Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-04 · Civilinė byla Nr. 2S-681-431/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
2S-681-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05478-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
G. P.
Civilinė byla Nr. 2S-681-431/2018Proceso Nr. 2-01-3-05478-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.16.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „SEB bankas“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo G. P. 6 413,95 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir nusprendė išieškoti iš atsakovo G. P. ieškovo AB „SEB bankas“ naudai 6 413,95 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas bei 192,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas (atsakovas) G. P. 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-8718-466/2012, kurioje teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu už akių ieškovo AB SEB banko ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo G. P. ieškovo naudai 6 413,95 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2012 m. birželio 18 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas 2012 m. birželio 18 d. sprendimą už akių, teismo pareiškėjui išsiųstiems procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, turėjo įpareigoti ieškovą patikslinti atsakovo faktinę buvimo vietą, paskelbti jo paiešką arba apsidomėti paieškomais asmenimis Europoje, o ne konstatuoti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma. Pareiškėjo manymu, įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, teismas padarė akivaizdžią procesinės teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsiliepimas

4. Ieškovas atsiliepime su pareiškėjo (atsakovo) prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo manymu, proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra negalimas, nes praleistas naikinamasis senaties terminas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos, tačiau egzistavo bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjo G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis kaip draudėjas buvo sumokėjęs draudimo įmoką prieš įvykstant eismo įvykiui, laikytina nesusijusia ir neturinčia jokios teisinės reikšmės išnagrinėtai civilinei bylai, todėl ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti pareiškėjo pareiškime nurodomi teisiniai argumentai dėl neteisėto vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir aiškiai nepagrįstų netesybų taip pat nepripažintini teisiškai reikšmingomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes jais pareiškėjas tik išreiškia teisinį situacijos vertinimą, tačiau nenurodo konkrečių naujai paaiškėjusių faktų, kurie pareiškėjui nebuvo žinomi, tačiau egzistavo bylos nagrinėjimo metu.

7. Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teisiškai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir pranešimai apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovui (pareiškėjui) buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 1 dalimi ir 130 straipsniu, todėl pareiškėjo argumentus apie netinkamą procesinių dokumentų įteikimą ir teismo padarytą akivaizdžią procesinės teisės normos taikymo klaidą atmetė kaip nepagrįstus.

8. Be to, pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė praėjus apie 3 metams nuo sužinojimo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, tokiu būdu pažeisdamas įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad termino pateikti prašymą atnaujinti procesą praleidimas nagrinėjamos bylos atveju sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėjas atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8718-466/2012. Nurodo, jog teismas turėjo įpareigoti ieškovą patikslinti atsakovo faktinę buvimo vietą tuo metu, paskelbti jo paiešką, arba pasidomėti paieškomais asmenimis Europoje, o ne iš karto konstatuoti, kad gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pažymi, jog atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu buvo netikslinga, dėl ko buvo pažeisti jo interesai bei teisė į teisminę gynybą ir padaryta akivaizdi procesinės teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog 2012 m. birželio 18 d. teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo suimtas ir atlikinėjo bausmę užsienyje, turi būti vertintina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

10. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje taip pat suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).

17. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą įvardina tai, kad pareiškėjas, būdamas suimtas užsienio valstybėje, neturėjo galimybės tinkamai apsiginti, todėl teismui priimant sprendimą ir nepatikrinus duomenų apie galimą pareiškėjo sulaikymą, ši aplinkybė vertintina kaip naujai paaiškėjusi.

18. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB bankas“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo, tinkamai nustatęs, kad atsakovo pareiškime nurodomi teisiniai argumentai dėl draudimo įmokos sumokėjimo, neteisėto vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir aiškiai nepagrįstų netesybų nelaikytini susiję ir turintys teisinę reikšmę išnagrinėtai civilinei bylai, todėl šios aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. O tai, kad atsakovas buvo suimtas užsienio valstybėje, nesudaro pagrindo išvadai, jog nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu atsakovui nebuvo žinomos. Priešingai, atsakovas žinojo apie savo prievolinius įsipareigojimus, tačiau nebendradarbiavo ir nesikooperavo su ieškovu. Todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino kaip egzistavusių bylos nagrinėjimo metu ir naujai paaiškėjusių po sprendimo išnagrinėjimo.

19. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog teismo atsakovui siųstiems procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, teismas turėjo įpareigoti ieškovą patikslinti atsakovo faktinę buvimo vietą, paskelbti jo paiešką arba pasidomėti paieškomais asmenimis Europoje, o ne konstatuoti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma. Dėl ko, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Tačiau klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-25 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-121/2011).

21. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos; 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas prašymo paskirti kuratorių neteikė, ieškinyje prašė, kad jeigu ieškinio ir kitų procesinių dokumentų nepavyktų įteikti atsakovui pagal jo gyvenamąją vietą, įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas yra deklaravęs tą pačią ieškovui žinomą gyvenamąją vietą, todėl pasekmės, susijusios su gyvenamosios vietos pasikeitimo nepranešimu, tenka skolininkui (atsakovui). Be to, nurodydamas, kad atsakovas nutraukė ryšius su ieškovu, neinformavo ieškovo į kokią šalį išvyksta, ieškovas neturėjo galimybės su juo susisiekti. Vadovaujantis tuo, kad be šalies prašymo kuratorius neskiriamas (CPK 130 straipsnio 1 dalis), ieškovas neturėjo galimybės gauti duomenų apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas, grįžus neįteiktiems procesiniams dokumentams, papildomai dar aiškinosi atsakovo darbovietę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo veiksmai, ieškinį atsakovui įteikiant viešo paskelbimo būdu, atitiko įstatymo nuostatas ir teismas šios atsakovo nurodomos teisės normos taikymo klaidos nepadarė. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kur teismo siųsti atsakovui dokumentai nebuvo įteikti, turi prisiimti pasekmes, jeigu jo faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Teismo pareiga išnaudoti visus įstatyme numatytus įteikimo atsakovui būdus turi būti derinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir interesų pusiausvyros šiuo atveju nagrinėjamoje byloje buvo laikomasi. Teismas įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, kad buvo išnaudotos galimybės sužinoti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko. Nenustačius byloje duomenų apie netinkamą atsakovo informavimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei procesinių dokumentų įteikimą, nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų fiziniam asmeniui įteikimą, o 2012 m. birželio 18 d. sprendime būtų padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

22. Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 132 straipsnį, atsakovo paieška per policiją skelbiama tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui neturint objektyvių galimybių sužinoti apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, konstatuotina, kad ieškovas ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, todėl nebuvo pakankamo pagrindo imtis priemonių ir spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo CPK 132 straipsnyje nustatyta tvarka.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

24. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė