Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, galbūt patirtą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d., kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų (neveikimo) dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. B. tuometei Kaišiadorių rajono Kietaviškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 28 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. M., P., iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), 9,30 ha ploto valdytą žemę. Šiame prašyme L. B. išreiškė valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, ir pageidavo nuo 1996 m. 9,30 ha plote individualiai ūkininkauti. Vėliau Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – KAVA Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrius) 2000 m. gegužės 31 d. L. B. pateikė prašymą buvusiam savininkui priklausantį 9,30 ha žemės plotą pamatuoti natūra. KAVA Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. 8554 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nurodyta, kad K. B. (L. B.) iš buvusio savininko M. K. valdyto 9,3 ha žemės ploto turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,65 ha žemės. Kita buvusio savininko turėtos žemės dalis – 4,65 ha – pagal KAVA Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 26 d. pažymą Nr. 8555 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ priklausė kitai pretendentei M. R..

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ K. B. (L. B.) atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 4,65 ha žemės kartu su šiais bendraturčiais: S. L., B. A. K., M. R., M. P., K. B., J. P. ir valstybe bendrame 26,50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (tvenkinys) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu L. B. nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausantį 4,65 ha žemės plotą ir nuosavybės teisių procesas yra baigtas, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas (1 t., b. l. 21).

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi L. B. skundą (2015 m. spalio 26 d. registracijos Nr. 1GS-2010), 2015 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. lSS-3705-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo ją, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą jai atkurtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes žemės sklypas grąžintas ne natūrinės žemės ribose.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. vasario 9 d. pavedimu Nr. lPAV-83-(1.8.) „Dėl sprendimų panaikinimo inicijavimo“ pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjui iki 2016 m. vasario 15 d. suorganizuoti susirinkimą ir raštu pakviesti į jį atvykti L. B. ir M. R. turto paveldėtojus bei paaiškinti, kad L. B. ir M. R. turto paveldėtojams nesutinkant su Vilniaus apskrities viršininko priimtais atitinkamai 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) K. B.“ ir 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) M. R.“, kuriais L. B. ir M. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant žemę natūra ne toje vietoje, kurioje buvęs žemės savininkas iš tikrųjų tą žemę valdė, yra galimybė L. B. ir M. R. turto paveldėtojams sutinkant panaikinti priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo administracine tvarka.

Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2016 m. kovo 30 d. suorganizavo susirinkimą, kuriame pasiūlė L. B. administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“. Su šiuo pasiūlymu pareiškėja nesutiko ir atsisakė administracine tvarka panaikinti minėtą sprendimą. L. B. nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ yra teisėtas, nes jai atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę ir ji grąžinta natūra.

Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260, 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 51SD-1815-(14.51.69.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su prašymu ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (- tei): M. R.“, 2004 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. D-2392, 2005 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. M-5577, 2007 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1491, 2007 m. lapkričio 20 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 2-5651, 2012 m. spalio 23 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 2267 ir 2012 m. spalio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2756 panaikinimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 2.1.5-72 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 2016 m. liepos 15 d. prašymą ginti viešąjį interesą, kadangi susidariusioje situacijoje prokurorui nėra pakankamo pagrindo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ar ginti viešąjį interesą kitais įstatymo nustatytais būdais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-80, kuriame konstatuota, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl nutarė palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 2.1.5-72 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Atsakovė teigia, kad nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes natūrinė žemė grąžinta ne toje vietoje, ir kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, būtų panaikintas pirmiausia administracine tvarka, vėliau teismine.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė netinkamai atliko savo funkcijas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes natūrinė žemė grąžinta ne toje vietoje, o tai neatitinka gero administravimo principo reikalavimų, yra nepateisinama ir nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja Tarnybos neteisėtus veiksmus siejo ne tik su nuosavybės teisių į jai tenkančią M. K. valdytos žemės dalį (4,65 ha) atkūrimu ne toje vietoje, bet ir su Tarnybos veiksmais, kuriuos ji vertino kaip iki šiol trunkantį vilkinimą jai atkurti natūra nuosavybės teises į minėtą 4,65 ha žemės plotą, ištaisyti nuosavybės teisių atkūrimo procese esančias klaidas, t. y. su tęstiniais pažeidimais. Todėl, teismo nuomone, byloje konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), netinkamai įgyvendinant teisės aktuose apibrėžtas funkcijas, šiuo konkrečiu atveju neišvengiamai suponuoja išvadą, jog pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri, vadovaujantis teisingumo principu, turi būti atlyginta ir atlyginta pakankamai apčiuopiamai. Taigi, teismo nuomone, būtent dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnio prasme, todėl egzistuoja ir likusios neturtinės žalos atlyginimo sąlygos – neturtinė žala ir priežastinis ryšys.

Teismo nuomone, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėja patyrė stipresnių bei emocingesnių dvasinių išgyvenimų, nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nevykdant savo pareigų pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalėjo būti užbaigtas, ji patyrė neturtinę žalą, todėl tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Teismas atsižvelgia į pareiškėjos patirtus dvasinius išgyvenimus, neigiamą poveikį, kuris nepriimtinas valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu, neteisybės jausmą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. NŽT ėmėsi veiksmų pašalinti teisės pažeidimą, todėl pareiškėjai priteistina iš atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja prašo priteisti 91 453,83 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja paaiškino, kad su sutuoktiniu augino tulpes, jų svogūnėlius supirkdavo agrofirma „Sėklos“, pareiškėjos sutuoktinis tapo šios įmonės akcininku, o po vyro mirties ji pati tapo šios agrofirmos akcininke. Nurodė, kad, atkūrus nuosavybės teisę, būtų galėjusi parduoti gerokai daugiau svogūnėlių, taip pat būtų galėjusi užsiimti ir kita veikla. Taigi, kaip matyti, pareiškėja turtinę žalą sieja su negautomis pajamomis dėl to, kad jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į tėvo turėtą žemės sklypą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalą patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Taigi įrodinėjama reali negautų pajamų gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). LVAT yra konstatavęs, jog pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, kad jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nepateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-946-552/2018).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja jai padarytą žalą bei patirtus nuostolius kaip negautas pajamas sieja su tuo, kad visos produkcijos standartinė vertė iš vieno ha per metus auginant gėles yra 6 555,83 Eur. Pareiškėja pateikė skaičiavimus, visos produkcijos standartinė vertė iš 4,65 ha (faktiškai iki šiol negrąžintos tėvo žemės) ir prašo priteisti turtinę žalą 91 453,83 Eur.

Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja užsiėmė augalininkyste, o būtent tulpių svogūnėlių auginimu ir pardavimu. Veiklos realumą pagrindžia byloje esantys įrodymai (2 t., b. l. 110–119, 121–127) (svogūninių gėlių sodinamosios medžiagos priėmimo kvitai; akcininko pažymėjimas; akcijų pirkimo paraiška ir kt.). Vis dėlto teismas daro išvadą, kad tokie pateikti įrodymai – svogūninių gėlių sodinamosios medžiagos priėmimo kvitai – negali neabejotinai pagrįsti bei įrodyti, kad pareiškėja šia ūkine veikla būtų užsiėmusi ir jai atkūrus nuosavybės teisę į tėvo žemę, juo labiau tokie įrodymai nepagrindžia jos negautų pajamų. Minėti kvitai (2 t., b. l. 112–115) išrašyti laikotarpiu nuo 1990 m. rugpjūčio 9 d. iki 1992 m. rugpjūčio 20 d., t. y. itin seniai. Kaip minėta, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad pareiškėja neišvengiamai būtų gavusi pajamų, jeigu nuosavybės teisė jai būtų atkurta, byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia. Šiuo atveju tokia tikimybė, kad pareiškėja atkūrus nuosavybės teisę būtų gavusi pajamų iš svogūninių gėlių sodinimo atkurtoje nuosavybėje, yra tik hipotetinė. Dėl šios priežasties ji negali įgyti teisės į negautas pajamas, patirtų nuostolių faktą grindžia tik tikėtino pobūdžio prielaidomis ir neįrodė negautų pajamų fakto, todėl, esant tokiai situacijai, reikalavimas atlyginti negautas pajamas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai L. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjos L. B. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.