- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- I-2332-189/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01195-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. B. ir jos atstovei adv. Zitai Vizbarienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. B. prašymą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą prašymo atkurti nuosavybės teises į M. K. turėtą 0,50 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sodyboje, Elektrėnų savivaldybėje bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui.
Paaiškino, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduota pažyma patvirtino, kad pagal išlikusius 1938-09-03 ir 1938-09-05 sudarytus žiniaraščius matyti, kad jos tėvui M. K. priklausė 9,3055 ha žemės. Iš planų buvo matyti, kad buvo žemės sklypai Nr. 34 ir Nr. 36. Nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu jau buvo atkurtos. Archyvas pateikė du žemės (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnijoje tyrimo žiniaraščius. Iš žemės tyrimo žiniaraščio Nr. 12008 matyti, kad (duomenys neskelbtini) bažnytkaimio sodyboms priklausė 26,1840 ha žemės. Gavus iš archyvo papildomus dokumentus, 2009-03-10 buvo surašytas aktas, parodyta kur buvo jos tėvo M. K. sodyba. 1991 m. paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turėtą žemę, ji buvo klaidinama dėl tėvo turėtos žemės, taip pat dėl to kur stovėjo tėvo namas. Ji manė, kad žemė priklauso bažnyčiai, tik vėliau gavo papildomus dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, t.y. eksplikaciją, vienkiemių išskirstymo prie Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) bažnytkaimio planą pagal kuriuos jos tėvas M. K. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) bažnytkaimio sodyboje. Ją suklaidino žemėtvarkos specialistai, teigdami, kad žemė buvo bažnyčios. Iš gautų dokumentų paaiškėjo, kad ši žemė turėjo savininkus. Žemė buvo atkurta kitiems savininkams po 50 arų, žemės sklypas buvo atžymėtas ir jai, tačiau vėliau buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (b.l. 25) prašo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į žemę. Tokią teisę jai garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybes teises bei sąlygojamas šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimu įstatymo apibrėžtais terminais. Įstatymo (Nr. VIII-359, 2004-10-12 redakcija) 10 str. 1 d. nustato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.
Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo paminėto straipsnio 4 d. nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2009-01-19 rinko nuosavybės teises į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus (b.l. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20-21, 22). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje išsakytą poziciją, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, darytina išvada, jog įstatymo nustatytas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, kliudžiusių pareiškėjai laiku realizuoti savo teisę, todėl terminas atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti prašymą.
Atnaujinti L. B. (asm. k. (duomenys neskelbtini)) terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. K. valdytą iki nacionalizacijos 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sodyboje, Elektrėnų savivaldybėje, padavimui ir nuosavybės teisių bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui, trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.