- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-287-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01573-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Edmuna“
- Ieškovas
- E. S., L. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edmuna“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. S. ir L. S. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Edmuna“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti jiems solidariai iš atsakovės 11 620 Eur skolą, 22,28 Eur kompensacines palūkanas ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas E. S. nuo 2017 m. vasario 15 d. yra atsakovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 49 procentai atsakovės akcijų. Akcijos įgytos santuokoje, todėl abiem ieškovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nuo 2020 m. kovo 27 d. ieškovas teikė atsakovei tikslines trumpalaikes paskolas iki pareikalavimo. Paskolos teiktos iš bendrų sutuoktiniams (ieškovams) priklausančių lėšų. Paskolos buvo skirtos atsakovės veiklai vykdyti ir buvo grąžinamos iš atsakovės uždirbto pelno, gauto vykdant veiklą. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklosčiusi praktika, kad rašytinės paskolos sutartys sudaromos nebuvo. Paskolos buvo suteikiamos atsiradus poreikiui ir sutarus žodžiu su atsakovės direktoriumi E. V., kuris yra ir atsakovės akcininkas, kuriam priklauso 51 procentų atsakovės akcijų. Rašytinių paskolos sutarčių nesudarymas buvo nulemtas didžiulio ieškovo ir atsakovės tarpusavio pasitikėjimo, kuris buvo susiformavęs dėl to, kad atsakovės direktorius ir daugumą balsų akcininkų susirinkime turintis akcininkas E. V. bei ieškovas E. S. buvo artimi draugai. Ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. pervedė atsakovui iš viso 114 920 Eur sumą, iš jos atsakovė grąžino 103 300 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „Akcininko paskola“. Negrąžintos paskolos likutis yra 11 620 Eur. 2024 m. birželio 11 d. ieškovas pateikė atsakovei reikalavimą dėl skolos grąžinimo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.53 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatė 7 kalendorinių dienų terminą prievolei įvykdyti. Reikalavimas atsakovei išsiųstas 2024 m. birželio 12 d., įteiktas 2024 m. birželio 14 d. Terminas paskoloms grąžinti suėjo 2024 m. birželio 21 d., tačiau atsakovė paskolų negrąžino, į ieškovo išsiųstą reikalavimą jokio atsakymo nepateikė. Atsakovė jokių prekių ieškovams nepardavė, paslaugų nesuteikė, darbų neatliko ir jokio pagrindo gauti pinigų už darbą, prekes ar paslaugas neturėjo, jokio kito susitarimo dėl darbų, paslaugų ar prekių tarp šalių nebuvo. Atsakovei skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos 11 620 Eur negrąžintos paskolos sumos už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 21 d. iki šio ieškinio padavimo (2024 m. liepos 5 d.), kurios sudaro 22,28 Eur sumą. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, iš atsakovės priteistinos metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas turi įsipareigojimų atsakovei, kurių nėra įvykdęs. Ieškovas E. S. yra padaręs atsakovei nuostolių, kuriuos vengia atlyginti, todėl jo reikalavimų pareiškimas atsakovei, pačiam turint įsipareigojimų atsakovei, yra nepagrįstas bei nesąžiningas. Dėl šių aplinkybių (ieškovo vengimo atlyginti nuostolius) tarp šalių prieš kurį laiką kilo nesutarimų. Pagal ieškovo pateiktus į bylą duomenis matyti, jog ieškovas pateikia duomenis dėl 11 320 Eur reikalavimo, tačiau reikalavimas yra reiškiamas jau dėl 11 620 Eur sumos, tačiau iš ko susidaro ši reikalaujama suma, ieškovas nepagrindžia ir nepateikia įrodymų. Pažymėjo, jog 2024 m. balandžio 23 d. rašte ieškovas atsakovei yra nurodęs, jog atsakovės skola ieškovui 2024 m. balandžio 23 d. yra 5 000 Eur, o ne 11 620 Eur, taip iš esmės aiškiai pripažindamas faktą, jog reikalavimas atsakovei 2024 m. balandžio 23 d. buvo tik 5 000 Eur, o duomenų, jog po šios datos ieškovas atsakovei būtų perdavęs piniginių lėšų, nebuvo pateikta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog po 2024 m. balandžio 23 d. yra ar buvo suteikęs atsakovei kokių nors paskolų kaip akcininkas, kas rodo, jog pareikštas reikalavimas toks, koks jis yra, visiškai nepagrįstas. Byloje nėra duomenų (išskyrus paties ieškovo ieškinyje nurodomą mokėjimo pavedimų paskirtį bei ieškovo reikalavimą atsakovei dėl paskolos grąžinimo), kurie galėtų patvirtinti, jog tarp šalių dėl dalies ieškovų nurodomų mokėjimų iš tiesų buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Visuose ieškovo mokėjimo pavedimuose, jei tai būdavo paskola atsakovei, mokėjimo nurodyme būdavo labai aiškiai nurodoma, jog tai yra „akcininko paskola įmonei“. Tie ieškovo mokėjimai, kur tokios paskirties nėra nurodoma, nebuvo paskola atsakovei, nes tai buvo ieškovo atsiskaitymas su atsakove už tuo metu ieškovo turėtus įsipareigojimus atsakovei. Ieškovo 2020 m. kovo 27 d. 50 Eur sumos mokėjimas ir 2023 m. sausio 31 d. 500 Eur sumos mokėjimas nėra paskola atsakovei, todėl šios sumos nepagrįstai ieškovo ieškinyje nurodomos kaip paskola atsakovei. Šiuo atveju šie ieškovo nurodyti mokėjimai negali būti laikomi paskola, nes tai buvo tuo metu ieškovų turėtų įsipareigojimų atsakovei įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės solidariai ieškovams 11 620 Eur skolą, 22,28 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 472,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovų ir atsakovės nebuvo sudaryta. Atlikdamas mokėjimą ieškovas E. S. nurodė mokėjimo paskirtį „Akcininko paskola įmonei“ (išskyrus mokėjimus: 2020 m. kovo 27 d. (50 Eur) ir 2023 m. sausio 31 d. (500 Eur)). Paskolos davėjui įvardijus lėšų pervedimo paskirtį, teismo vertinimu, yra akivaizdus faktas, kad piniginių lėšų pervedimai buvo paskolos sutarties dalykas, t. y. yra aiškiai išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjai egzistavimas. Pažymėjo, kad iš esmės atsakovė sutiko, kad tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai.
3.2. Nurodė, kad atsakovė iš ieškovo gautą sumą, kuri jai buvo pervesta kaip paskola, priėmė ir ja disponavo, vėliau dalį jos grąžino. Liko negrąžinta 11 620 Eur.
3.3. Pažymėjo, kad nepateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes dėl tarp šalių faktiškai susiklosčiusių paskolos teisinių santykių (dėl susiklosčiusių paskolos santykių sąsajų su statybos rangos sutarčių vykdymu), todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog paskolos atsakovei buvo teikiamos dėl statybos rangos darbų atlikimo ir atsiskaitymo už šias paslaugas.
3.4. Nurodė, kad ieškovai išsiuntė atsakovei 2024 m. birželio 11 d. Reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju paskola suteikta iki pareikalavimo. Ieškovai pareikalavo grąžinti paskolą per suteiktą terminą, atsakovė paskolos negrąžino. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs (terminas suėjo 2024 m. birželio 21 d.).
3.5. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas byloje iš esmės pripažino, kad paskola buhalteriškai egzistuoja, o per ieškovų nustatytą terminą paskola nebuvo grąžinta, todėl iš atsakovės priteisė ieškovams solidariai 11 620 Eur skolą.
3.6. Pažymėjo, kad atsakovė neįvykdė piniginės prievolės (jos dalies), todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisiama ieškovams solidariai 22,28 Eur palūkanų (apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. liepos 5 d.) ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.7. Pažymėjo, kad atsakovė prašė atidėti / nukelti atsakovei sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, kadangi paskutiniai ieškovo mokėjimai buvo susiję su ieškovo užsakymų vykdymu, t. y. finansuoti rangos sutarčių su UAB „Kaunosta“ ir UAB „Paveldo sprendimai LT“ vykdymą. Šiuo atveju minėti du ieškovo inicijuoti užsakovai t. y. UAB „Kaunosta“ ir UAB „Paveldo sprendimai LT“, neatsiskaitė su atsakove už atsakovės šiems rangovams atliktus statybos rangos darbus, dėl to jų atžvilgiu buvo inicijuotos ir šiuo metu nagrinėjamos dvi civilinės bylos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (civilinės bylos Nr. e2-7585-1162/2024 ir Nr. e2-8352-435/2024). Kol nebus išnagrinėtos šios bylos ir jose neįsiteisės sprendimai, atsakovei būtų sudėtinga iš karto įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė su ieškovu turi ginčą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas, siekdamas perimti atsakovės verslą, įregistravo analogiško profilio įmonę (UAB „Maestro statyba“) ir ėmėsi veiksmų perimti atsakovės klientus, darbuotojus, taip bandydamas žlugdyti atsakovės veiklą. Teismas pažymėjo, kad nepateikti duomenys apie atsakovės finansinę (turtinę) padėtį bei kiti įrodymai, iš kurių būtų galima objektyviai ir neginčijamai nustatyti, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga ir dėl to atsakovė neturi galimybių grąžinti paskolą ieškovams šiuo metu. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė esminių įsipareigojimų neturi. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo netenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė UAB „Edmuna“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą išdėstant atsakovei sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nurodo, kad ne tik sunki šalies finansinė padėtis gali lemti pagrindus išdėstyti sprendimo vykdymą, bet ir kitos aplinkybės. Tai, kad esamu momentu atsakovė formaliai nepatiria finansinių sunkumų ir iš šiuo metu vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams, per se nereiškia, jog atsakovė nepradės patirti finansinių sunkumų ieškovui priverstinai pradėjus vykdyti teismo sprendimą, nes dėl to bus išbalansuoti atsakovės finansiniai srautai ir atsakovė negalės padengti kreditoriams ir darbuotojams einamųjų įsipareigojimų, kas turės tiesioginės įtakos atsakovės galimybei vykdyti turimus įsakymus ir atsiskaityti su darbuotojais, atsakovė patirs nuostolių.
4.2. Nurodo, kad šiuo metu dvi civilinės bylos nagrinėjamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (civilinės bylos Nr. e2-7585-1162/2024 ir Nr. e2-8352-435/2024). Ieškovo atsakovei atvestos ir su ieškovu susijusios užsakovės UAB „Kaunosta“ ir UAB „Paveldo sprendimai LT“ siekia išvengti prievolės atsakovei vykdymo, todėl atsakovė jų atžvilgiu yra inicijavusi civilines bylas. Kol nebus išnagrinėtos šios bylos su ieškovu susijusių asmenų atžvilgiu ir jose neįsiteisės sprendimai, atsakovei bus sudėtinga iš karto įvykdyti teismo sprendimą.
4.3. Pažymi, kad šiuo metu tarp atsakovės akcininkų vyksta ginčas, atsakovė kaip ieškovė yra inicijavusi ieškovo E. S. atžvilgiu bylą dėl nuostolių atlyginimo.
4.4. Pažymi, kad ieškovas įregistravo analogiško profilio įmonę (UAB „Maestro statyba“), ėmėsi aktyvių veiksmų perimti atsakovės esamus klientus bei darbuotojus, pasinaudodamas savo kaip akcininko ir buvusio įmonės gamybos direktoriaus dirbant pas atsakovę sukaupta atsakovės komercine informacija, tokiu būdu esamoje situacijoje siekdamas kaip galima labiau apsunkinti atsakovės veiklą.
4.5. Nurodo, kad prašomas sprendimo įvykdymo atidėjimas užtikrintų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir nesukeltų neigiamų pasekmių ieškovui, kadangi sprendimu ieškovui yra priteistos procesinės palūkanos iki sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
5. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nurodo, kad atsakovė visiškai nemotyvavo sprendimo vykdymo atidėjimo 12 mėnesių terminui, t. y. nepagrindė, kodėl būtent 12 mėnesių terminas yra reikalingas atsakovei, taip pat nepateikė jokių finansinių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės sunkią finansinę padėtį ir tai, kad ši padėtis per 12 mėnesių pagerės.
5.2. Pažymi, kad atsakovės pozicija iš esmės rodo, kad atsakovė gali vykdyti teismo sprendimą ir grąžinti skolą, tačiau galbūt jai prievolės vykdymas sukels nepatogumų, todėl siekia maksimaliai atidėti prievolės įvykdymo momentą.
5.3. Pažymi, kad atsakovė turi pakankamai kilnojamojo turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su ieškovais.
5.4. Pažymi, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl kilusių ginčų su užsakovais, akcininku ir ieškovo naujos įmonės įregistravimo nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. S. turi 49 procentus atsakovės UAB „Edmuna“ vardinių paprastųjų akcijų. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad akcijos įgytos santuokoje ir abiem ieškovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. pervedė atsakovei UAB „Edmuna“ iš viso 114 920,00 Eur sumą, iš jos atsakovė grąžino 103 300,00 Eur. Negrąžintų lėšų likutis yra 11 620,00 Eur (b. l. 7–33). Ieškovo E. S. mokėjimo paskirtyse nurodyta „Akcininko paskola įmonei“ (išskyrus mokėjimus: 2020 m. kovo 27 d. (50 Eur) (mokėjimo paskirtis – „Sąskaitos papildymas“) ir 2023 m. kovo 31 d. (500 Eur) (mokėjimo paskirtis – „Pinigų pervedimas“)). Atsakovės mokėjimų paskirtyse nurodyta – „Akcininko paskolos grąžinimas“, „Paskolos grąžinimas“, „Paskolos grąžinimas akcininkui“. Ieškovai išsiuntė atsakovei 2024 m. birželio 11 d. Reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Skola per šiame rašte nurodytą terminą nebuvo grąžinta. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų reikalavimą ir skolą priteisė, atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliantė nesutikdama su ginčijamo sprendimo dalimi dėl netenkinto prašymo atidėti sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui nurodo, kad ne tik sunki šalies finansinė padėtis gali lemti pagrindus išdėstyti sprendimo vykdymą, bet ir kitos aplinkybės. Tai, kad esamu momentu atsakovė formaliai nepatiria finansinių sunkumų ir šiuo metu vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams, per se nereiškia, jog atsakovė nepradės patirti finansinių sunkumų ieškovui pradėjus vykdyti priverstinai teismo sprendimą, nes dėl to bus išbalansuoti atsakovės finansiniai srautai ir atsakovė negalės padengti kreditoriams ir darbuotojams einamųjų įsipareigojimų, kas turės tiesioginės įtakos atsakovės galimybei vykdyti turimus užsakymus bei atsiskaityti su darbuotojais, atsakovė patirs nuostolių.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.
12. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi įstatyme nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą, turi individualiai įvertinti faktinę situaciją.
14. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įvertino tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie savo finansinę (turtinę) padėtį ir kitų įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai ir neginčijamai nustatyti, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga ir dėl to atsakovė neturi galimybių grąžinti paskolą ieškovams šiuo metu. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė esminių įsipareigojimų neturi.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016, 21 punktas).
16. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
17. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio 1 dalies įtvirtintą institutą, yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymo atidėjimui (išdėstymui), be kita ko, aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
18. Taigi, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios ir objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo prašymą pateikusio asmens valios, veiksmų ir (ar) jo ketinimų) aplinkybės jį įvykdyti, todėl ne bet kokie turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovui iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutui taikyti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-823-933/2024).
19. Pažymėtina, kad sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų nei apie tai, kokia yra jos finansinė situacija šiuo metu, nei kad jos finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovė būtų atlikusi bent vieną įmoką ieškovams, nors akivaizdu, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, kadangi jų apeliaciniu skundu neginčija.
20. Apeliantė skunde neneigia faktinės aplinkybės, kad jos finansinė padėtis nėra sunki, tačiau teigia, kad pradėjus priverstinai vykdyti sprendimą jai gali kilti finansinių sunkumų. Tokia atsakovės pozicija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės rodo, kad apeliantė gali įvykdyti teismo sprendimą ir grąžinti priteistą skolą, tačiau jai galbūt ateityje prievolės vykdymas sukels nepatogumų, todėl siekia maksimaliai atidėti prievolės įvykdymo momentą. Įvertinus viešai prieinamus duomenis (rekvizitai.lt), matyti, kad apeliantė pradelstų privalomų įmokų VMI ir „Sodrai“ neturi, turi kilnojamojo turto – 9 automobilius, todėl sutiktina su ieškovais, jog pardavus dalį kilnojamojo turto susidarytų galimybė atsiskaityti su ieškovais.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atidėti sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui grindė aplinkybėmis, kad atsakovės užsakovai su ja neatsiskaito ir dėl to pradėtos civilinės bylos, todėl atsakovei būtų sudėtinga iš karto įvykdyti sprendimą, taip pat atsakovė su ieškovu turi ginčą dėl žalos atlyginimo ir ieškovas įregistravo analogiško profilio įmonę.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo nurodomų kriterijų išimtiniams atvejams dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, kadangi nenustatyta nei sunki apeliantės turtinė padėtis, nei kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių yra labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų atsiliepime nurodytais argumentais, kad apeliantė visiškai nemotyvavo sprendimo įvykdymo atidėjimo 12 mėnesių terminui, t. y. net nepagrindė, kodėl būtent 12 mėnesių terminas yra reikalingas atsakovei. Nors apeliantė akcentuoja CPK 284 straipsnio 1 dalį, kuri suteikia teismui teisę atidėti sprendimo vykdymą ir dėl kitų svarbių aplinkybių nesusijusių su finansiniais sunkumais, tačiau apeliacinį skundą iš esmės grindžia galinčiais atsakovei kilti būtent finansiniais sunkumais dėl priverstinio sprendimo vykdymo, nors nepateikė teismui jokių savo finansinių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės nurodomas aplinkybes dėl galinčių kilti finansinių sunkumų ir realių galimybių įvykdyti prievolę ateityje.
24. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl vykstančių teisminių ginčų su užsakovais, dėl ginčų su akcininkais ir ieškovo naujos įmonės įregistravimu nėra susijusios su jos įsipareigojimais ieškovų atžvilgiu ir negali daryti jokios įtakos apeliantės prievolių vykdymo terminams, todėl nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį ir atidėti sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pozicija nėra pagrįsta nei įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nei teismų praktika.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantė nepagrindė prašymo atidėti sprendimo vykdymą, t. y. nepateikė jokių duomenų apie savo patiriamus finansinius sunkumus, duomenų, kad jos finansinė padėtis pagerės, nepateikė duomenų apie kitas išimtines aplinkybes, nepagrindė būtent 12 mėnesių atidėjimo termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymo netenkino.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
29. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.