Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) K. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties atmesti skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) K. Z. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) – SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) K. Z. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, jei lėšos buvo nurašytos, jas grąžinti. Skundą motyvavo tuo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.Antstolis Irmantas Gaidelis 2017-02-13 patvarkymu Nr. S1-21695 atsisakė tenkinti pareiškėjo K. Z. skundą ir vykdomąją bylą su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, jog turimos lėšos patenka į CPK 739 straipsnį, kuriame reglamentuota, iš kokių lėšų išieškojimas nėra galimas. Be to CPK 736 straipsnyje nustatytas reglamentavimas paneigia nuostatą, jog išieškojimas iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, apskritai yra negalimas.Antstolis patvarkyme pažymėjo, kad dar 2017-01-26 antstolio patvarkyme buvo nurodyta, jog išieškojimas iš darbo užmokesčio turi būti vykdomas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Piniginėmis lėšomis, likusiomis po tokių atskaitymų, skolininkas galėtų naudotis savo papildomiems poreikiams tenkinti. Skolininkas šiuo metu nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl jokie atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio nėra vykdomi, piniginės lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedamos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Iš apelianto teikiamų įrodymų matyti, kad jokių kitų piniginių lėšų jis negauna (paskutinės lėšos iš trečiojo asmens gautos 2016 m. vasario mėnesį). Pažymi, kad pareiškėjas turi paisyti ne tik savo, bet ir išieškotojo interesų, turi ne tik teises, bet ir pareigas, iš kurių viena - laikytis įstatymų ir stengtis kuo greičiau padengti savo įsiskolinimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas K. Z. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2017-03-13 pažymą Nr. 96-974, buhalterijos pateiktus atsiskaitymo lapelius apie 2016-04-01-2016-04-30 ir 2017-01-01-2017-01-31 priskaičiuotą darbo užmokestį, nuteisto asmens, atliekančio statybininko darbus, pareigybės aprašymą, 2016-12-28 direktoriaus įsakymą Nr. 1-350, 2017-03-13 raštą Nr. 96-971, 2017-01-16 raštą Nr. 96-174, atsiskaitymų žiniaraščius (b.l. 57-66).

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai teismui pateikti kartu su atskiruoju skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti ir susipažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys, o antstolis ir pasinaudojo galimybe teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

11. Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

13. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

14. Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/15/06480 duomenų matyti, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotą nutarimą Nr. 60120516 dėl 17 EUR baudos išieškojimo iš skolininko K. Z. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai.

Vykdymo procese antstolis priėmė 2017-01-26 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2017-01-26 antstolis taip pat priėmė skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

15. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

16. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis nustato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Grynų pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

17. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškant kitos rūšies skolas (nepatenkančias į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą), gali būti išieškoma ne daugiau kaip 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, o, jei išskaitoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų skolininkui priklausančios darbo užmokesčio (CPK 736 str. 1 d. 3 p.).

18. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio Irmanto Gaidelio 2017-01-26 patvarkymas, kuriuo nutarta išieškoti iš pareiškėjo (skolininko) darbo užmokesčio skolą pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą proporciją, yra teisėtas ir pagrįstas, ką pagrįstai ir teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

19. Kaip matyti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2017-03-13 pažymos Nr. 96-974, iš apelianto K. Z. atliekamos išskaitos pagal tris vykdomuosius raštus (b.l. 57), taigi, kaip jau buvo minėta anksčiau, bendra išskaitoma suma negali būti didesnė kaip 50 procentų skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, kuris neviršija Vyriausybės nustatytos MMA. Pats pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta, kad pagal antstolių patvarkymus atskaitoma apie 50 procentų jo gaunamo darbo užmokesčio ir tai pagrįsta įrodymais – buhalterinėmis pažymomis (b.l. 58). Vadinasi, išskaitos atliekamos teisėtai ir pagrįstai, atitinka teisės aktų reikalavimus.

20. Vertinant 2017-01-26 antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pareiškėjo nurodytu aspektu – kad negalima nukreipti išieškojimo į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos MMA (CPK 668 str. 1 d.), pažymėtina, kad pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė ir nepagrindė, kad gauna ir kitas, su darbo santykiais nesusijusias pajamas ir iš jų yra daromos išskaitos.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą, išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais. Dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantui K. Z. priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, skundo argumentas, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į šias jam priklausančias lėšas, yra nepagrįstas.

22. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.