Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

3. Ieškovas A. B. ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad 2014-06-05 su atsakovu sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią iš atsakovo pasiskolino 60 000 Lt trims mėnesiams, o prievolės įvykdymui užtikrinti įkeitė turtą. Nurodo, kad, prireikus pasiskolinti pinigų, kreipėsi į tarpininkus – nekilnojamojo turto agentūrą, kuri suorganizavo paskolos sutarties sudarymą su atsakovu. Už tarpininkavimą sumokėjo 3 500 Lt. Nepavykus grąžinti paskolos laiku, ieškovas su atsakovu žodžiu susitarė paskolos terminą pratęsti ir už kiekvieną sutarties termino pratęsimą ieškovas atsakovui kas tris mėnesius mokėdavo po 800 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovas neturi, todėl dėl šių sumų pretenzijų nereiškia. Paskolos sutartimi šalys dėl palūkanų nesitarė. 2016-05-17, 2016-06-01 ir 2016-06-13 ieškovas dalimis atsakovui perdavė 8 400 Eur, kaip skolos grąžinimą, atsakovas pasirašė pakvitavimą, kad 6 000 Eur gavo, tačiau ir kitų sumų gavimo neginčija. Atsakovas, kreipdamasis į antstolį dėl negrąžintos skolos išieškojimo, antstoliui nenurodė, kad dalį skolos, t. y. 8 400 Eur, ieškovas jam grąžino, todėl ieškovas buvo priverstas savo teises ginti teisme.

5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pagal 2014 m. birželio 5 d. notarinę paskolos sutartį atsakovas N. D. paskolino ieškovui A. B. ir jo sutuoktinei trečiajam asmeniui S. B. 17 377,20 Eur, kuriuos ieškovas su sutuoktine įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 5 d., ir mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas A. B. 2016 m. gegužės 17 d. grąžino atsakovui N. D. 6 000 Eur, sumokėdamas grynaisiais pinigais, o atsakovas N. D. išdavė ieškovui A. B. pakvitavimą. Ieškovas A. B. 2016 m. birželio 1 d. atsakovui N. D. grąžino dar 1 400 Eur, o 2016 m. birželio 13 d. grąžino 1 000 Eur, perduodamas šias lėšas grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas ieškovui pakvitavimų neišdavė. Atsakovas šių sumų jam perdavimo neginčija.

6. 2017 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos m. 9-ojo notaro biuro notarė V. M. išdavė hipotekos kreditoriaus N. D. naudai vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė priverstinai išieškoti iš ieškovų A. B. ir jo sutuoktinės S. B. skolinius įsipareigojimus: 17 377,20 Eur negrąžintos paskolos sumos; 6 255,79 Eur delspinigių už laiku neįvykdytą įsipareigojimą, skaičiuojamus už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014-09-05 iki visiško prievolės įvykdymo; 47,26 Eur atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą, 35,65 Eur už pranešimo siuntimą, parašo tikrumo paliudijimą ir kt. dokumentų parengimą, iš viso 23 715,90 Eur ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014-09-05 iki visiško prievolės įvykdymo.

7. Antstolis Aleksandras Selezniovas atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659, pradėtoje pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2017 m. rugpjūčio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-3128 dėl 23 715,90 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo solidariai iš skolininkų A. B. ir S. B., priverstinai parduodant įkeistą daiktą, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį skolininkams A. B. ir S. B., iš viešųjų varžytynių, išieškotojo N. D. naudai.

8. Ieškovas A. B. kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą, prašydamas išskaičiuoti vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659 8 400 Eur išieškotojui N. D. padengtą skolą, tačiau antstolis A. Selezniovas atsisakė tai padaryti, nes šio skolos grąžinimo nepripažįsta išieškotojas N. D.. N. D. teigimu, minėta suma jam ieškovo buvo sumokėta kaip palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais.

9. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų 2014 m. birželio 5 d. sudarytos 17 377,20 Eur paskolos sutarties pobūdžio: ieškovo teigimu, sutartis buvo neatlygintinė, atsakovo – atlygintinė. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Šalių sutartyje palūkanų mokėjimo klausimas nebuvo aptartas. 2014 m. birželio 5 d. nutaro patvirtintoje paskolos sutartyje sandorio šalys aiškiai susitarė, kad palūkanos nemokamos, t. y. sutartis laikoma neatlygintine (Sutarties 4.1. punktas), o paskolos sutartis sudaryta trijų mėnesių terminui, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (Sutarties 3.1. punktas). Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios šalių elgesį sutarties sudarymo metu, vertinant kartu su notarinės paskolos sutarties tekstu, kuriame šalys susitarė dėl paskolos pinigų grąžinimo per tris mėnesius ir susitarė palūkanų neskaičiuoti, yra pagrindas konstatuoti, jog šalys susitarė, kad paskola nebus atlygintinė. Atsakovas notarinės sutarties nuostatų neginčijo.

10. Kita vertus, įstatyme ir teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių, negautų pajamų pavidalu, atlyginimo) funkciją.

11. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.