Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1035-656/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-10
Bylos Nr.
e2S-1035-656/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05196-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
G. K.
Trečiasis asmuo
AB Swedbank.
Kategorijos
  • 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. e2S-1035-656/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05196-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. K. (G. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo AB Swedbank.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A.K. ieškinį atsakovui G. K. (G. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

2. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, paskyrė turto vertės ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertei D. A., nustatė ekspertizės atlikimo terminą bei klausimus ekspertei, civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį dalyje, kuria sustadytas bylos nagrinėjimas. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Atsakovai prašymą dėl ekspertizės skyrimo suformulavo ydingai, o teismas neatliko šio prašymo tinkamumo kontrolės.

4.2. Pažeistos procesinės teisės normos dėl eksperto paskyrimo.

4.3. Teisėtai paskirta ekspertizė yra teisėtas pagrindas teismui vadovaujantis CPK 164 straipsniu sustabdyti bylą. Teismas nepagrįstai patenkino nepagrįstą atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, dėl ko bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4.4. Ieškovei kyla abejonės dėl teismo nešališkumo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovė de facto siekia ginčyti teismo ekspertizės paskyrimą byloje, nors nutartis dėl teismo ekspertizės paskyrimo atskiruoju skundu nėra skundžiama.

5.2. Teismas, sustabdydamas civilinę bylą dėl ekspertizės skyrimo, jokių teisės normų nepažeidė.

Šalies argumentai

5.3. Ieškovės teiginiai dėl galimo teismo šališkumo niekuo nepagrįsti, o paremti ieškovės tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria sustabdyta byla iki bus atlikta ekspertizė, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Bylos stabdymo pagrindai yra skirstomi į privalomuosius (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyviuosius (CPK 164 straipsnis).

9. CPK 164 straipsnio 2 dalyje yra numatytas fakultatyvus bylos stabdymo pagrindas – kai teismas paskiria ekspertizę.

10. Apskųsta nutartimi teismas sustabdė civilinę bylą dėl paskirtos ekspertizės. Atskirajame skunde apeliantė, nesutikdama su skundžiamos nutarties dalimi sustabdyti civilinę bylą iki bus atlikta teismo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, teigia, kad ekspertizė paskirta nepagrįstai, klausimai ekspertui pateikti netinkami, pažeistos procesinės teisės normos dėl eksperto paskyrimo. Ieškovės vertinimu, teismui nepagrįstai paskyrus ekspertizę, bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

11. Taigi atskirajame skunde nėra nurodomi jokie argumentai dėl bylos sustabdymo, esant paskirtai ekspertizei, nepagrįstumo. Visi atskirojo skundo argumentai skirti išimtinai ginčyti teismo paskirtos ekpertizės teisėtumą, eksperto kandidatūrą, ekspertui užduotų klausimų pagrįstumą. Taigi, nors atskirajame skunde nurodoma, kad atskiruoju skundu yra ginčijama teismo nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo, tačiau atskirojo skundo argumentais dėl paskirtos ekspertizės tikslingumo yra kvestionuojamas ne civilinės bylos sustabdymo, o nutarties dalies dėl pačios ekspertizės skyrimo pagrįstumas, kuri, remiantis CPK nuostatomis ir formuojama teismų praktika, negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-196/2015; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2019, 13 punktas).

12. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir plačiau nepasisako dėl paminėtų apeliantės atskirojo skundo argumentų, pažymėdamas, kad motyvus ir argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti ekspertizę teisėtumo ir pagrįstumo, paskirtos ekspertizės tikslingumo bei ekspertui užduotų klausimų pagrįstumo apeliantė galės nurodyti apeliaciniame skunde, jei bus priimtas jai nepalankus teismo sprendimas (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl teisėjo (ne)šališkumo

13. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog teismas nagrinėdamas bylą galimai buvo šališkas, o šias abejones sustiprina teismo kryptingas bei tendencingas atsakovo prašymų tenkinimas tiek dėl liudytojų iškvietimo, tiek sprendžiant prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, apeliantės prašymų netenkinant arba jų nenagrinėjant.

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pabrėžiama, kad teisėjo nešališkumas būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, 34–36 punktai ir juose nurodyta praktika).

15. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas teisėjo nušalinimo institutas. Pirmosios instancijos teismo bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė byloje nereiškė nušalinimo teisėjui, taigi nesinaudojo šia įstatymo jai suteikta teise, o abejones dėl galimo nešališkumo principo pažeidimo išreiškė atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad teisėjas, vadovaujantis procesui, vienus šalių prašymus tenkino, o kitų ne, visiškai nėra susiję su šia apeliacine tvarka nagrinėjama civiline byla, kurioje sprendžiamas bylos sustabdymo teisėtumo klausimas. Kaip jau minėta, byla teisėtai buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 2 dalyje numatytu bylos stabdymo pagrindu – kai teismas paskiria ekspertizę, todėl tokie teisėjo procesiniai veiksmai byloje negali būti laikomi šališkais.

Dėl bylos baigties

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas