Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko D. B. ieškinį atsakovui ūkininkui D. R. dėl skolos priteisimo ir pagal ūkininko D. R. priešieškinį dėl nepagrįsto nuomos sutarties nutraukimo ir netesybų priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas.

Nuomos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad „jei nuomininkas uždelsia bet kurį iš sutarties 3.2 punkte numatytų mokėjimų ilgiau, nei 30 dienų, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, o nuomininkas privalo sumokėti 15 000 Eur sutarties netesybų per 30 dienų nuo vienašališko sutarties nutraukimo dienos“.

Atsakovas teigia, kad ieškovas sutartį nutraukė vienašališkai nesant teisėto pagrindo, nesant atsakovo kaltės. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad nuomotojas D. B. nuomos sutartį nutraukė 2023-03-31, t. y. po to, kai nuomininkas jam sumokėjo (2023-03-23) visą tai dienai sutartimi nustatytą nuomos mokestį.

Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius <...> iki sutarties nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346).

CK 6.217 straipsnyje suformuluotos bendrosios taisyklės susijusios su esminio sutarties pažeidimo reglamentavimu. Taip pat CK nustatyta ir specialiųjų nuostatų, skirtų atskirų sutarčių rūšių sutarties pažeidimams apibrėžti, pavyzdžiui, bendriesiems nuomos santykių klausimams reglamentuoti skirti CK 6.497, 6.498 straipsniai įtvirtina nuomos sutarties pažeidimų sąrašą, bet nenurodo, kad jame išdėstytų pažeidimų padarymas yra esminis sutarties pažeidimas, kuris pagal CK 6.217 straipsnį suteikia teisę nutraukti sutartį. Tas pats pasakytina ir apie specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti skirtą CK 6.564 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodomi sutarties pažeidimai įstatymo leidėjo neįvardijami kaip esminiai. Tokio pažeidimų pobūdžio vertinimo buvo laikomasi ir ankstesnėje kasacinėje praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009), kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių (žalos) nuomotojui. Ši kasacinio teismo pozicija reiškia, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu. Galimos situacijos, kai žemės nuomos sutarties pažeidimas bus kvalifikuojamas vien tik pagal CK 6.217 straipsnį, nes CK 6.564 straipsnio 1 dalyje pateiktas tik trumpas ir nebaigtinis sutarties pažeidimų sąrašas ( Civilinė byla Nr. 3K-3-473/2010 2010-11-29).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu. Tačiau šiai nuostatai taikyti turi būti žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas ilgesnis nei 3 mėnesių trukmės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu. Jei buvo įsiskolinta, bet vėliau, nors ir pavėluotai, buvo padengtas įsiskolinimas, tai nuomotojas praranda teisę nutraukti žemės nuomos sutartį pagal CK 6.654 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo tada, kai įsiskolinimas išnyko. Išnykus įsiskolinimui CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaip sutarties nutraukimo pagrindas negali būti taikomas (LAT 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-112/2006).

Nors tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 3.4 punktas numato nuomotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį negavus mokėjimo 30 dienų, tačiau šis sutarties punktas numato daug griežtesnę nuomininko atsakomybę, nei įstatymas - civilinio kodekso 6.564 straipsnis.

Teismas vertindamas (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, sudarytą tarp šalių ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas ūkininkas D. B. išnuomojo tuos pačius žemės sklypus kitam ūkininkui P. R., sprendžia, kad sutarčių tekstas išdėstytas tapačiai, iš to galima daryti išvadą, kad sutartį paruošė nuomotojas, kuris į sutartį įrašė sau naudingas formuluotas.

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; taip pat šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Iš šalių pasisakymų bylos nagrinėjimo matu matyti, kad abi šalys dėl nuomos sutarties galimai bendravo nepakankamai, kad išspręstų tarp jų kilusius ginčus, tačiau abi šalys bendravo viena su kita. Šalys pripažino, kad gruodžio mėnesį atsakovas skambino ieškovui, sakė, kad sutartyje numatytu terminu negali sumokėti nuomos mokestį. Ieškovas sutiko palaukti mokėjimo. Pats ieškovas 2023 m. vasario mėnesį buvo užvažiavęs pas atsakovą, kuris skundėsi, kad „blogai su pinigais“. Ieškovas nurodė, tada pradėjęs rūpintis savo pajamomis, siūlė atsakovui įkeisti turtą, tačiau šis dėl hipotekos nesutiko. Nė viena šalis nenurodė, kad pokalbių metu ieškovas būtų įspėjęs atsakovą, kad dėl nuomos mokesčio vėlavimo jis ketina nutraukti nuomos sutartį.

Kaip minėta anksčiau, ieškovas pateikė atsakovui 2023-03-31 dienos pranešimą dėl sutarties nutraukimo jau po to, kai visas nuomos mokestis buvo sumokėtas ir prieš tai atsakovo nebuvo įspėjęs apie galimą sutarties nutraukimą. Vienašališko sutarties nutraukimo metu ieškovas jau buvo gavęs pagal sutartį viską, kas jam priklausė tais metais. Nors sutarties nutraukimo metu ieškovas nebuvo gavęs 485 Eur delspinigių, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų iki sutarties nutraukimo reikalavęs (žodžiu ar raštu) mokėti delspinigius.

Teismas sprendžia, kad atsakovas pagal sutartį nesumokėjo nuomos mokesčio iki 2022 m. gruodžio 15 dienos, tačiau apie vėlavimą sumokėti įspėjo ieškovą, šis sutiko palaukti, visą priklausantį nuomos mokestį atsakovas sumokėjo iki sutarties nutraukimo, todėl išnyko pagrindas nutraukti sutartį dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo. Atsakovo vėlavimas sumokėti nuomos mokestį, negali būti pripažįstamas esminiu nuomos sutarties pažeidimu. Taip pat, lyginant su sutarties nuomos mokesčio dydžiu, negali būti pripažįstamas esminiu pažeidimu 485 Eur delspinigių priskaičiavimas. Teismo vertinimu, atsakovo mokesčio mokėjimo pažeidimas buvo formalus, nesudaręs pagrindo nutraukti ilgalaikę nuomos sutartį. Tuo labiau, kad tik išregistravęs nuomos sutartį iš viešo registro, tą pačią dieną ieškovas sudarė naują nuomos sutartį labai panašiomis sąlygomis su kitu asmeniu, taigi nepatyrė nuostolių. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo 15 000 Eur netesybas. Šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti, kad nuomotojas D. B. vienašališkai nutraukė terminuotą (duomenys neskelbtini) žemės sklypų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą savo iniciatyva ir nesant nuomininko D. R. kaltės; priteisti atsakovui D. R. iš ieškovo D. B. 15 000 Eur netesybas.

(duomenys neskelbtini) dienos nuomos sutarties 9.2 p. numato, jog „jeigu nuomotojas yra gavęs žemės nuomos mokestį už visą nuomos terminą, o sutartį savo iniciatyva ir be nuomininko kaltės bei ne dėl žemės sklypų ar jų dalies pardavimo nutraukia prieš terminą, tai jis įsipareigoja per 14 dienų grąžinti permokėtą nuomos mokesčio dalį bei sumokėti nuomininkui 15 000 Eur dydžio netesybas“. Sutarties 8.6 p. numato, jog „nuomininkas turi teisę vienašališkai ir be įspėjimo nutraukti šią sutartį bei reikalauti 15 000 Eur sutarties netesybų, jei nuomotojas nepagrįstai sudaro kliūtis naudotis išsinuomotais žemės sklypais (ši nuostata negalioja tik tuo atveju, jei kliūtys sudaromos, siekiant išvengti galimos žalos žemės sklypams arba nuomininkui nemokant nuomos mokesčio ir / ar kitų mokėjimų pagal Sutartį)“.

Jau anksčiau pasisakyta apie tai, kad ieškovas neturėjo esminio pagrindo nutraukti nuomos sutartį su atsakovu. Nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ilgam laikui – (duomenys neskelbtini) metams. Prioritetas turi būti sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui bet kokia (ne esmine) priežastimi. Ieškovas, nutraukdamas su atsakovu sudarytą nuomos sutartį po to, kai gavo nuomos mokestį, nutraukdamas sutartį be jokio išankstinio įspėjimo, ieškovas nesielgė sąžiningai. 2023-03-31 raštu ieškovas vienašališkai nutraukė (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023-03-31 dienos. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo keisti savo planus atsirūpinant pašaru.

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas 2023 metais, po sutarties nutraukimo leido atsakovui nusiimti derlių. Tačiau jau 2023-08-02 ieškovas sudarė sutartį su nauju nuomininku ir neįspėjo atsakovo apie tai, nuo kada jis nebetenka teisės nusiimti derlių. Atsakovas nurodė, kad jis 2023 m. rugpjūčio mėnesį, nuvykęs nusiimti trečią žolės derlių, to padaryti negalėjo, nes laukuose jau dirbo kito ūkininko, išsinuomojusio D. B. laukus – P. R. traktorininkas. Liudytojas P. R. patvirtino, kad jis pjovė žolę D. B. laukuose 2023 m. rugpjūčio mėnesį, po nuomos sutarties sudarymo. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 20 d pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. važiuojant apžiūrėti laukus, kuriuos ruošėsi šienauti, rado šeimininkaujantį kitą ūkininką P. R., kuris pareiškė, kad turi nuomos sutartį su D. B. ir gali nusiimti atsakovo užaugintą, prižiūrėtą pasėlį.

Remiantis aptarta faktine situacija ir teisiniu reglamentavimu teismas sprendžia, kad ieškovas nuomos sutartį nutraukė be esminės priežasties, jau gavęs visą tai dienai priklausiusį nuomos mokestį, taip sukeldamas atsakovui nepatogumus ir nuostolius, todėl yra pagrindas tenkinti priešieškinį.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškinys tenkintinas iš dalies 14 744,30 Eur sumai bei priteisiamos procesinės palūkanos. Atsakovo priešieškinis tenkinamas, priteisiant jam iš ieškovo 15 000 Eur. Teismas sprendžia, kad šalių reikalavimai tenkinami labai panašiu dydžiu, todėl šalims vienai iš kitos nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, joms lieka kiekvienos patirtos išlaidos.

Iš ieškovo ir atsakovo valstybei lygiomis dalimis, iš kiekvienos po 10,61 Eur priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 14 259,30 Eur (keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 30ct.) žemės nuomos mokestį, 485 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 744,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2023-08-07) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priešieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad nuomotojas D. B. vienašališkai nutraukė terminuotą (duomenys neskelbtini) žemės sklypų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą savo iniciatyva, nesant nuomininko D. R. kaltės.

Priteisti atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) netesybas.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,61 Eur (dešimties eurų 61 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,61 Eur (dešimties eurų 61 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.