- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-893-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08984-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- N. D.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- S. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo N. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui N. D. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, tretieji asmenys S. B., antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad ieškovo A. B. (toliau – ieškovas) ir trečiojo asmens S. B. (toliau – trečiasis asmuo) prievolės dalis, t. y. 8 400 Eur, pagal 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartį yra įvykdyta, šią skolos sumą ieškovui sumokėjus grynaisiais pinigais atsakovui N. D. (toliau – atsakovas); įpareigoti antstolį A. S. atlikti skolos perskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. birželio 5 d. su atsakovu sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią iš atsakovo pasiskolino 60 000 Lt trims mėnesiams, o prievolės įvykdymui užtikrinti įkeitė turtą. Nepavykus grąžinti paskolos laiku, ieškovas su atsakovu žodžiu susitarė paskolos terminą pratęsti ir už kiekvieną sutarties termino pratęsimą ieškovas atsakovui kas tris mėnesius mokėdavo po 800 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovas neturi, todėl dėl šių sumų pretenzijų nereiškia. Paskolos sutartimi šalys dėl palūkanų nesitarė. 2016 m. gegužės 17 d., 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 13 d. ieškovas dalimis atsakovui perdavė 8 400 Eur, kaip skolos grąžinimą, atsakovas pasirašė pakvitavimą, kad 6 000 Eur gavo, tačiau ir kitų sumų gavimo neginčija. Atsakovas, kreipdamasis į antstolį dėl negrąžintos skolos išieškojimo, antstoliui nenurodė, kad dalį skolos, t. y. 8 400 Eur, ieškovas jam grąžino, todėl ieškovas buvo priverstas savo teises ginti teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad ieškovas įvykdė dalį, t. y. 8 400 Eur, piniginės prievolės atsakovui pagal 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartį, šią sumą ieškovui sumokėjus atsakovui per tris kartus: 2016 m. gegužės 17 d. – 6 000 Eur, 2016 m. birželio 1 d. – 1 400 Eur, 2016 m. birželio 13 d. – 1 000 Eur. Ieškovo prašymo dėl antstolio įpareigojimo netenkino. Priteisė iš atsakovo N. D. 189 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B.. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios šalių elgesį sutarties sudarymo metu, vertinant kartu su notarinės paskolos sutarties tekstu, kuriame šalys susitarė dėl paskolos pinigų grąžinimo per tris mėnesius ir susitarė palūkanų neskaičiuoti.
3.2. Nors, atsakovo teigimu, ši pinigų suma buvo jo pelnas už pinigų skolinimą, dėl kurio šalys tarėsi žodžiu, tačiau šių aplinkybių jokie įrodymai nepatvirtina. Ieškovas šias aplinkybes neigia, nors teismo posėdžio metu patvirtino, kad tam tikras pinigų sumas atsakovui mokėdavo, kad paskolos sutarties terminas būtų pratęstas. Šalims skirtingai nurodant faktines aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti buvus šalių žodinį susitarimą dėl pelno palūkanų.
3.3. Byloje nustačius, kad dėl pelno (mokėjimo) palūkanų šalys nesusitarė ir tokia notarinio sandorio nuostata nenuginčyta, konstatuoti, kad ieškovo atsakovui sumokėta 8 400 Eur suma buvo pelno palūkanos, nėra jokio teisinio pagrindo.
3.4. Pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą užvestoje vykdomojoje byloje antstolis vykdo išieškojimą taip pat ir dėl 5 proc. metinių palūkanų, kurios paskaičiuotos iš karto nuo tos dienos, kai paskola turėjo būti grąžinta, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 5 d., todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo 2016 m. atsakovui sumokėta 8 400 Eur suma nepagrįstai nebuvo pripažinta kaip dalies piniginės prievolės pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą įvykdymas.
3.5. Kadangi įsiteisėję teismo sprendimai yra vykdomi ir privalomi visiems asmenims, taip pat ir antstoliams, vadinasi, tenkinus ieškovo materialinį reikalavimą dėl prievolės įvykdymo, nėra pagrindo atskirai įpareigoti antstolį vykdyti teismo sprendimą, kuris ir taip privalės būti vykdomas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. B. ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantas buvo nurodęs, kad raštelį A. B. buvo surašęs 2016 m. vasarą, jam visą laiką buvo žinomas jo turinys, tame tarpe ir nurodoma 5 940 Eur suma su prierašu „Nuo 2015 m. 12 mėn. nemokėtos sumos“. Taip pat, privalu išskirti, kad visos rašte surašytos sumos yra po notarinės sutarties ištraukos reikalavimu, kas leidžia teigti, jog surašytas turinys priskiriamas būtent prie notarinės sutarties įvykių.
4.2. A. B. buvo apklaustas 2018 m. rugpjūčio 16 d., pastarasis nurodo, kad apeliantui yra grąžinęs 6 000 Eur, o ne 8 400 Eur. Vien ši aplinkybė sąlygoja, kad 2 400 Eur sumokėjimas apima atskirą tarp A. B. ir apelianto buvusį susitarimą.
4.3. Vykdomoji byla buvo pradėta 2017 metais, o A. B. apklausiamas 2018 m. rugpjūčio 18 d. jau yra suinteresuotas nurodyti neteisingas aplinkybes siekiant susimažinti grąžintinos skolos sumą, tačiau sulyginus raštelyje esančią 5 940 Eur sumą su A. B. nurodoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje grąžintina 6 000 Eur suma, tampa akivaizdu, kad pastarasis vykdė atskirą (žodinį) susitarimą mokėti pinigus už naudojimąsi apelianto pinigais.
4.4. Tai, kad buvo sudarytas atskiras ir žodine forma susitarimas dėl „pinigų skolinimo kainos“, t. y. atlygintinumas, patvirtina šie bylos duomenys: el. laiškas su rankraštiniais įrašais, kuriame įrašyta 5 940 Eur suma su prierašu „Nuo 2015 12 mėn. nemokėtos sumos“; 5 940 Eur įrašyta suma bei 8 400 Eur nurodyta kaip grąžinta suma, patenka į bendrą skaičiavimą su apskaičiuota likučio suma; A. B. nurodyta aplinkybė, kad jis už pratęsimus mokėjo pinigus; nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kad apeliantas savo veiksmais siekė išvengti mokesčių ir gavo pajamų, kurių tarpe yra A. B. sumokėti 6 000 Eur.
4.5. Apeliantas dėl vykdomojo įrašo pas notarą kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 10 d., o tai sąlygoja, kad nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. A. B. iš dalies vykdė pelno palūkanų mokėjimą.
4.6. Akivaizdu, kad vien tokio rašto buvimas pas A. B. suponuoja, kad pastarasis su jame atliktais įrašais sutinka.
4.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė (vertino) faktines šalių aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, tačiau apeliantas prašo ne naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti jį į pirmąją instanciją, o išspręsti bylą iš esmės pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovas teismui negalėjo paaiškinti, kodėl pelno palūkanas skaičiuoja nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, kokia tiksli palūkanų norma ir kaip ji apskaičiuojama, už kurį terminą apskaičiavo 5 940 Eur palūkanų sumą, kodėl laiko, kad ieškovo jam sumokėta 8400 Eur sumą laikoma procesinėmis palūkanomis, o ne jo apskaičiuota 5940 Eur suma, kodėl pateikus notarinę paskolos sutartį vykdyti, jis nebeskaičiuoja ieškovui pelno palūkanų; kodėl nei antstoliui, nei notarui nepranešė, kad jis dar papildomai skaičiuoja pelno palūkanas. Tai parodo, kad atsakovas pats susigalvojo pelno palūkanas, pats sudarė ištrauką iš reikalavimo, įrašė pageidaujamas gauti iš ieškovo pelno palūkanų sumas ir teisme remiasi kaip dokumentu, įrodančiu žodinį susitarimą dėl pelno palūkanų susitarimo.
5.2. Akivaizdu, kad toks elgesys įrodo tik vienašališką atsakovo pelno palūkanų nustatymą ieškovui, kurio skaičiavimo termino pradžios ir pabaigos data neaiški. Tai, kad ieškovas nurodė teismui, jog sutarties vykdymo terminui pasibaigus mokėjo kelis kartus atsakovui po 800 Eur atlygį už notarinės sutarties pratęsimą trims mėnesiams (tiksliau už žodinį susitarimą pratęsti notarinės sutarties vykdymo terminą), nereiškia, kad tokiais veiksmais sudarė su atsakovu žodinę sutartį dėl pelno palūkanų.
5.3. Visos sąlygos dėl pinigų pasiskolinimo buvo aptartos notarinėje paskolos sutartyje ir nėra logiška tikėti, jog ieškovas atskirai žodžiu sudarytų sutartį, kuria dar labiau prasiskolintų atsakovui.
5.4. Savanoriškas ieškovo atsakovui atlygio mokėjimas už sutarties termino pratęsimą nėra tas pats kas susitarimas dėl pelno palūkanų už pinigų paskolinimą, todėl negali būti laikoma, kad ieškovo sumokėti keli kartai po 800 Eur už notarinės paskolos sutarties termino pratęsimą patvirtina tarp šalių neva sudarytą žodinį susitarimą dėl pelno palūkanų mokėjimo.
5.5. Tai, kad atsakovas, atlikus ikiteisminį tyrimą, turėjo valstybei susimokėti pajamų mokestį, neįrodo neva buvusio žodinio susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, nes pats atsakovas kaltas, kad pareigūnams ir teismui nepagrindė tų pajamų gavimo aplinkybių, o esant neteisingam nuteisimui neskundė teismo nuosprendžio.
5.6. Pagal teisines taisykles fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, todėl žodinis susitarimas dėl pelno palūkanų mokėjimo negalimas. Neatitinkantys šių reikalavimų susitarimai nėra laikomi tinkama sutartimi, todėl vienašališkas atsakovo teigimas apie žodinės sutarties sudarymą negali būti laikomas tinkama sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą paskolos sutartį atsakovas paskolino ieškovui ir jo sutuoktinei 17 377,20 Eur, kuriuos ieškovas su sutuoktine įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini), ir mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas (duomenys neskelbtini grąžino atsakovui 6 000 Eur, sumokėdamas grynaisiais pinigais, o atsakovas išdavė ieškovui pakvitavimą. 2017 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos m. 9-ojo notaro biuro notarė išdavė hipotekos kreditoriaus N. D. naudai vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė priverstinai išieškoti iš ieškovų A. B. ir jo sutuoktinės S. B. skolinius įsipareigojimus: 17 377,20 Eur negrąžintos paskolos sumos; 6 255,79 Eur delspinigių už laiku neįvykdytą įsipareigojimą, skaičiuojamus už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo; 47,26 Eur atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą, 35,65 Eur už pranešimo siuntimą, parašo tikrumo paliudijimą ir kt. dokumentų parengimą, iš viso 23 715,90 Eur ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo.
Dėl apelianto argumentų
11. Apeliantas teigia, kad A. B. buvo apklaustas 2018 m. rugpjūčio 16 d., pastarasis nurodo, kad apeliantui yra grąžinęs 6 000 Eur, o ne 8 400 Eur. Vien ši aplinkybė sąlygoja, kad 2 400 Eur sumokėjimas apima atskirą tarp A. B. ir apelianto buvusį susitarimą. Apelianto argumentai nepagrįsti.
12. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 8 400 Eur, tik ieškovas tvirtina, kad tai yra prievolės dalis pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, o atsakovas teigia, kad 2 400 Eur sumokėjimas apima atskirą tarp ieškovo ir apelianto buvusį susitarimą.
13. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
14. Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, kad Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad palūkanos nemokamos, t. y. sutartis laikoma neatlygintine. Sutarties 8.3. punkte šalys susitarė, kad sutarties pakeitimai ir papildymai gali būti daromi tik raštu.
15. Atsakovas tvirtindamas apie šalių susitarimus dėl palūkanų mokėjimo į bylą jokio susitarimo raštu nepateikė. Atsakovo nurodytas raštelis nėra abiejų šalių pasirašytas, ieškovas tokio susitarimo nepripažįsta. Tai, kad prierašai buvo daromi po notarine sutartimi, nepagrindžia šalių susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, nes po šiais prierašais nėra abiejų šalių parašo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo šalių susitarimas dėl pelno palūkanų mokėjimo.
16. Nors atsakovas ir tvirtina, kad paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Be to, iš atsakovo išduoto vykdomojo įrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini dėl 23 715,90 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tai yra nuo tada, kai ieškovas atsakovui turėjo grąžinti paskolą, yra skaičiuojamos įstatyme įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos. Taigi nustačius, kad dėl pelno (mokėjimo) palūkanų šalys nesusitarė ir tokia notaro sudaryto sandorio nuostata nenuginčyta, konstatuoti, kad ieškovo atsakovui sumokėta 8 400 Eur suma buvo pelno palūkanos, nėra jokio teisinio pagrindo.
17. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekamo atsakovo atžvilgiu, apklausiamas ieškovas nurodė, jog 6 000 Eur yra grąžinęs atsakovui, o ne 8 400 Eur, bei nurodė, jog už termino pratęsimą A. D. pinigų nemokėjo, tai parodo, kad ieškovas vykdė atskirą susitarimą dėl pelno palūkanų.
18. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtina susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, nes kaip minėta, susitarimas dėl palūkanų mokėjimo turi būti rašytinis.
19. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
20. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
V. C. proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo N. D. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.