Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-17 · Administracinė byla Nr. AS-278-756/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-13Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2019-07-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
AS-278-756/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00300-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis pakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
L. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. AS-278-756/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00300-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) užtikrinti nediskriminavimo principo pažeidimų pareiškėjos atžvilgiu panaikinimą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Elektrėnų skyrių nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai L. B. vykdyti į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus atlyginti pareiškėjai nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. patirtą 85 000 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovus atlyginti nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. patirtą 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja su skundu pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad ji 2017 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Žemės ūkio ministrą ir tik po trukusio tyrimo, 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo paskelbta informacija apie tai, kokios NŽT veikos buvo vykdomos su paveldėta žeme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti, priėmė skundo reikalavimą įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai vykdyti į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., tačiau teismas atsisakė priimti kitus du pareiškėjos skundo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1866-244/2019 pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, ir NŽT dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje turtinė ir neturtinė žala grindžiama iš esmės tuo pačiu pagrindu – galimai neteisėtais NŽT veiksmais vykdant nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl šios priežasties skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Pareiškėjos reikalavimą užtikrinti nediskriminavimo principo pažeidimų jos atžvilgiu panaikinimą teismas laikė konstatuojamojo pobūdžio reikalavimu, todėl šią reikalavimo dalį taip pat atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria nutarta nepriimti jos skundo dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei nediskriminavimo principo pažeidimo.

Pareiškėja nurodo, kad padarė netyčinę klaidą, naujame skunde netiksliai nurodydama tęstinį laikotarpį žalai atlyginti, todėl atskirajame skunde tikslina laikotarpį, prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą ne nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d., bet nuo 2017 m. sausio 28 d. iki šiol.

Teismui atsisakius vertinti nediskriminavimo principo pažeidimus pareiškėjos atžvilgiu, teismas galbūt yra šališkas ir netiesiogiai perkelia įrodinėjimo naštą jai. Be to, teismui atsisakius nagrinėti pareiškėjos diskriminaciją pirmumo teisės atžvilgiu bus nepagrįstai susiaurintos / pakeistos skundo ribos ir nebus atsakyta į pagrindinį klausimą, kodėl nuo 1991 m. spalio 28 d. iki šiol nėra įgyvendintas nuosavybės atkūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalis pareiškėjos L. B. skundo reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinės naujų reikalavimų, kurių pareiškėja nebuvo pateikusi skunde pirmosios instancijos teismui (teikti patikslintą skundą pareiškėjai turi teisę tik pirmosios instancijos teismui).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes nustatė, kad teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kitą pareiškėjos reikalavimą užtikrinti nediskriminavimo principo pažeidimų panaikinimą pareiškėjos atžvilgiu teismas taip pat atsisakė priimti, nes tai yra konstatuojamojo pobūdžio reikalavimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl jos reikalavimo (užtikrinti nediskriminavimo principo pažeidimų pareiškėjos atžvilgiu panaikinimą) priimtinumo, pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Atsižvelgus į jau suformuotą teismų praktiką ir atsižvelgus į pareiškėjos skundo reikalavimą (užtikrinti nediskriminavimo principo pažeidimų pareiškėjos atžvilgiu panaikinimą), laikytina, jog jis konstatuojamojo pobūdžio ir negali būtų nagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šią pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų, susijusių su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, pažymėtina, kad iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotės matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 27 d. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 91 453,83 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą, patirtą nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. dėl neteisėtų NŽT veiksmų. 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. administracinėje byloje Nr. I-1866-442/2019 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja pateikė skundą, prašydama priteisti 85 000 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą, patirtą nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į jau išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-1866-442/2019, turėjo priimti pareiškėjos skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 8 d., atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos skundo dalis dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo yra tapati, t. y. tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinėje byloje I-1866-442/2019 keliamam ginčui.

Pažymėtina, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas (šiuo atveju žala), bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, todėl šioje dalyje naikinama ir šios skundo dalies priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjos skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir pareiškėjos L. B. skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė