- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-212-372/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ir atsakovo D. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-258-496/2024 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo ir pagal D. R. priešieškinį D. B. dėl nepagrįsto nuomos sutarties nutraukimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 14259,30 Eur žemės nuomos mokesčio skolą, 15000,00 Eur netesybas, 485,00 Eur palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (29744,30 Eur) iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2022-07-30 nuomos sutartį, kurią nuomotojas (duomenys neskelbtini) D. B. ir nuomininkas D. R. sudarė laisva valia, buvo išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); bendras plotas 86,6827 ha. Ieškovo ir atsakovo laisva valia buvo suderintas ir aptartas nuomos mokestis bei jo mokėjimo sąlygos, kurios buvo numatytos sutarties 3 punkte (3.1 punkte buvo numatyta, kad nuomos mokestis yra 329,00 Eur už vieną hektarą per metus ir 28518,61 Eur per metus už visus nuomojamus 86,6827 ha ploto žemės sklypus). Sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad nuomos mokestį nuomininkas moka pagal grafiką: už 2023 m. sumoka 14259,31 Eur iki 2022-12-15; už 2024 m. sumoka 32083,44 Eur iki 2023-12-15 ir t.t. Sutarties 3.3 punkte buvo numatyta, kad nuomos mokestis skaičiuojamas už visus metus, neatsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo ir galiojimo pasibaigimo datą, pagal sutarties 3.1 punktą – nuomos mokesti už metus sudaro 28518,61 Eur, kuris mokėtinas už pirmuosius žemės ūkio paskirties nuomojamus žemės sklypus, kurį nuomininkas privalo sumokėti nutraukus nuomos sutartį, jei sutartis nutraukiama pažeidus nuomos mokesčio mokėjimo grafiką. Sutarties 3.4 punkte buvo numatyta, kad nuomininkui uždelsus bet kurį iš sutarties 3.2 punkte (grafikas) numatytų mokėjimų ilgiau nei 30 dienų, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o nuomotojas privalo sumokėti 15000,00 Eur sutarties netesybų per 30 dienų nuo vienašališko sutarties nutraukimo dienos.
3. Ieškovas nurodė, kad remiantis sutarties 3.2 punktu, nuomininkas (atsakovas) pažeidė nuomos sutarties mokėjimo grafiką ir numatytą mokėjimą pagal sutartį (14259,31 Eur), kurį privalėjo sumokėti iki 2022-12-15, sumokėjo tik 2023-03-23 (2022-12-16 – 4259,31 Eur ir 2023-03-23 – 10000,00 Eur), praėjus daugiau kaip trims mėnesiams. Ieškovo vertinimu, atsakovui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, ieškovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti žemės sklypų nuomos sutartį. Ieškovas nurodė, kad sutartį nutraukė 2023-03-31 pranešimu, kuris atsakovui buvo įteiktas 2023-04-07 pasirašytinai. Pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo atsakovas buvo informuotas, kad pažeidė 2022-07-30 žemės nuomos sutarties sąlygas iš esmės (neatliko laiku sutartyje numatytų mokėjimų pagal nuomos sutartį), todėl sutartis nutraukta vienašališkai, siekiant išvengti atsakovo neatsiskaitymų pagal nuomos sutartį, ir atsakovas privalo sumokėti sutarties 3.4 punkte numatytas 15000,00 Eur dydžio netesybas. Atsakovui buvo pasiūlyta sumokėti ieškovui visas jam priklausančias įmokas ir išsaugoti teisę (pagal sutarties 8.3 punktą) nusiimti derlių, tačiau šios prievolės atsakovas nėra įvykdęs, todėl teisė nuimti derlių pereina ieškovui.
4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, net nutraukus nuomos sutartį, turėjo teisę ir deklaravo dirbamą žemę, už tai jam bus išmokėtos išmokos, nes ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo interesus, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nuomos sutartį iš VĮ Registrų centro išregistravo tik 2023-07-03, nors turėjo galimybę šią sutartį išregistruoti 2023-05-01, kol nebuvo pasibaigęs deklaravimas. Ieškovas nurodė, kad atsakovo, kaip ūkininko, veikla yra susijusi su nuolatinių kreditų gavimu ir turto įkeitimu, o tai sudaro pagrindą abejoti atsakovo mokumu dėl sudarytų nuomos sutarčių, nes visas atsakovo turtas įkeistas, o jam nevykdant nuomos sutarties sąlygų laiku ir sutartais terminais, akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad ir ateityje nuomos sutarties sąlygos nebus vykdomos. Dėl šių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį.
5. A. D. R. pateikė priešieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti, pripažinti, kad nuomotojas D. B. vienašališkai nutraukė terminuotą 2022-07-30 žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 22-01 prieš terminą savo iniciatyva, nesant nuomininko D. R. kaltės, priteisti iš ieškovo 15,000 Eur netesybų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad šalys 2022-07-30 sudarė žemės sklypų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui žemės ūkio paskirties žemės sklypus 5 m. laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį po 28518,61 Eur per metus (sutarties 3.1 punktas). Šalys susitarė, kad atsakovas nuomos mokestį mokės pagal šalių suderintą grafiką: už 2023 m. sumokės 14259,31 Eur nuomos mokesčio iki 2022-12-15, t. y. avansu. Atsakovas 2022-12-16 sumokėjo 4259,31 Eur nuomos mokesčio, o 2023-03-23 sumokėjo 10000,00 Eur nuomos mokesčio ir už 2023 metus pagal grafiko 1 punktą atsiskaitė. Nepaisant to, 2023-03-31 raštu ieškovas vienašališkai nutraukė terminuotą žemės sklypų nuomos sutartį nuo 2023-03-31 bei pareikalavo sumokėti nuomos mokestį už būsimus laikotarpius, netesybas.
7. Atsakovas nurodė, kad abi ginčo šalys yra ūkininkai. Žemės nuomos ilgas terminas yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų, nes leidžia tinkamai užsitikrinti savo interesų apsaugą bei ūkininkavimo veiklos nepertraukiamumą. Dar iki žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo ieškovas atsakovui buvo perdavęs naudotis ir dirbti sutartyje nurodytus žemės sklypus. Atsakovas juos dirbo, daug į juos investavo, buvo pakėlęs jų našumą. Siekiant įforminti susiklosčiusius teisinius santykius, buvo sudaryta įstatymams prieštaraujanti, išskirtinai ieškovui palanki, nuomos sutartis, pagal kurią mokestis už nuomą nustatytas neatsižvelgus į naudojimąsi daiktu. Šia sutartimi 2022 m. rudenį nuomininkas buvo įpareigotas užsėti laukus, o 2023 m. pavasarį nuomotojas sutartį nutraukė, nebeleisdamas nusiimti derliaus bei reikalaudamas sumokėti nuomos mokestį už visus metus bei baudą.
8. Atsakovas pažymėjo, jog pasėjo, prižiūrėjo, purškė, tręšė, rūpinosi žeme, o gauti ekonominę naudą – nuimti derlių, jam nebuvo leista. Atsakovas negavo to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį. 2023-03-31 raštu ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2023-03-31. Taip ieškovas panaikino atsakovui teisę naudotis sklypais, tačiau žodžiu patikino, kad atsakovas gali dirbti (prižiūrėti) laukus, kad jam bus leista nusiimti derlių. Kilus tarp šalių tokiam konfliktui, atsakovas nebeįtraukė šių sklypų į savo apsirūpinimo pašarais planus, visi jo veiksmai buvo nukreipti tik į esamo derliaus, kurį turėjo teisę nusiimti, išsaugojimą. Atsakovo vertinimu, ieškovas neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpį, kurį atsakovas jam perduotais žemės sklypais nesinaudojo ir negavo iš jų naudos. Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 14259,31 Eur nuomos mokesčio skolos yra visiškai nepagrįstas, be to, nuomos mokestį už 2023 m. (14259,31 Eur) atsakovas yra sumokėjęs. Taip pat nepagrįstas yra ieškovo reikalavimas dėl 15000,00 Eur netesybų, kadangi žemės sklypų nuomos sutartį ieškovas nutraukė neturėdamas tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nuomotojas sutartį nutraukė jau po to, kai nuomininkas sumokėjo nuomos mokestį. Ieškovas sutartį nutraukė nepranešęs apie tokį ketinimą, nesant esminio sutarties pažeidimo, taigi nebuvo teisinio pagrindo jos nutraukimui. Atsakovas mokėjo nuomos mokestį dalimis, pagal galimybes, niekada neatsisakė sutarties vykdymo. Priešingai, jis savo veiksmus derino su ieškovu, susisiekdavo su juo, bendraudavo, tardavosi. Atsakovas 2022-12-16 sumokėjo 4259,31 Eur nuomos mokesčio ir susisiekęs nurodė ieškovui, jog vėluoja NMA išmokos, klausė, ar nieko baisaus, jeigu likusią nuomos mokesčio dalį jis sumokės pavasarį. Ieškovas geranoriškai sutiko palaukti. 2023-03-23 atsakovas sumokėjo likusią mokėti nuomos mokesčio dalį už 2023 m. pagal šalių pasirašytą sutartį ir buvo neskolingas. Nepaisant to, be jokio išankstinio įspėjimo, 2023-03-31 ieškovas žemės nuomos sutartį nutraukė. Dėl šių priežasčių ieškovo elgesys, vykdant sutartį bei ją nutraukiant, negali būti laikomas sąžiningu.
9. Atsakovas nurodė, kad ieškovas teismo prašo priteisti 485,00 Eur palūkanų, tačiau šio reikalavimo nepagrindė. Atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu, nes dėl ieškovo nesąžiningo elgesio, dėl neteisėto sutarties nutraukimo, trukdymo nusiimti derlių, jis pats yra patyręs didelių nuostolių. Ieškovas atsakovo užaugintą derlių perleido kitam ūkininkui, kuris tą derlių nusiėmė. Kadangi šis ūkininkas specializuojasi auginti grūdines kultūras, tai nuimdamas atsakovo užaugintą derlių jį sugadino ir nepasiekė tokio rezultato, kokį būtų pasiekęs atsakovas, kuris buvo suplanavęs nusiimtą derlių panaudoti pašarų gamybai, tačiau jo planai žlugo dėl ieškovo tyčinių veiksmų. Negalėdamas nusiimti savo užauginto derliaus bei panaudoti jo planuotai pašarų gamybai, atsakovas patyrė didelių nuostolių bei galutinai prarado pasitikėjimą ieškovu, kaip sutarties šalimi. Atsakovo vertinimu, ieškovas vienašališkai nutraukė sudarytą terminuotą žemės nuomos sutartį savanaudiškais tikslais, gavęs geresnį pasiūlymą. Dėl tokio nesąžiningo ieškovo elgesio atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos ieškovas privalo atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo D. R. ieškovui D. B. 14259,30 Eur žemės nuomos mokestį, 485,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14744,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-08-07) iki visiško sprendimo įvykdymo; priešieškinį tenkinti; pripažinti, kad nuomotojas D. B. vienašališkai nutraukė terminuotą 2022 m. liepos 30 d. žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 22-01 prieš terminą savo iniciatyva, nesant nuomininko D. R. kaltės; priteisti atsakovui D. R. iš ieškovo D. B. 15000,00 Eur netesybas; priteisti iš atsakovo D. R. valstybei 10,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; priteisti iš ieškovo D. B. valstybei 10,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
11. Teismas sprendė, jog nutraukus nuomos sutartį ir atsakovui turėjus galimybę naudotis išsinuomotais žemės sklypais vienerius metus, jis turi mokėti vienerių metų nuomos mokestį (28518,61 Eur). Teismas nurodė, jog atsakovas ieškovui yra sumokėjęs tik pusę šios sumos, todėl sprendė, kad yra pagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 14259,30 Eur žemės nuomos mokestį už naudojimąsi išsinuomotais žemės sklypais.
12. Teismas nurodė, jog atsakovas uždelsė sumokėti nuomos mokestį 97 dienas, todėl ieškovas, remdamasis sutartimi, pagrįstai reikalauja priteisti 485,00 Eur palūkanas.
13. Teismas pažymėjo, jog nuomos mokestį atsakovas sumokėjo iki sutarties nutraukimo, todėl išnyko pagrindas nutraukti sutartį dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo. Teismas vertino, kad atsakovo vėlavimas sumokėti nuomos mokestį negali būti pripažįstamas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, atsižvelgiant ir į tai, kad tik išregistravęs nuomos sutartį iš viešo registro, tą pačią dieną ieškovas sudarė naują nuomos sutartį labai panašiomis sąlygomis su kitu asmeniu, taigi nepatyrė nuostolių. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo 15000,00 Eur netesybas.
14. Teismas nurodė, kad ieškovas, nutraukdamas su atsakovu sudarytą nuomos sutartį po to, kai gavo nuomos mokestį, be jokio išankstinio įspėjimo, nesielgė sąžiningai. Teismas sprendė, kad ieškovas nuomos sutartį nutraukė be esminės priežasties, jau gavęs visą tai dienai priklausiusį nuomos mokestį, taip sukeldamas atsakovui nepatogumus ir nuostolius, todėl sprendė, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti.
15. Teismas pažymėjo, kad šalių reikalavimai tenkinami labai panašiu dydžiu, todėl šalims vienai iš kitos nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, joms lieka kiekvienos patirtos išlaidos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
16. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo ieškovas (apeliantas) D. B. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinimo ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Teismas sutarties nutraukimo pagrindą nepagrįstai pripažino neteisėtu. Ieškovas turėjo teisę pareikšti apie sutarties nutraukimą net ir po atsakovo dalinio prievolių įvykdymo. Teismas neatsižvelgė į tokias aplinkybes: 1) sutartinių santykių laikotarpį, kuris iki ginčo atsiradimo truko tik 6 mėnesius 2) nuomos mokestis mokamas tik kartą per metus ir griežtas šios sąlygos laikymasis turėjo reikšmės ieškovo, įskaitant ir jo vienintelį pragyvenimo šaltinį, turimų prievolinių įsipareigojimų ir / ar kitokių finansinių susitarimų su trečiaisiais asmenimis vykdymui. Šios aplinkybės privalėjo būti pripažintos kaip esminės sutarties nutraukimo sąlygos.
16.2. Teismas prieštaringai ir dviprasmiškai kvalifikavo ginčo materialinį santykį, pasisakydamas dėl ieškinio ir priešieškinio, skirtingai taikė šalių pasirašytos sutarties sąlygas.
16.3. Tenkindamas atsakovo priešieškinį, teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų, nenustatė reikšmingų aplinkybių, realiai neišsprendė atsakovo priešieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimo.
16.4. Teismui nepagrįstai paneigė sutarties šalių laisvės principą susitarti dėl sutarties sąlygų, kurios šalims turi įstatymo galią. Tenkindamas atsakovo priešieškinį, kuriuo jis neginčijo sudarytos sutarties sąlygų, neketino pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, teismas neanalizavo įstatymo nustatytų imperatyvių teisės normų, kuriomis vadovavosi ieškovas, nutraukdamas sutartį. Teismas sudarė sąlygas nesąžiningai sutarties šaliai, nesilaikant sutarties sąlygų, elgtis kitos sutarties šalies nenaudai, be jokios pateisinamos priežasties nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.
16.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, nutraukdamas nuomos sutartį be esminės priežasties, sukėlė atsakovui nepatogumus ir nuostolius, todėl yra pagrindas tenkinti priešieškinį, nors nepasisakė, kokie nuostoliai galėjo būti sukelti atsakovui.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas D. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi tik formaliu sutarties pažeidimu, teigdamas, jog atsakovas vėlavo sumokėti sutartyje numatytą mokestį, tačiau ieškovas neįrodė, jog atsakovo padarytas formalus sutarties pažeidimas (nuomos mokestis buvo sumokėtas vėliau, nei numatyta sutartyje) padarė jam esminės žalos, dėl ko pati sutartis jam prarado prasmę.
17.2. Atsakovas buvo praleidęs terminą sumokėti už nuomą ir dėjo maksimalias pastangas, kad įvykdytų sutartį kuo greičiau, sutarties pažeidimą pašalino per papildomai sutartą terminą. Ieškovas toleravo sutarties pažeidimą (sutiko palaukti apmokėjimo), o apie ketinimą nutraukti sutartį nepranešė.
17.3. Sutarties nutraukimas menkaverte dingstimi jos vykdymo pradžioje lėmė atsakovo nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) D. R. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino tarp bylos šalių sudarytos žemės sklypų nuomos sutarties sąlygas dėl žemės nuomos mokesčio, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Bylą nagrinėjęs teismas nepaisė šalių susitarimo, priteisė metinį nuomos mokestį ir už pirmuosius nuomos metus, neatsižvelgdamas į tai, kad terminuota nuomos sutartis nuomotojo nutraukta ir atsakovas, įvykdęs savo pareigas pagal nuomos sutartį pirmaisiais nuomos metais, neturėjo ir neturės galimybės žeme naudotis likusį sutartimi sutartą laiką. Už 2023 m. žemės nuomą pagal grafiko 1 punktą atsakovas yra visiškai atsiskaitęs. 2023-08-02 žemes ieškovas perleido kitam ūkininkui, atsakovas neturėjo nuomos mokesčio skolos. Teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovo 14259,31 Eur nuomos mokesčio, kuriuos atsakovas turėjo pareigą mokėti ieškovui už vėlesnius žemės nuomos laikotarpio metus, jei jis būtų leidęs žeme naudotis. Teismas nenurodė jokios teisės normos, kuria remiantis priteisė iš atsakovo papildomą 14259,31 Eur nuomos mokestį, kurį sumokėti pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas turėjo pareigą tik 2023-12-15, šis nuomos mokestis buvo už 2024 m.
Šalies argumentai
18.2. Ieškovas teismo prašė priteisti 485,00 Eur palūkanų, tačiau šio reikalavimo nepagrindė. Šalys buvo sutarusios dėl papildomo termino atsakovo prievolei įvykdyti, todėl negalima vertinti, kad atsakovas pažeidė prievolę, todėl netesybos jam neskaičiuotinos. Šalys nesitarė, kad ieškovas sutinka palaukti mokėjimo, o atsakovas turės mokėti palūkanas.
18.3. Teismas priteisė ieškovui procesines palūkanas. Teismas neįvertino bylos medžiagos viseto bei šalių abipusių prievolių kompleksiškai. Teismo sprendimas dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo yra priimtas visiškai formaliai, neįsigilinus į situaciją, nes kompensacija už naudojimąsi pinigais ieškovui nepriklauso. Skatinti atsakovą atsiskaityti, kaip pats ieškovas jam yra skolingas, nėra jokio pagrindo. Priešingai, šių palūkanų priteisimas iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovas įpareigojamas mokėti šias palūkanas, o ieškovas – ne. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, turėjo įskaityti šalių viena kitai pareikštus materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimus ir taip supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, o ne skatinti tik vieną iš ginčo šalių įvykdyti teismo sprendimą procesinėmis palūkanomis.
18.4. Teismas neteisingai taikė įstatymą bei neįvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo, todėl netinkamai paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas skirstė nenustatęs patenkintų / atmestų reikalavimų proporcijų. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį 29744,30 Eur sumai, o teismo sprendimu jam priteista 14744,30 Eur, t.y. tenkinta tik 50 proc. pareikštų reikalavimų. Atsakovo priešieškinis tenkintas 100 proc. Teismas privalėjo į šias proporcijas atsižvelgti skirstydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovas visiškai be jokio pagrindo iniciavo teisminį procesą, įtraukė jame dalyvauti atsakovą, kuris, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų, buvo priverstas patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo priešieškinis byloje – tai jo gynybos taktika. Šalys galėjo išspręsti ginčą neteisminiu keliu, tačiau ieškovas to net nebandė, nebendradarbiavo, nesiekė išsiaiškinti susidariusios situacijos. Toks ieškovo elgesys turėtų būti pagrindas sumažinti jam priteistinas bylinėjimosi išlaidas arba visai jų nepriteisti.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Atsakovo teisiniai argumentai dėl nuomos mokesčio pirmosios instancijos teismo atmesti argumentuotai ir įtikinamai. Apeliaciniame skunde atsakovas bando ginčyti esmines sutarties sąlygas, kurių neginčijo pirmosios instancijos teisme. Teismas teisingai nustatė šalių sutartyje numatytą žemės nuomos kainą už vienerius metus ir pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino.
19.2. Sutarties 9.1 punkte buvo numatyta, kad bet kuri šalis, laiku nesumokėjusi kitai šaliai kokių nors mokėjimų pagal sutartį, privalo kitai šaliai mokėti 0,05 procento palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys neginčijo, kad atsakovas ieškovui 10000,00 Eur nuomos mokestį sumokėjo 2023-03-23, nors pagal sutarties 3.2 punktą turėjo sumokėti iki 2022-12-15. Atsakovas uždelsė sumokėti šį nuomos mokestį 97 dienas, todėl ieškovas, remdamasis sutartimi, pagrįstai reikalavo priteisti 485,00 Eur palūkanas.
19.3. Pirmosios instancijos teismas objektyviai nusprendė, jog šalių reikalavimai tenkinami labai panašiu dydžiu, todėl šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo ir atsakovo (apeliantų) apeliaciniai skundai netenkintini.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-07-30 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 22-01 penkerių metų terminui, kuria atsakovui buvo išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); bendras plotas 86,6827 ha.
Žemesnės instancijos teismas
22. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad ši sutartis įsigalioja ir tampa privaloma šalims nuo jos pasirašymo momento, yra pradedama vykdyti nuo 2022-08-01 ir galioja 5 metus nuo jos pasirašymo dienos (iki 2027-08-01).
23. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis per vienerius metus už visus žemės sklypus apskaičiuojamas pagal bendrą nuomojamų žemės sklypų plotą. Už vienerius metus nuomos mokestis yra 329,00 Eur už vieną hektarą. Už visus nuomojamus (bendro 86,6827 ha ploto) žemės sklypus nuomininkas moka 28518,61 Eur dydžio nuomos mokestį per metus.
24. Sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad nuomos mokestį nuomininkas moka pagal tokį grafiką: už 2023 metus sumoka 14259,31 Eur iki 2022-12-15, už 2024 metus ir vėlesnius metus moka po 32083,44 Eur iki atitinkamų metų gruodžio 15 d.
25. Sutarties 3.3 punkte numatyta, jog nuomos mokestis skaičiuojamas už „pilnus“ metus, neatsižvelgiant į šios sutarties sudarymo ir galiojimo pasibaigimo datą.
26. Sutarties 3.4 punkte šalių sutarta, jog jei nuomininkas uždelsia bet kurį iš sutarties 3.2 punkte numatytų mokėjimų ilgiau nei 30 dienų, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o nuomininkas privalo sumokėti 15000,00 Eur sutarties netesybų per 30 dienų nuo vienašališko sutarties nutraukimo dienos.
27. Pagal sutarties 8.5.1 punktą nuomotojas turi teisę vienašališkai ir be įspėjimo nutraukti sutartį bei reikalauti 15000,00 Eur sutarties netesybų, jei nuomininkas delsia atsiskaityti su nuomotoju pagal sutarties 3.2 punkte numatytą grafiką ilgiau kaip 30 dienų.
28. Sutarties 8.6.1 punkte numatyta, jog nuomininkas turi teisę vienašališkai ir be įspėjimo nutraukti sutartį bei reikalauti 15000,00 Eur sutarties netesybų, jei nuomotojas nepagrįstai sudaro kliūtis naudotis žemės sklypais (ši nuostata negalioja tik tuo atveju, jei kliūtys sudaromos siekiant išvengti galimos žalos žemės sklypams arba nuomininkui nemokant nuomos mokesčio ir ar kitų mokėjimų pagal sutartį).
29. Sutarties 9.1 punkte numatyta, kad bet kuri šalis, laiku nesumokėjusi kitai šaliai kokių nors mokėjimų pagal sutartį, privalo kitai šaliai mokėti 0,05 proc. palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
30. Sutarties 9.2 punkte šalys susitarė, jog jeigu nuomotojas yra gavęs žemės nuomos mokestį už visą nuomos terminą, o sutartį savo iniciatyva ir be nuomininko kaltės bei ne dėl žemės sklypų ar jų dalies pardavimo nutraukia prieš terminą, tai jis įsipareigoja per 14 dienų grąžinti permokėtą nuomos mokesčio dalį bei sumokėti nuomininkui 15000,00 Eur dydžio netesybas.
31. 2023-03-31 pranešimu dėl 2022-07-30 dienos žemės sklypų nuomos sutarties Nr. 22-01 vienašališko nutraukimo be įspėjimo nuomotojo iniciatyva nuomininkui pažeidus sutarties sąlygas atsakovas informuotas, jog žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 22-01, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini), laikoma nutraukta vienašališkai pagal nuomotojo reikalavimą nuo 2023-03-31. Pranešime nurodyta, kad atsakovas pažeidė 2022-07-30 nuomos sutarties 3.2 punkte numatytą mokėjimo grafiką, todėl ieškovas, vadovaujamasis sutarties 8.5 punktu, kuris numato nuomotojo teisę vienašališkai ir be įspėjimo nutraukti nuomos sutartį bei reikalauti 15000,00 Eur sutarties netesybų, jei nuomininkas delsia atsiskaityti su nuomotoju pagal nuomos sutarties 3.2 punkte numatytą grafiką ilgiau kaip 30 dienų, nuo 2023-03-31 nutraukia nuomos sutartį.
32. Iš VĮ Registrų centro 2023-08-03 pažymos nustatyta, kad ieškovas žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 22-01 iš VĮ Registrų centro išregistravo 2023-08-02.
33. Į bylą pateikta 2023-08-02 žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 23-01, kuria ieškovas (duomenys neskelbtini) D. B. išnuomojo kitam (duomenys neskelbtini) P. R. tuos pačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie buvo išnuomoti atsakovui 2022-07-30 sutartimi.
34. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022-12-16 atsakovas sumokėjo ieškovui 4259,31 Eur (žemės nuoma 2023), 2023-03-23 atsakovas sumokėjo ieškovui 10000,00 Eur (žemės nuoma 2023).
Dėl ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų
35. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas prieštaringai ir dviprasmiškai kvalifikavo ginčo materialinį santykį, neteisingai aiškino tarp bylos šalių sudarytos žemės sklypų nuomos sutarties sąlygas, nepagrįstai paneigė sutarties šalių laisvės principą susitarti dėl sutarties sąlygų, kurios šalims turi įstatymo galią.
36. Kaip jau minėta, 2022-07-30 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 22-01 penkerių metų terminui, kuria atsakovui buvo išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypų nuomos sutartis iš VĮ Registrų centro išregistruota 2023-08-02.
37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.
38. Nuomos sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad ši sutartis įsigalioja ir tampa privaloma šalims nuo jos pasirašymo momento, yra pradedama vykdyti nuo 2022-08-01 ir galioja 5 metus nuo jos pasirašymo dienos (iki 2027-08-01). Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad nuomos mokestis per vienerius metus už visus žemės sklypus apskaičiuojamas pagal bendrą nuomojamų žemės sklypų plotą. Už vienerius metus nuomos mokestis yra 329,00 Eur už vieną hektarą. Už visus nuomojamus (bendro 86,6827 ha ploto) žemės sklypus nuomininkas moka 28518,61 Eur dydžio nuomos mokestį per metus. Sutarties 3.3 punkte šalys numatė, jog nuomos mokestis skaičiuojamas už „pilnus“ metus, neatsižvelgiant į šios sutarties sudarymo ir galiojimo pasibaigimo datą.
39. Taigi, kaip matyti iš žemės nuomos sutarties sąlygų, šalys susitarė, kad žemės nuomos sutartis įsigalioja ir tampa privaloma šalims nuo jos pasirašymo momento, yra pradedama vykdyti nuo 2022-08-01, taip pat, kad bendras žemės nuomos mokestis už vienerius metus sudaro 28518,61 Eur sumą už 86,6827 ha žemės ploto naudojimą. Atsakovas išsinuomotais žemės sklypais turėjo galimybę naudotis nuo 2022-07-30 (žemės nuomos sutarties sudarymo) iki 2023-08-02 (žemės nuomos sutarties išregistravimo bei naujos žemės nuomos sutarties sudarymo). Ginčo dėl to, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu žemės sklypais naudojosi, byloje nėra.
40. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022-12-16 atsakovas sumokėjo ieškovui 4259,31 Eur (žemės nuoma 2023), 2023-03-23 atsakovas sumokėjo ieškovui 10000,00 Eur (žemės nuoma 2023). Iš viso atsakovas sumokėjo ieškovui 14259,31 Eur sumą, kai bendra žemės nuomos mokesčio suma už vienerius metus sudarė 28518,61 Eur sumą. Kaip šiuo atveju teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs tik pusę bendros žemės nuomos mokesčio sumos už vienerius metus, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 14259,30 Eur žemės nuomos mokesčio skolos už naudojimąsi išsinuomotais žemės sklypais yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino tarp bylos šalių sudarytos žemės sklypų nuomos sutarties sąlygas dėl žemės nuomos mokesčio ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo papildomą 14259,31 Eur nuomos mokestį.
41. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui 485,00 Eur palūkanų. Atsakovas pažymėjo, kad šalys buvo sutarusios dėl papildomo termino atsakovo prievolei įvykdyti, todėl negalima vertinti, kad atsakovas pažeidė prievolę, taigi netesybos jam neskaičiuotinos, be to, šalys nesitarė, kad ieškovas sutinka palaukti mokėjimo, o atsakovas turės mokėti palūkanas.
42. Kaip nustatyta, žemės nuomos sutarties 9.1 punkte šalys susitarė, kad bet kuri šalis, laiku nesumokėjusi kitai šaliai kokių nors mokėjimų pagal sutartį, privalo kitai šaliai mokėti 0,05 proc. palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal sutarties 3.2 punktą atsakovas mokestį už žemės nuomą turėjo sumokėti iki 2022-12-15. Atsakovas sumokėjo ieškovui 4259,31 Eur 2022-12-16 (žemės nuoma 2023), 10000,00 Eur – 2023-03-23 (žemės nuoma 2023). Taigi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas uždelsė sumokėti nuomos mokestį 97 dienas, todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti 485,00 Eur palūkanas pirmosios instancijos teismo tenkintas pagrįstai.
43. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas sutarties nutraukimo pagrindą nepagrįstai pripažino neteisėtu ir nepagrįstai byloje išsprendė netesybų klausimą. Ieškovo vertinimu, jis turėjo teisę pareikšti apie sutarties nutraukimą net ir po atsakovo dalinio prievolės įvykdymo.
44. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2023-03-31 pranešimu dėl 2022-07-30 dienos žemės sklypų nuomos sutarties Nr. 22-01 vienašališko nutraukimo be įspėjimo nuomotojo iniciatyva nuomininkui pažeidus sutarties sąlygas atsakovas buvo informuotas, jog žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 22-01 laikoma nutraukta vienašališkai pagal nuomotojo reikalavimą nuo 2023-03-31. Pranešime nurodyta, kad atsakovas pažeidė 2022-07-30 nuomos sutarties 3.2 punkte numatytą mokėjimo grafiką, todėl ieškovas, vadovaujamasis sutarties 8.5 punktu, kuris numato nuomotojo teisę vienašališkai ir be įspėjimo nutraukti nuomos sutartį bei reikalauti 15000,00 Eur sutarties netesybų, jei nuomininkas delsia atsiskaityti su nuomotoju pagal nuomos sutarties 3.2 punkte numatytą grafiką ilgiau kaip 30 dienų, nuo 2023-03-31 nutraukia nuomos sutartį.
45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusi šalis negali tik formaliai remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais kaip pretekstu nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018; 2023-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023). Tačiau tai nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013; 2021-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).
46. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyti specialūs terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva pagrindai: 1) jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar tikslinę naudojimo paskirtį; 2) žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino nesumoka šio mokesčio; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
47. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016).
48. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).
49. Kaip nustatyta, ieškovas, remdamasis žemės nuomos sutarties 8.5 punktu, žemės nuomos sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2023-03-31, nors pagal sutarties 3.2 punkte numatyto grafiko eil. Nr. 1 atsakovas jau buvo atsiskaitęs, t. y. atsakovas jau buvo ieškovui sumokėjęs 14259,31 Eur (4259,31 Eur atsakovas sumokėjo 2022-12-16, 10000,00 Eur – 2023-03-23). Be to, įstatyme numatyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (CK6.564 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovas apie galimą sutarties nutraukimą atsakovo neįspėjo. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006).
50. Atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal sutartį priklausantį žemės nuomos mokestį atsakovui sumokėjus iki sutarties nutraukimo bei nenustačius kitų esminių žemės nuomos sutarties pažeidimų (vėlavimas mokėti, delspinigių priskaičiavimas nelaikytini esminiais žemės nuomos sutarties pažeidimais), ieškovas nepagrįstai pasirinko ultima ratio – vienašališkai nutraukti ilgalaikę nuomos sutartį.
51. Sutarties 3.4 punkte šalys buvo susitarusios, jog jei nuomininkas uždelsia bet kurį iš sutarties 3.2 punkte numatytų mokėjimų ilgiau nei 30 dienų, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o nuomininkas privalo sumokėti 15000,00 Eur sutarties netesybų per 30 dienų nuo vienašališko sutarties nutraukimo dienos. Pagal sutarties 8.5.1 punktą – nuomotojas turi teisę vienašališkai ir be įspėjimo nutraukti sutartį bei reikalauti 15000,00 Eur sutarties netesybų, jei nuomininkas delsia atsiskaityti su nuomotoju pagal sutarties 3.2 punkte numatytą grafiką ilgiau kaip 30 dienų.
52. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog nutraukti ilgalaikę žemės nuomos sutartį nebuvo pagrindo, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15000,00 Eur netesybų atmestas pagrįstai.
53. Sutarties 8.6.1 punkte šalys susitarė, jog nuomininkas turi teisę vienašališkai ir be įspėjimo nutraukti sutartį bei reikalauti 15000,00 Eur sutarties netesybų, jei nuomotojas nepagrįstai sudaro kliūtis naudotis žemės sklypais (ši nuostata negalioja tik tuo atveju, jei kliūtys sudaromos siekiant išvengti galimos žalos žemės sklypams arba nuomininkui nemokant nuomos mokesčio ir ar kitų mokėjimų pagal sutartį). Sutarties 9.2 punkte šalys numatė, jog jeigu nuomotojas yra gavęs žemės nuomos mokestį už visą nuomos terminą, o sutartį savo iniciatyva ir be nuomininko kaltės bei ne dėl žemės sklypų ar jų dalies pardavimo nutraukia prieš terminą, tai jis įsipareigoja per 14 dienų grąžinti permokėtą nuomos mokesčio dalį bei sumokėti nuomininkui 15000,00 Eur dydžio netesybas.
54. Padaręs išvadą, jog ieškovas žemės nuomos sutartį vienašališkai nutraukė nesant esminių žemės nuomos sutarties pažeidimų, bei atsižvelgęs į minėtas šalių sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo priešieškinio reikalavimus tenkinti.
55. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo šalims priteistomis piniginėmis sumomis, iš atsakovo priteistomis procesinėmis palūkanomis, priimtu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų.
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išspendė bylą pagal ieškovo ieškinyje bei atsakovo priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 14744,30 Eur suma, taip pat priteistinos procesinės palūkanos; atsakovo priešieškinis tenkinamas, atsakovui iš ieškovo priteistina 15000,00 Eur suma. Teismas sprendė, kad šalių reikalavimai tenkinami labai panašiu dydžiu, todėl šalims vienai iš kitos nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.
57. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokioms pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių reikalavimai tenkinti labai panašiu dydžiu, ir nenustačius šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paliktinas nepakeistas.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
60. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.