- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-283-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Giedrė Seleskytė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Duomenys neskelbtini“, notaras G
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Giedrės Seleskytės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Duomenys neskelbtini“ ir notaras G. B., bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Duomenys neskelbtini“ ir notaras G. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais jo atsakovui išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2017 m. sausio 2 d. išrašytą neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2018 m. liepos 1 d.) 300,00 Eur sumai, 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. balandžio 30 d.) 300,00 Eur sumai, 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. birželio 30 d.) 300,00 Eur sumai, 2017 m. kovo 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. birželio 31 d.) 538,00 Eur sumai, 2017 m. kovo 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. rugsėjo 31 d.) 538,00 Eur sumai. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto 2 – ojo notarų biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6700) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasirašant vekselius, kuriuos jis ginčija, nebuvo perduoti jokie pinigai, be to, vekselius jis pasirašė dėl jo atžvilgiu naudoto psichologinio spaudimo, nes jis dirbo ir nenorėjo prarasti darbo. Nurodė, kad jam dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Duomenys neskelbtini“ vairuotoju, dėl jo kaltės 2016 metais įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas lengvasis automobilis. Atsakovas vienašališkai paskaičiavo žalą už automobilį ir liepė jam pasirašyti vekselius. Teigė, kad jis buvo suklaidintas dėl vekselių pasirašymo, nes iš jo buvo reikalaujama sumokėti, tačiau jokių pinigų nėra iš atsakovo gavęs, be to, jo žiniomis, automobilis buvo draustas Kasko draudimu, todėl žalos atsakovas nepatyrė.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 3 714,00 Eur neapmokėtas vekselių sumas, 30,25 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2015 m. įsidarbino UAB „Duomenys neskelbtini“ ir kreipėsi į įmonės administraciją dėl finansinės pagalbos, kadangi įmonė neteikia finansinių paslaugų, todėl ieškovui jis asmeniškai paskolino 5 000,00 Eur. Siekiant užtikrinti skolos grąžinimą 2017 metų pradžioje ieškovas jam išrašė neprotestuotinus vekselius skirtingoms sumoms ir skirtingais gražinimo terminais. Nurodė, kad dėl dalies vekselių jis nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nes ieškovas vis žadėdavo atiduoti, o dėl kitos dalies vekselių, suėjus vekselių apmokėjimo terminams, buvo siųsti pranešimai, bet jie išsiųsti vėliau arba anksčiau nei surašyti pranešimai, todėl atsakovas nebegali pasinaudoti Vekselių įstatyme nustatyta vykdomojo įrašo galimybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ir ieškinį, ir priešieškinį atmetė.
4. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas išrašė ginčijamus vekselius, tačiau šalys skirtingai aiškina vekselių pasirašymo aplinkybes. Pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, kad pasirašant ginčijamus vekselius nebuvo perduoti jokie pinigai, o vekselius pasirašė dėl jo atžvilgiu naudoto psichologinio spaudimo, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad jo atžvilgiu nebuvo naudojamas joks psichologinis spaudimas pasirašant vekselius. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas daugiau nei du mėnesius mokė jį vairuoti vilkiką ir kartu su ieškovu vyko į komandiruotes, tai yra apmokė dirbti su vilkiku.
5. Nurodė, kad nors ieškovas teigė, jog teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones jis išsilaikė savo lėšomis dar prieš pradedant dirbti atsakovo įmonėje, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kas mokėjo už jo vairavimo kursus.
6. Nustatė, kad ieškovo ginčijamuose vekseliuose ir vekseliuose, kurių pagrindu atsakovas prašo priteisti skolą iš ieškovo, nurodyti terminai, per kuriuos ieškovas turėjo sumokėti skolą atsakovui, yra pasibaigę. Taip pat nustatė, kad trys ieškovo išrašyti vekseliai, t. y. 2017 m. sausio 2 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 300,00 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2018 m. kovo 1 d.), 2017 m. sausio 2 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 300,00 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2017 m. rugpjūčio 30 d.), 2017 m. sausio 2 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 300,00 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2017 m. spalio 30 d.), yra nepasirašyti ieškovo parašu, nurodytas tik ieškovo vardas ir pavardė, todėl padarė išvadą, kad dokumentai, kuriose nėra ieškovo parašo, neturi paprastojo vekselio galios. Teismas, atsižvelgęs, kad nors ieškovas ir nereiškė reikalavimo pripažinti ieškovo nepasirašytus vekselius negaliojančiais, tačiau įvertinęs, jog jie neatitinka formalių vekseliams keliamų reikalavimų, konstatavo, kad pagal šiuos tris vekselius nėra pagrindo priteisti atsakovui skolą iš ieškovo, todėl šią priešieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Nurodė, kad atsakovas poziciją, jog šalis siejo paskolos prievoliniai teisiniai santykiai, įrodinėjo savo paties paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, t. y. ieškovo išrašytais parastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Ginčijamus vekselius teismas vertino tik kaip rašytinį įrodymą spręsdamas, ar egzistuoja atsakovo nurodomas sandoris (paskolos sutartis). Pažymėjo kad šiuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie tai, jog juose nurodytos pinigų sumos vekselių išdavimo ar kuriuo nors kitu metu būtų perduotos ieškovui. Pažymėjo, kad atsakovas savo paaiškinimų, jog jis ieškovui 2013 m. perdavė 5 000,00 Eur, o pastarasis perdavė šią sumą kitam asmeniui Kaune prie „Regitros“, rašytiniais įrodymais nepagrindė.
8. Įvertinęs faktines aplinkybes, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, tai, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog pasirašant vekselius nebuvo naudojamas joks psichologinis spaudimas, tai, kad dalį skolos jis pagal jo atsakovui išrašytus vekselius yra sumokėjęs, šalių elgesį po vekselių pasirašymo, tai yra kad atsakovas, siekdamas išieškoti skolą pagal ieškovo jam išduotus vekselius, kreipėsi į notarą, ir pagal vieną vekselį yra išduotas vykdomasis įrašas, taip pat kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo, o vėliau ir į teismą dėl skolos priteisimo, o ieškovas vekselius pradėjo ginčyti tik po to, kai gavo teismo įsakymą, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog šalis siejo tam tikri prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas išrašė paprastus nepriatestuotinus vekselius.
9. Atsižvelgięs į tai, kad šiuo metu vekseliai, kurių pagrindu prašoma priteisti skolą, nebegali būti pateikti vykdymui notarui, į tai, kad ieškovas ginčija, jog atsakovas jam perdavė pinigus pagal jo išduotus vekselius, ir į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis ieškovui perdavė prašomą priteisti sumą, padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė pinigų perdavimo fakto ieškovui pagal atsakovo pateiktus ieškovo jam išrašytus vekselius, kurių pagrindu atsakovas priešieškiniu prašo priteisti skolą.
10. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu notaro G. B. vykdomąjį įrašą, kuris atliktas pagal atsakovo notarui pateiktą 2017 m. sausio 2 d. vekselį 300,00 Eur sumai, kurį turėjo apmokėti iki 2018 m. liepos 1 d., nes nėra nustatyta, kad šis vekselis buvo nepagrįstai išrašytas.
11. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. automobilio Ford C-MAX foto nuotraukos, 2016 m. birželio 2 d. ieškovo raštu pateikti paaiškinimai, antstolės R. P. 2019 m. vasario 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-19-1012, ieškovo vairuotojo pažymėjimas, iš kurio nustatyta, kad jis teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones įgijo 2013 m. gruodžio 7 d., t. y. dar prieš įsidarbindamas UAB „Duomenys neskelbtini“ (darbo pradžia nuo 2014 m. vasario 21 d.) ir UAB „Duomenys neskelbtini“ (darbo pradžia nuo 2015 m. sausio 22 d.), nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo prašomus vekselius negaliojančiais, nes labiau tikėtina, kad tarp šalių prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išrašyti vekseliai, atsirado anksčiau nei įvyko eismo įvykiai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Teismo išvada dėl psichologinio spaudimo nebuvimo vekselių pasirašymo metu yra klaidinga. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas aiškiai nurodė, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas išrašant vekselius.
12.2. Nesutiktina ir su teismo argumentu, jog ieškovas nurodė, kad vekseliai buvo išrašyti siekiant atlyginti atsakovui eismo įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą. Akcentuotina, kad ieškovas niekuomet nebuvo nurodęs fakto, kad būtent atsakovui turėjo atlyginti žalą.
12.3. Duomenų, susijusių su vairavimo kursų apmokėjimu, ieškovas neteikė, kadangi ieškovas nebuvo nurodęs versijos, kad atsakovas jam būtų davęs paskolą vairavimo kursams. Ieškovas neturėjo pagrindo paneiginėti teiginių, kurių byloje net nebuvo.
Atsiliepimas
12.4. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė skirtingas aplinkybes, susijusias su tariama ieškovo skola. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje yra teigiama, kad neva ieškovas kreipėsi į įmonės UAB „Duomenys neskelbtini“ administraciją, turėdamas tikslą pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą, o įmonė nukreipė į buvusį jos vadovą M. K.. Vėliau atsakovas pateikė kitokias faktines aplinkybes – nurodė, kad ieškovas atėjo dirbti į UAB „Duomenys neskelbtini“ ir nelegaliu būdu už 500 Eur jis padėjo ieškovui įgyti vairuotojo pažymėjimą už 5 000,00 Eur. Pažymėtina, kad pastarųjų aplinkybių atsakovas rašytiniais įrodymais nepagrindė.
12.5. Jokio realaus paskolos suteikimo fakto niekuomet nebuvo, ginčo vekseliai buvo pasirašyti darant spaudimą ir suklaidinus ieškovą, jam melagingai nurodant, kad žala už sugadintą automobilį nebus atlyginta. Tai yra šalių nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai.
12.6. Atsakovas reikalauja sumokėti pinigų pagal faktiškai apgaulės būdu sukurtą ir net ne jam potencialiai priklausysiančią reikalavimo teisę (posėdyje atsakovas pripažino, kad už automobilio remontą kasko draudimas buvo sumokėjęs).
12.7. Byloje nebuvo įrodyta, kad vekselių pasirašymo ir išdavimo metu egzistavo juridinis faktas – atsakovo grynųjų pinigų perdavimas ieškovui, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo paskolos teisiniai santykiai, kurie būtų sudarę pagrindą išduoti vekselius.
13. Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skuną atmesti. Atsakovo teigimu, iš teismo posėdžio metu teiktų ieškovo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovas turėjo pasirinkimo teisę, t. y. jei jis nebūtų norėjęs ir pripažinęs skolos fakto, vekselių nebūtų pasirašęs. Byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas valią pasirašyti veskelius buvo išreiškęs, išduodamas vekselius nebuvo terorizuojamas ar bauginamas.
Šalies argumentai
14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Iš esmės visus vekselius ieškovas išdavė 2017 m. Todėl tikėtina, jei atsakovas būtų laiku pasinaudojęs įstatymo nustatyta tvarka ir po pranešimų išsiuntimo kreipęsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vekselių nebūtų galima nuginčyti.
14.2. Teismo sprendimo motyvai yra pakankamai aiškūs ir logiški. Iš skundžiamo turinio matyti, kad teismas sutiko, jog yra pagrindas tenkinti dalį ieškinio reikalavimų, tačiau rezoliucinėje dalyje ir ieškinys, ir priešieškinis atmesti visiškai.
14.3. Nesutiktina, kad atsakovas turėjo pareigą įrodyti pinigų ieškovui perdavimo faktą. To padaryti akivaizdžiai nėra įmanoma, kadangi vekseliai buvo parengti 2017 m., jie atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. ĮPVĮ nėra įtvirtinta reikalavimo, kad pildant ir išduodant vekselį būtina pažymėti ir faktą apie pinigų (ne)perdavimą.
14.4. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kas mokėjo už jo vairavimo kursus. Ieškovas pripažino, kad galimai buvo skolingas apeliantui, tačiau, jo teigimu, manė, kad apeliantui jau yra atlyginta klaidingai teigdamas, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ yra gavusi draudimo išmoką. Byloje nenustatyta, kad pasirašydamas vekselį ieškovas suklydo dėl jo teisinio pagrindo ar jam buvo grasinama, kaip buvo teigiama.
Atsiliepimas
15. Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skuną atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino aplinkybę, kad automobilis buvo draustas Kasko draudimu, todėl dėl 2016 m. gegužės mėnesį Vokietijoje eismo įvykio metu apgadinto automobilio remonto išlaidas atlygino draudimo kompanija. Akivaizdu, kad nuostoliai, kuriuos įmonė (ar automobilio savininkas) patyrė dėl eismo įvykio, jau yra atlyginti.
15.2. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl paskolos ieškovui suteikimo yra nenuoseklios ir prieštaringos.
15.3. Jokių rašytinių įrodymų, jog atskaovas ieškovui perdavė 5 000 Eur, atsakovas nepateikė, todėl laikytina, kad paskolos sutarties egzistavimas, kaip pagrindas vekseliams išduoti, yra neįrodytas.
15.4. Atsakovas klaidingai teigia, kad ieškovas neginčija, jog šalis siejo tam tikri prievoliniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas išrašė vekselius. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas aiškiai nurodė, jog buvo naudojamas psichologinis spaudimas jam pasirašant vekselius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civlinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių
18. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančius vekselius: 2017 m. sausio 2 d. išrašytą neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2018 m. liepos 1 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. balandžio 30 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. birželio 30 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. kovo 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. birželio 31 d.) 538,00 Eur sumai; 2017 m. kovo 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. rugsėjo 31 d.) 538,00 Eur sumai. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto 2 – ojo notarų biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6700). Ieškovas įrodinėjo, jog šiuos vekselius išdavė patyręs psichologinį spaudimą – buvo reikalauta atlyginti žalą, kilusią dėl atsakovo kaltės 2016 metais įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas lengvasis automobilis.
19. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 3 744,25 Eur skolą, kurią sudaro 3 714 Eur neapmokėta vekselių suma ir 30,25 Eur išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu. Atsakovas nurodė, jog 3 714 Eur skola susidarė už šiuos neapmokėtus vekselius: 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. balandžio 30 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. birželio 30 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. kovo 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. birželio 31 d.) 538,00 Eur sumai; 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. rugpjūčio 30 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. kovo 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. rugsėjo 31 d.) 538,00 Eur sumai; 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. spalio 30 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. gruodžio 31 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. kovo 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017 m. gruodžio 31 d.) 538,00 Eur sumai; 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2018 m. kovo 1 d.) 300,00 Eur sumai; 2017 m. sausio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2018 m. gegužės 1 d.) 300,00 Eur sumai. Atsakovas prieškinyje nurodė, jog ieškovas 2015 m. įsidarbino UAB „Duomenys neskelbtini“ ir kreipėsi į įmonės administraciją dėl finansinės pagalbos. Kadangi įmonė neteikia finansinių paslaugų, todėl ieškovui jis asmeniškai paskolino 5 000,00 Eur. Vėliau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad minėta suma ieškovui buvo paskolinta siekiant padėti įgyti vairuotojo pažymėjimą.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, jog yra pagrindas pripažinti, kad šalis siejo tam tikri prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas išrašė paprastus neprotestuotinus vekselius. Tačiau, padaręs išvadą, kad atsakovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, atmetė ir priešieškinį.
21. Nagrinėjamu atveju su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir ieškovas, ir atsakovas. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė, kad vekseliai pasirašyti patiriant psichologinį spaudimą, nepagrįsta ir padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas taip pat teigia, jog teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo, ir įrodymų naštos paskirstymo taisykles, todėl nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio.
Dėl ieškinio (ne) pagrįstumo
22. Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl vekselių, išskyrus 2017 m. sausio 2 d. paprastojo neprotestuotino vekselio (apmokėjimo data 2017 m. rugpjūčio 30 d.) 300,00 Eur sumai, 2017 m. sausio 2 d. paprastojo neprotestuotino vekselio (apmokėjimo data 2017 m. spalio 30 d.) 300,00 Eur sumai ir 2017 m. sausio 2 d. paprastojo neprotestuotino vekselio (apmokėjimo data 2018 m. kovo 1 d.) 300,00 Eur sumai, kurie yra nepasirašyti ieškovo, egzistavimo. Tačiau šalys skirtingai aiškina jų išdavimo aplinkybes. Ieškovas teigė, jog pasirašant ginčijamus vekselius nebuvo perduoti jokie pinigai, o vekselius jis pasirašė dėl jo atžvilgiu naudoto psichologinio spaudimo. Paaiškino, kad jam dirbant UAB „Duomenys neskelbtini“ vairuotoju dėl jo kaltės 2016 metais įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas lengvasis automobilis. Atsakovas vienašališkai paskaičiavo žalą už automobilį ir liepė jam pasirašyti vekselius.
23. Taigi, šiuo atveju ieškovas ginčijamus vienašalius sandorius – vekselius, prašė pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu.
24. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, sutinka su ieškovu, jog nagrinėjamu atveju galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčijami vekseliai buvo išduoti siekiant padengti eismo įvykio metu apgadinto automobilio remonto išlaidas. Tai yra, byloje yra pateiktos automobilio Ford C–Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis yra apgadintas (t. 1, b. l. 105-110). Taip pat į bylą pateikta 2016 m. birželio 21 d. UAB „Auremas“ remonto sąmata, iš kurios nustatyta, kad automobilio Ford C–Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 5 106,72 Eur (t 1., b. l. 126-130). Ieškovas taip pat pateikė įrodymus apie jam siųstas atsakovo trumpąsias žinutes, vienoje kurių matyti, kad 2017 m. spalio 11 d. atsakovas pareikalavo grąžinti skolą: „Sv v. ziurek iki kaledu man padodi 3.5 tuk.eur.uz lengvike. uz netesybas. turi vekselius pasirases. jei ne tai petdodu antstoliam. ziurek pats. nes ten blokos saskaitas ir buta iskart“. Tačiau, koelgijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog ginčijamus vekselius ieškovas išdavė dėl realaus grasinimo ar apgaulės.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės bei teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, jog buvo naudojamas psichologinis spaudimas pasirašant vekselius, nelaikytini pakankamais šiuos argumentus vertinti kaip įrodytus (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad ginčijami vekseliai išduoti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d., prašymą atleisti iš darbo UAB „Duomenys neskelbtini“, kurioje dirbo nuo 2015 m. sausio 22 d., ieškovas parašė 2017 m. rugpjūčio 7 d., o į teismą su ieškiniu pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais ieškovas kreipėsi tik 2019 m. sausio 29 d. Ieškovo argumentai, jog ginčijamus vekselius pasirašė nenorėdamas prarasti darbo, kelia pagrįstų abejonių, kadangi ieškovas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl delsė ginti savo teises pasibaigus darbo su UAB „Duomenys neskelbtini“ santykiams.
27. Taigi teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė psichologinio spaudimo ar realaus grasinimo fakto pasirašant ginčijamus vekselius, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl priešieškinio (ne) pagrįstumo
28. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turi pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą ir pažymi, jog šių aplinkybių įrodyti nėra įmanoma. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.
29. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).
30. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį, 1.101 straipsnio 6 dalį civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 19 punktą).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suvienodino iki tol buvusią teismų praktiką ir suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
32. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas, teigdamas, jog ieškovui paskolino 5 000 Eur, privalo įrodyti pinigų perdavimo faktą.
33. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus civilinio proceso normose nustatytas išimtis (CPK 178, 182 straipsniai), tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019). Todėl šiuo atveju apeliantui, kuris reikalauja priteisti ieškovo išduotuose vekseliuose nurodytas sumas, kyla pareiga pagrįsti reikalavimą, nurodant prievolės atsiradimo aplinkybes bei pateikiant konkrečius įrodymus tokiai prievolei pagrįsti.
34. Visų pirma pažymėtina, kad kolegija šioje nutartyje jau įvertino ir pripažino labiau tikėtinomis ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusius su vekselių išrašymu, t. y. jog ieškovas šiuos vekselius išrašė sutikdamas atlyginti nuostolius, susidariusius ieškovui eismo įvykio metu apgadinus automobilį Ford C–Max.
35. Antra, kolegija pažymi, jog atsakovo pozicija dėl ieškovui paskolintų pinigų nebuvo nuosekli. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovas, iš pradžių atsakovas nurodė, jog ieškovas kreipėsi į įmonės UAB ,, Duomenys neskelbtini“ administraciją norėdamas pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą, o įmonė nukreipė į buvusį jos vadovą M. K.. Vėliau atsakovas nurodė, kad ieškovas atėjo dirbti į UAB „Duomenys neskelbtini“, ir nelegaliu būdu atsakovas padėjo ieškovui gauti vairuotojo pažymėjimą už 5 000,00 Eur, t. y. Kaune prie VĮ „Regitra“ atsakovas šią pinigų sumą perdavė ieškovui, o ieškovas juos iškart perdavė kitam asmeniui, kurio ieškovas net nepažinojo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pinigus paskolino ieškovui teisės vairuoti CE kategorijos transporto priemones įgijimui ir šeimos poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą atsakovo nurodytas prievolinių teisinių santykių egzistavimo aplinkybes laikyti ne tik nenuosekliomis, tačiau ir abejotino pagrįstumo.
36. Trečia, priešingai nei teigia atsakovas, teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, įrodinėdamas, jog šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, privalėjo įrodymais pagrįsti nurodomas aplinkybes, tarp jų ir pinigų perdavimo faktą.
37. Šios nutarties 31 punkte jau minėta, jog kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Todėl šiuo atveju atsakovo pateikti vekseliai pagrįstai nelaikyti pakankamais konstatuoti tarp šalių egzistavus paskolinius teisinius santykius.
38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, esant šalių ginčui dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.
39. Kadangi atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis nepateikė įrodymų, kad paskolos dalykas – 5 000 Eur – buvo perduotas ieškovui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neįrodžius šios būtinos paskolos teisiniams santykiams atsirasti sąlygos atsakovo priešieškinis negali būti tenkinamas.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas neįrodė savo ir ieškovo prievolinių teisinių santykių, iš kurių atsakovas kildino vekseliuose nurodytų sumų mokėjimo pagrindą, teisėto egzistavimo. Atsakovui neįrodžius ieškovo prievolės nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovo išduotuose vekseliuose nurodytas sumas atsakovui (CPK 178, 185 straipsniai).
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinų skundų motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
44. Atmetus šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.