iš pietų – Aujedo ežeras ir žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš rytų – žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriems atlikti preliminarūs kadastriniai matavimai ir įregistruoti Registrų centre. Pareiškėja pažymi, kad nuosavybės teisės į lygiavertį žemės sklypą dar neatkurtos. Atliekant minėto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus išaiškėjo, kad iš pareiškėjai suprojektuoto sklypo ir būtent iš tos dalies, kuri yra prie ežero, žemė įmatuota kitam savininkui. Pareiškėja, gindama savo teises, kreipėsi į teismą. 2016 m. rugsėjo 29 d. VAAT sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 buvo panaikinti žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikrinimo kamerialiai 2011 m. kovo 23 d. aktas Nr. 46KAM-17662, panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 51SK-17-(14.51.98), L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteista 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. rugsėjo 29 d. VAAT sprendimą paliko nepakeistą.

Remdamasi „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 106 punktu (duomenys neskelbtini) Skyriui pareiškėja pateikė 2018 m. liepos 23 d. pretenziją „Dėl 2018 m. birželio 26 d. mano pasirinkto ekvivalento / žemės sklypo proj. Nr.451 ribų paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.4936-l“. Pareiškėja pažymi, kad ribų ženklinime dalyvavusi NŽT atstovė neturėjo visų gretimų žemės sklypų planų, kuriose yra parodyta kiekvieno gretimo žemės sklypo tikroji riba (linijų ilgis) su pareiškėjos pasirinktu ekvivalentu / žemės sklypu Nr.451. Taip iš pareiškėjos ženklinimo metu buvo atimta teisė į teisingą informaciją, todėl teigdama pretenziją ji negalėjo remtis oficialiais dokumentais. 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 51SS-1598- (14.51.92) pateikė pareiškėjai pasirinkto ekvivalento / žemės sklypo Nr. 451 tikrosios ribos linijos ilgį su pietų pusėje besiribojančiu žemės sklypu kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). Ženklinimo metu nei atsakovo atstovas, nei matininkai nereagavo į pareiškėjos pretenzijas ir tęsė neteisėtus kadastrinius matavimus. Todėl kartu su pretenzija pareiškėja paprašė (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikti visų besiribojančių žemės sklypų linijų ilgius. Šiuos dokumentus pareiškėja gavo kartu su 2018 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštu Nr.51PRT-10-(14.51.6.) protokolas „Dėl L. B. 2018 m. liepos 23 d. pretenzijoje nurodytų pastabų, dėl žemės sklypo projektinis Nr. 451, pagrįstumo”. Buvo nustatytas pažeidimas ženklinant tik vieną 10 tašką. (duomenys neskelbtini) skyrius raštu pavedė individualiai S. B. įmonei „Matininkas” patikslinti vietoje 10 taško vietą. Kadangi pareiškėja jau turėjo Atsakovo iš archyvo pateiktus gretimų žemės sklypų planus su aiškiomis tikrosiomis ribomis ir linijų ilgiais, suprato, kad siūlomu 2018 m. birželio 26 d. ženklinimu buvo nustumta į skardį dar 28,98 m. toliau negu prieš teismą. Pareiškėja didelių pastangų dėka tokį tik vieno taško perženklinimas sustabdė – tai įrodo el. paštu pateiktas susirašinėjimas su matininkais.

5,22 m; su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 31,54 m; matininkų nustatyta 28,66 m; su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 77 m, matininkų nustatyta 81,91 m, ženklinimo metu sąmoningai neteisingai nustatytos taško 8 koordinatės, t. y. minėto taško atstumas iki Spenglos upės, kuris pagal preliminarius matavimus yra lygus 32 m; su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) eina laužtine linija, kurios parametrai yra 32 m, 73 m, 59,0 m, matininkų nustatyta 28,69 m, 64,86 m, 51,79 m, t. y. 9 m pločio miško paskirties žemė ilgiu 5 m yra įmatuota iš mano ekvivalento gretimam žemės sklypui kaip žemės ūkio paskirties žemė. Taip pat yra neteisingai nustatytas atstumas 6 taško iki Spenglos upės, kuris t. b. lygus 10 m; su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsitikinimu, negali būti vertinama, nes nesant minėtų žemės sklypų preliminarių matavimų plane fiksuoto atstumo iki Spenglos upės toks vertinimas yra neįmanomas. Dėl tokio neteisėto ženklinimo pareiškėja buvo nustumta į skardį 28,98 m toliau (pirmą kartą buvo nustumta į skardį 2013 m.). Tokį rezultatą galima buvo pasiekti tik pažeidus jos teisę į teisėtą mano pasirinkto ekvivalento grąžinimą, t. y. neteisėtai

sumažinus paežerės plotą ir kompensuojant trūkstamą plotą skardžiu – kas ir buvo padaryta

2018 m. birželio 26 d. ženklinimo metu. Nepriklausomai nuo to, kad teismas panaikino 2011 m. gruodžio 7d. atsakovo įsakymą, kuriuo įteisinti analogiški neteisėti kadastriniai matavimai, atsakovas dėl savanaudiškų tikslų bei dėl naudos sau ir kitiems sąmoningai atlieka tą patį, t. y. pakeičia

ekvivalento tikrąją ribą su visais gretimais žemės sklypais įmatuodamas dalį žemės iš ekvivalento

individualios S. B. įmonės matininkui V. Z., paženklinus žemės sklypą Nr. 451, bus sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į

buvusio žemės savininko M. K. valdytą žemę priėmimo. Jeigu

pareiškėja nesutiks su neteisėtais matavimais tuo atveju ženklinimo darbai negalės būti vykdomi

ir šiuo metu stabdomi.

NŽT teikė prašymą registrų centrui patikslinti gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis Nekilnojamojo turto registre. 2018 m. birželio 27 d. Valstybinės įmonės registro centro Vilniaus filialo raštu Nr.51 JP-226 pranešta (duomenys neskelbtini) skyriui, kad Registrų centras atsisako pakeisti prašomus duomenis. Apie tai (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškėją informavo 2018 m. liepos 5 d.

gauti informaciją, sąmoningai pareiškėjos iš anksto neinformuoja apie ketinimus atlikti veiksmus

su ginčo žeme ir prieš, ir po 2016 m. rugsėjo 29 d. VAAT sprendimo (pareiškėjos prašymas neatlikti jokių veiksmų / nepriminėti jokių sprendimų su žeme yra 2016 m. byloje). Atsakovas po vykusio ribų

ženklinimo pareiškėjai pateikė gretimų žemės sklypų planus, tačiau ženklinimas

sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) vyko pagal slaptus atsakovo patvirtintus ir atsakovo niekada

pareiškėjai nepateiktus naujus 2016 m. balandžio 12 d. 2017 m. kovo 29 d. planus. Kad gautų šiuos planus pareiškėja buvo priversta kreiptis į Registrų centrą.

Atsakovas demonstratyviai ignoruoja pareiškėjos teises, t. y. po teismo sprendimo nustatytais terminais geranoriškai neatlygino 500 Eur priteistos žalos (tik antstoliai išreikalavo).

Pareiškėja pažymi, kad atsakovo neteisėtas veikimas – teismo sprendimo teismo nustatytais terminais nevykdymas, neteisėtų teisės aktų priėmimas, gąsdinimas, šantažas – lėmė jos patirtą neturtinę žalą – 27 000 Eur. Pareiškėja patyrė ir tebepatiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Teisėti lūkesčiai atgauti šią žemę yra sužlugdyti net po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamos nutarties, kur pažymėta, kad negalima paneigti pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į visą jos pasirinktą žemės sklypą Nr.451, nes tai neatitiktų bendrųjų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Daug metų (18 metų) trukęs atkūrimo procesas (2009 m. – administracinė byla Nr. I-2332-189/2009) bei tebesitęsiantis bylinėjimasis (2016 m. – administracinė byla Nr. I-4256-1047/2016) pareiškėją išvargino, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, valstybe. Dvasiniai nepatogumai yra ne trumpalaikiai ir ne menkaverčiai. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus pareiškėja pateikti negali, nes tai yra ne materialūs dalykai. Taip pat egzistuoja ir tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl pirmojo ir antrojo pareiškėjos reikalavimų nurodė, kad jie atmestini. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ K. B. (L. B.) atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 4,65 ha žemės kartu su šiais bendraturčiais: S. L., Birūta A. K., M. R., M. P., K. B., J. P. ir valstybe bendrame 26,50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (tvenkinys) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame S. K. kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Remiantis Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 42/7789) esančia informacija, žemės sklypo (tvenkinio) 465/2650 dalis nuo 2002 m. kovo 13 d. nuosavybės teise priklauso Pareiškėjai ir šiuo sprendimu L. B. nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausantį 4,65 ha žemės plotą.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio 2000 m. birželio 27 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, kurį parengė V. S., 7 punkte nurodyta leisti naudotis UAB „Bartžuvė“ hidrotechniniais įrengimais ir sudaryti nuomos sutartį 5 metų laikotarpiui pagal LRV įstatymus, taip pat yra pareiškėjos parašas. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame 2000 m. birželio 22 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise (lauko matavimų brėžinys), parengtame V. S., yra pareiškėjos parašas, todėl laikytina, kad L. B. sutiko su grąžinamo natūra žemės sklypo (projektinis Nr. 16) dalimi, ir aplinkybė, kad UAB „Bartžuvė“ turės teisę naudotis žemės sklype esančiu tvenkiniu ir hidrotechniniais įrengimais pareiškėjai buvo žinoma. Taigi atsakovė daro išvadą, kad pareiškėja sutiko su grąžinamo natūra žemės sklypo ribomis, buvo informuota, kad UAB „Bartžuvė“ turės teisę naudotis žemės sklype esančiu tvenkiniu ir hidrotechniniais įrengimais.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“

(toliau – ir Tvarka), 20 punkte nurodyta, kad žemė, kurioje įrengti tvenkiniai, neprivatizuoti pagal

Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos

valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, grąžinama natūra piliečiams (išskyrus

tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie priskirti pavojingiems įrenginiams) ribotam tiksliniam

naudojimui. Tvenkinių užtvankų įrenginių, priskirtų pavojingiems įrenginiams, sąrašas ir jų užimtas

žemės plotas turi būti suderinti su Aplinkos ministerija ir patvirtinti apskrities viršininko arba žemės

ūkio ministro (jeigu po 2010 m. liepos 1 d. pildomas ar tikslinamas apskrities viršininko patvirtintas

sąrašas) įsakymu. Žemė, kurioje įrengti pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, grąžinama natūra, ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios žemės savininkai sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį su

žuvininkystės tvenkinių naudotojais ne mažiau kaip 5 metams. Žuvininkystės tvenkinių naudotojai

šiuos tvenkinius nuomoja ir už juos savininkui moka Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo

nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos užmokesčio dydžio žemės nuomos mokestį. Pramoninių

žuvininkystės tvenkinių sąrašą ir plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. UAB „Bartžuvė“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 826 „Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ buvo įrašyta į pramoninių žuvininkystės tvenkinių ir jų plotų sąrašą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 17 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 826 „Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 826 su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios, o naujas Lietuvos Respublikos pramoninių žuvininkystės tvenkinių ir jų plotų sąrašas nėra patvirtintas.

bei bendrąja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise

priklausančiuose vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. Dl-502 „Dėl žvejybos privačiuose bei

bendrąja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose

vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Žvejybos aprašas), 8 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu vandens telkinys bendrąja daline nuosavybės teise priklauso valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, verslinė žvejyba leidžiama tik esant visų vandens telkinio savininkų ir valstybinio vandens telkinio dalies patikėjimo teisės subjekto bendram rašytiniam susitarimui. Jeigu žvejybos įrankių paskirstyti bendru rašytiniu susitarimu nepavyksta, žvejybos įrankių kiekis kiekvienam savininkui nustatomas proporcingai turimam vandens telkinio plotui, apvalinant ežerinių gaudyklių skaičių į didesnę pusę. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini)skyrius, sudarydamas susitarimą dėl valstybei ir kitiems asmenims nuosavybės teises priklausančių vidaus vandens telkinių naudojimo verslinei žvejybai, žvejybos įrankių skaičių turi paskirstyti proporcingai turimam vandens telkinio plotui, atsižvelgiant į Žvejybos aprašo 7 punkte nustatytą leidžiamą naudoti įrankių skaičių (pareiškėjos atveju – nuo 10 ha iki 30 ha vandens telkiniuose leidžiama naudoti ne didesnį žvejybos įrankių skaičių – iki 100 m ilgio statomųjų tinklaičių, 4 ežerines gaudykles (venteriai, bučiai) ir iki 100 kabliukų ūdą).

Atsakovė sutinka, kad nuosavybės teisės yra atkurtos ne toje vietoje, kurioje buvęs žemės savininkas iš tikrųjų tą žemę valdė, o Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260, kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra, ne toje vietoje, kurioje buvęs žemės savininkas iš tikrųjų tą žemę valdė priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad tuo

atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės

suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis

priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti

arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio

padalinio vadovas. Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjusi L. B. skundą (registracijos data 2015 m. spalio 26 d. Nr. 1GS-2010) Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. lSS-3705-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pakartotinai informavo L. B., kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“, nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą jai atkurtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes žemės sklypas grąžintas ne natūrinės žemės ribose.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. vasario 9 d. pavedimu Nr. lPAV-83-(1.8.)

„Dėl sprendimų panaikinimo inicijavimo“, pavedė Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus

vedėjui iki 2016 m. vasario 15 d. suorganizuoti susirinkimą jį protokoluojant, raštu kviečiant į jį atvykti L. B. ir M. R. turto paveldėtojus, kurio metu paaiškinti, kad L. B. ir M. R. turto paveldėtojams nesutinkant su Vilniaus apskrities viršininko priimtais atitinkamai 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) K. B.“ ir 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) M. R.“, kuriais L. B. ir M. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant žemę natūra ne toje vietoje, kurioje buvęs žemės savininkas iš tikrųjų tą žemę valdė, yra galimybė L. B. ir M. R. turto paveldėtojams sutinkant panaikinti priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo administracine tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos

direktoriaus 2016 m. vasario 9 d. pavedimą Nr. lPAV-83-(1.8.) „Dėl sprendimų panaikinimo

inicijavimo“ 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 51SD-358-(14.51.92.) „Dėl organizuojamo susitikimo“ kvietė L. B. 2016 m. vasario 22 d. 10 val., atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini)

skyrių, į organizuojamą susitikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje 2016 m. vasario 17 d. gautas L. B. pareiškimas, kuriame ji nurodė negalinti 2016 m. vasario 22 d. atvykti į susirinkimą ir prašė minėtą susirinkimą organizuoti ne anksčiau kaip 2016 m. vasario 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. 51SD-449-(14.51.92.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo L. B., kad atsižvelgiant į jos 2016 m. vasario 17 d. pareiškimą susitikimas atidedama ir įvyks 2016 n. vasario 29 d. Nacionalinės Žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje 2016 m. vasario 24 d. gautas L. B.

pareiškimas, kuriame ji prašė minėtą susirinkimą organizuoti 2016 m. kovo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. kovo 1 d. raštu Nr. 51 SS-2-(14.51.35.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo L. B., kad atsižvelgiant į jos 2016 m. vasario 24 d. pareiškimą susitikimas atidedamas ir įvyks 2016 m. kovo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. kovo 30 d. organizavo susirinkimą, kuriame pasiūlė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (4,65 ha) savininkei K. (L.) B. administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“. Su šiuo pasiūlymu L. B. nesutiko ir atsisakė administracine tvarka naikinti minėtą sprendimą. L. B. nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ yra teisėtas, nes jai atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę ir ji grąžinta natūra.

L. B. su 2016 m. gegužės 11 d. patikslintu skundu „Dėl NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus ir NŽT valstybės tarnybos darbuotojų veikimo/neveikimo dėl ko yra pažeistos mano teisės“, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių pateikti išsamų atsakymą į visus 2016 m. balandžio 7 d. prašyme pateiktus klausimus. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-214 (AG-158/01-2016) ir L. B. skundą atmetė.

Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės

administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12

sprendimo Nr. 42-260, 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 51SD-1815-(14.51.69.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyrių su prašymu ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą, dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d.

sprendimo Nr. 42-256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-

tei): M. R.“, 2004 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. D-2392, 2005 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. M-5577, 2007 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1491, 2007 m. lapkričio 20 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-5651, 2012 m. spalio 23 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 2267 ir 2012 m. spalio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2756, panaikinimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 12 d nutarimu Nr. 2.1.5-72 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2016 m. liepos 15 d. prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kadangi susidariusioje situacijoje prokurorui nėra pakankamo pagrindo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ar ginti viešąjį interesą kitais įstatymo numatytais būdais. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorė 2016 m. rugpjūčio 12 d. priimdama nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2016 m. liepos 15 d. raštą Nr. 51SD-1815-(14.51.69.) konstatavo, kad nuosavybės teisės pilietėms K. B. ir

M. R. atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, tačiau šio

pažeidimo nelaikė esminiu, suteikiančiu teisę bei pareigą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso

gynimo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-80, kuriame konstatuojama, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl nutarė palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 2.1.5-72 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Taigi, pareiškėja nors ir sutinka su tuo, kad nuosavybės teisės grąžintos ne toje vietoje, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ tikslinti administracine tvarka nesutinka.

Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės kreiptis į teismą ginant viešąjį

interesą, nes pareiškėjas ir atsakovas byloje sutaptu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje reglamentuojančiame skundo (prašymo) formą

bei turinį, reikalaujama, kad, kreipiantis į teismą, skunde (prašyme) būtų nurodomi pareiškėjas ir

atsakovas. Pareiškėją ir atsakovą, kaip būtinas bylos šalis, įtvirtina ir ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis

ir 46 straipsnio 2 dalis, apibrėžiančios pareiškėją kaip skundą (prašymą) padavusį subjektą, o

atsakovą – kaip instituciją, įstaigą, tarnybą ar tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai (neveikimas)

skundžiami. Iš šių įstatymo normų darytina išvada, kad administracinėje byloje privalo būti abi

bylos šalys – pareiškėjas ir atsakovas. ABTĮ nenumato, kad pareiškėjas ir atsakovas byloje

galėtų sutapti. Tokių šalių būtinumą lemia ir ABTĮ 3 straipsnis, numatantis, kad administracinis

teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Tai reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių

(fizinio ar juridinio asmens ir administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi

kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi priešingus interesus,

todėl pareiškėjas ir atsakovas negali sutapti. Tai sąlygoja ir šalių (pareiškėjo ir atsakovo) procesinių

teisių teisme specifika, atsižvelgiant į kiekvienos šalies skirtingą interesą (ABTĮ 52-54

straipsniai ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 30 d. nutartis, priimta

administracinėje byloje Nr. A4-65-2004).

Pažymėjo, kad L. B. sutikus administracine tvarka panaikinti (pakeisti) Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42- 260, kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant žemę natūra ne toje vietoje, kurioje buvęs savininkas iš tiesų tą žemę valdė, panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 42-1439 (jo dalį), 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2.11- 42-2822 (jo dalį), L. B. būtų galima suformuoti grąžinamus natūra 3 žemės sklypus (apie 0,36500 ha ploto, apie 0,1150 ha ploto ir 0,2600 ha ploto).

Atsižvelgiant į tai, kad L. B. nėra išreiškusi savo sutikimo, Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius neturi galimybės panaikinti (pakeisti) minėto sprendimo administracine tvarka ir spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. B. į jai priklausantį buvusio savininko M. K. iki 1940 m. Nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės Nr. 34 plote.

Atsakovė nurodo, kad nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. pareiškėja jokios žalos nepatyrė. Pareiškėja neturtinę žalą sieja su 2002 m. priimtu nuosavybės teisių atkūrimo sprendimu, tačiau LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2249-629/2019 reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, nes pritaikė ieškinio senatį. Pareiškėja skunde nenurodė įstatymų ar juos lydinčių poįstatyminių teisės aktų, kuriuos pažeidė arba pagal kuriuos neveikė Nacionalinė žemės tarnyba, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d., nors kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios būtent teisės normų nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamos valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), buvo pažeistos, kaip būtent pasireiškė (jei pasireiškė) pažeidimai asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamas pasekmes (jei jos nustatomos) sukėlė. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paaiškėjus, kad pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos ne toje vietoje, atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka siekė ištaisyti nuosavybės teisių atkūrimo procese esančia klaidas pirmiausia administracine tvarka, vėliau teismine. Tačiau pati pareiškėja nesutinka, su sprendimo pakeitimu administracine tvarka.

Dėl trečiojo pareiškėjos reikalavimo nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 3 d. išvadą Nr. 42-2.12-545 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn L. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 0,50 ha žemės plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei (vertė 827 LT/240 Eur).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas jau yra įvertinęs pareiškėjos patirtą moralinę žalą nuo 2011 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo 2016 m. rugsėjo 29 d. paskelbimo dienos administracinėje Nr. 1-4256-1047/2016, remiantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, atsakovė šią bylos dalį prašo nutraukti.

Dėl likusios bylos dalies pažymi, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius vykdydamas įsiteisėjusią LVAT 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018,

kuria nutarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti

nepakeistą, su individualia S. B. įmone „Matininkas“ 2018 m. birželio 7 d. pasirašė paslaugų užsakymo aktą, pagal kurį individuali S. B. įmonė „Matininkas“ turi paženklinti žemės sklypą (projektinis Nr. 451) vietovėje ir parengti šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Individuali S. B. įmonė „Matininkas“ 2018 m. birželio 26 d. vykdė žemės sklypo (projektinis Nr. 451), esančio (duomenys neskelbtini) šen., (duomenys neskelbtini) r. sav., ženklinimo darbus vietovėje. Iš žemės sklypo (projektinis Nr. 451) ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 4936-1 nustatyta, kad pareiškėja su ženklinamo žemės sklypo (projektinis Nr. 451) ribomis nesutiko ir

2018 m. birželio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 4936-1 5 punkte nurodė, kad „nesutinku, nes šios 2018 m. birželio 26 d. man dalyvaujant išmatuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 451) akivaizdžiai neatitinka mano pasirinkto ekvivalento projekto“. Apie tai, kad pareiškėja nesutiko su ženklinamo žemės sklypo (projektinis Nr. 451) ribomis individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas V. Ž. 2018 m. liepos 3 d. raštu informavo (duomenys neskelbtini) skyrių. 2018 m. liepos 2 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjos

prašymas pateikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) „linijų ilgius pagal

nedalyvaujant ir prašoma supažindinti su minėtų sklypų linijų ilgiais tikslu paneigti/patvirtinti abejones dėl atitikimo/neatitikimo pasirinktam ekvivalentui“. Taip pat (duomenys neskelbtini) skyriuje 2018 m. liepos 25 d. buvo gauta pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d, pretenzija „Dėl 2018-06-26 d. mano pasirinkto ekvivalento / žemės sklypo proj. Nr. 451 ribų paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto N r. 4936-1“. (duomenys neskelbtini) skyrius, siekdamas išsamiai išnagrinėti pareiškėjos pateiktas pretenzijas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. organizavo susirinkimą dėl pateiktų pretenzijų pagrįstumo, kurio metu nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. rašte nurodyta pretenzija yra pagrįsta tik dėl ribų posūkio taško Nr. 10. Apie (duomenys neskelbtini) skyriuje 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykusio susirinkimo metu priimtus sprendimus, (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškėją informavo 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 51SD-1598-(14.51.92.) „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius raštu pavedė individualiai S. B. įmonei „Matininkas“ patikslinti vietovėje ribų posūkio taško Nr. 10 vietą į ženklinimą iškviečiant pareiškėją, D. B. ir J. B. bei (duomenys neskelbtini) skyrių. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. skunduose nurodo, kad nesutinka su (duomenys neskelbtini) skyriuje 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykusio susirinkimo metu priimtais sprendimais.

(duomenys neskelbtini) skyrius 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 51SD-1190-(14.51.22.) „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-4256-104/2016 (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018 paliko nepakeistą) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas patikslinti Nekilnojamojo turto registre registruoto žemės sklypo (kadastro Nr. 4936/0003:561), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kadastro duomenis. VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 27 d. sprendimu atsisakyti pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre Nr. VILKS-2332 atsisakė pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) skyrius apie VĮ Registrų centro atsisakymą pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre informavo pareiškėją 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 51SD-1334-(l4.51.92.) „Dėl informacijos pateikimo“. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos bei su jomis susijusios daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre yra teisingi.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4256-1047/2016 nepanaikino 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas J. B. ir D. B..

Taigi atsakovė nurodo, kad nėra priežastinio ryšio tarp moralinės žalos ir neteisėtų NŽT veiksmų, nes NŽT negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes pirma VĮ Registrų centras atsisako patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, antra pareiškėja L. B. nederina žemės sklypo Nr. 451 ribų.

Teismas nustatė, kad 1991 m. spalio 28 d. pareiškėja pateikė prašymą grąžinti M. K. žemę 9,30 ha (1 t., b. l. 91–92). 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą (4 t., b. l. 20–21). Byloje nėra ginčo, kad 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260 priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes žemė grąžinta ne toje vietoje, kur M. K. valdė iki nacionalizacijos. Pareiškėja prašo įpareigoti NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių nuosavybės teisių pareiškėjai L. B. atkūrimą vykdyti dėl tenkančios nekilnojamojo turto dalies 4.65 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šis pareiškėjos reikalavimas atmetamas. Pirma, pareiškėjai nuosavybės teisės pagal 1991 m. spalio 28 d. prašymą jau atkurtos 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260. Antra, teisės aktai nustato tvarką, kaip taisyti situaciją, kuri susiklostė nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Tačiau tokiu būdu ištaisyti klaidą galima tik jeigu pareiškėja sutiktų. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. kovo 30 d. organizavo susirinkimą, kuriame pasiūlė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (4,65 ha) savininkei pareiškėjai administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“. Su šiuo pasiūlymu L. B. nesutiko ir atsisakė administracine tvarka naikinti minėtą sprendimą. Taigi nesant pareiškėjos sutikimo NŽT negali pati panaikinti 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 42-260. Trečia, NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 51SD-1815-(14.51.69.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyrių su prašymu ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 2.1.5-72 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes susidariusioje situacijoje prokurorui nėra pakankamo pagrindo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ar ginti viešąjį interesą kitais įstatymo numatytais būdais. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2016 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-80, kuriame konstatuojama, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl nutarė palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 2.1.5-72 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Ketvirta, viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas priimtą aktą pripažinti neteisėtu. Taigi NŽT išnaudojo visas teisės aktuose nustatytas galimybes ištaisyti padarytą klaidą. Veikti kitokiu būdu nei nustato teisės aktai NŽT negali, todėl teismas negali įpareigoti NŽT veikti tokiu būdu, kurio nenustato teisės aktai.