Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Kauno vokiečių kultūros draugijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1313-192/2013 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei asociacijai Kauno vokiečių kultūros draugijai dėl iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų teisėtumo pasibaigus Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties terminui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2001-12-20 priėmė sprendimą Nr. 303 ir iš dalies jį pakeitė 2002-05-30 sprendimu Nr. 144, kuriais buvo nuspręsta perduoti visuomeninei organizacijai Kauno vokiečių kultūros draugijai dešimčiai metų neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį pastatą (duomenys neskelbtini): 184 kv.m negyvenamąsias patalpas (nuo 1-1 iki 1-3, I-3a, nuo 1-4 iki 1-8, I a.; nuo II-l iki 11-9, II a.) ir 38,98 kv.m. pagalbines patalpas (dalis R-3 (3,19 kv.m), nuo R-5 iki R-10, rūsys) (t. 1, b. l. 8, 9) (toliau – ginčo patalpos). Kauno miesto savivaldybė (panaudos davėja) ir visuomeninė organizacija Kauno vokiečių kultūros draugija (panaudos gavėja), remdamiesi minėtais Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, sudarė Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. 60 (toliau –Sutartis, t. 1, b. l. 10), kuria panaudos davėjas įsipareigojo perduoti panaudos gavėjui pastatą (duomenys neskelbtini): 184 kv. m negyvenamąsias patalpas (nuo 1-1 iki 1-3, I-3a, nuo 1-4 iki 1-8, I a.; nuo II-l iki II-9, II a.) ir 38,98 kv. m pagalbines patalpas (dalis R-3 (3,19 kv. m), nuo R-5 iki R-10, rūsys), Kaune, laikinai neatlygintinai naudoti įstatuose numatytai veiklai, išskyrus komercinę veiklą (Sutarties 1 p.). Aukščiau nurodytos patalpos Savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo laikiniesiems valdytojams aktu 2002-06-11 buvo perduotos panaudos gavėjui (t. 1, b. l. 11). Sutarties 3 punktu buvo nustatytas panaudos terminas nuo 2002 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., bet ne ilgiau kaip iki nekilnojamojo turto įtraukimo į privatizavimo programą arba panaudos gavėjo statuso pasikeitimo. Sutarties 5.6 punktu panaudos gavėjas įsipareigojo pasibaigus sutarties terminui perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais atliktais pertvarkymais, neatsiejamais nuo nekilnojamojo turto, nepadarant žalos jo būklei. Pasibaigus sutarties terminui, Kauno miesto savivaldybė 2012-06-04 išsiuntė raštą Nr. 60-2-578, kuriuo informavo panaudos gavėją apie Sutarties termino pabaigą ir prievolę, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, grąžinti pagal panaudos sutartį naudotą turtą panaudos davėjui (t. 1, b. l. 14, 95). Sutarties 5.5 punkte buvo numatyta, kad jeigu panaudos gavėjas pageidauja atnaujinti sutartį, prašymą turi pateikti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sutarties termino pabaigos, tačiau panaudos gavėjas tik 2012-07-16 kreipėsi raštu į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pratęsimo (t. 1, b. l. 19-20). Kauno miesto savivaldybės taryba 2012-10-04 posėdyje nepritarė sprendimo projektui „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo pagal panaudos sutartį asociacijai Kauno vokiečių kultūros draugijai ir panaudos sutarties atnaujinimo" (t. 1, b. l. 53-60). Apie tai atsakovė buvo informuota 2012-10-10 raštu Nr. 60-2-958, kuriame dar kartą buvo paprašyta pateikti statybos užbaigimo dokumentus (pagal statybos leidimą Nr. 52-47 patalpų rekonstrukcijai), reikalingus statybos darbų įteisinimui pagal Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimus, atlaisvinti negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis panaudos sutarties 5.6 punktu, perduoti Kauno miesto savivaldybei pagal aktą tvarkingas patalpas su visais atliktais pertvarkymais, neatsiejamais nuo nekilnojamojo turto, nepadarant žalos jo būklei (t. 1, b. l. 21).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iškeldino atsakovę asociaciją Vokiečių kultūros draugiją su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei Kauno miesto savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų ir pagalbinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Pagrindinis argumentas, kuriuo apeliantė grindžia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu yra tai, jog atsakovė naudojimąsi ginčo patalpomis netrukdoma tęsė ir po Sutartyje nurodyto 2012-05-30 termino, todėl vadovaujantis CK 6.629 straipsnio 2 dalies ir CK 6.481 straipsnio nuostatomis Sutartis tapo neterminuota.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, o būtent, kad apeliantei ginčo patalpos buvo suteiktos Sutarties pagrindu, o ši sutartis buvo sudaryta remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 303 ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 144. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, panaudos sutartis buvo sudaryta iki 2012-05-30 ir šis terminas buvo žinomas abiems sutarties šalims nuo Sutarties sudarymo, nes Sutarties 3 punkte jos šalys aptarė Sutarties galiojimo trukmę.

Panaudos sutarčiai taikomas atskiros nuomos sutartį reglamentuojančios normos (CK 6.629 str. 2 d.). Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Inc. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-40/2006). Pažymėtina, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė.

Byloje nėra ginčo, kad ginčo patalpų savininkė yra Kauno miesto savivaldybė (t. 1, b. l. 5-7). Būdama teisėtu savininku, Kauno miesto savivaldybė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo nuožiūrą valdyti, naudoti ginčo nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 26 p.). Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymą, naudojimą ir disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje K. B. v. S. Š., VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-318/2010). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte numatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybės turto panaudą, 2 dalis numato, kad sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Sutarties 5.5 punkto 2 dalimi buvo sutarta, kad jeigu panaudos gavėjas pageidauja atnaujinti sutartį, prašymą turi pateikti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sutarties termino pabaigos. Vadovaujantis išdėstytu, esant specialiuose savivaldybės panaudos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintai nuostatai, kad panaudos sutarčių sudarymas/atnaujinimas yra galimas tik savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl panaudos sutarties sudarymo/atnaujinimo, ginčo Sutarčiai pasibaigus 2012-05-30 ir atsakovei, kaip numatyta Sutarties 5.5 punkto 2 dalyje nesikreipus dėl Sutarties atnaujinimo, tačiau, teisėjų kolegijai įvertinus atsakovės 2012-07-10 prašymo dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pratęsimo turinį (t. 1, b. l. 19) sprendžiant, jog pati atsakovė pripažino, jog 2012 m. gegužės 31 d. nutrūko tarp šalių sudaryta panaudos sutartis bei atsakovei žinant, jog sprendimą dėl patalpų panaudos sutarties pratęsimo priima miesto taryba, o Kauno miesto savivaldybės taryba 2012-10-04 posėdyje nepritarė sprendimo projektui „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo pagal panaudos sutartį asociacijai Kauno vokiečių kultūros draugijai ir panaudos sutarties atnaujinimo", net ir nesant byloje įrodymų, jog ieškovės 2012-06-04 raštas Nr. 60-2-578, kuriuo ji informavo atsakovę apie Sutarties termino pabaigą ir prievolę, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, grąžinti pagal panaudos sutartį naudotą turtą panaudos davėjui (t. 1, b. l. 14, 95), atsakovei buvo įteiktas tinkamai, šią aplinkybę vertinat visų bylos aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo išvadai dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Priešinga išvada reikštų formalų teisės normų taikymą (t. y. CK 6.481 str.), prieštarautų sutarties laisvės principo, nustatančio, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūrą nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė savo įsitikinimą dėl Sutarties galiojimo akcentavo tik iškėlus bylą teisme, tačiau prieš tai ji pripažino, jog Sutartis nutrūko (t. 1, b. l. 19), o vien toks vienos šalies įsitikinimas sutarties nemodifikuoja.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paminėjo aplinkybę dėl atsakovės savo lėšomis atlikto ginčo patalpų pagerinimo, tačiau dėl jos reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą nepasisakė. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliantės argumentą pažymi, jog Sutartimi šalys nebuvo aptarusios dėl į ginčo patalpų remontą investuotų atsakovės lėšų reikšmės pasibaigus Sutarties terminui. Kas nėra numatyta Sutartyje yra aiškiai apibrėžta įstatymu: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numato, kad panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Todėl vykstant ginčui dėl atsakovės iškeldinimo pasibaigus Sutarties terminui, aplinkybė dėl atsakovės savo lėšomis atlikto patalpų pagerinimo, negali būti pagrindu skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti.

Apeliantės motyvas, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės į bylą pateikto 2013-11-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, kuriuo duomenimis atsakovė yra įregistruota kaip ginčo patalpų panaudos gavėjas, teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes nuo 2002-06-21 galiojantis ir nepanaikintas įrašas apie sudarytą panaudos sutartį nepatvirtina fakto, kad Sutartis galiojanti, kadangi įrašas viešajame registre tik išviešima šios sutarties buvimą, bet neatlieka šios sutarties galiojimo nustatymo funkcijos.

Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, asociacija, o tokia yra apeliantės teisinė forma (t. 1, b. l. 44), veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Apeliantės argumentai, kad jos iškeldinimas iš ginčo patalpų reikštų tautinės mažumos interesų pažeidimą atmestini kaip nepagrįsti, nes apeliantė, būdama pakankamai rūpestinga ir sąžininga civilinių santykių dalyve, laisva valia prisiimdama Sutartyje numatytas teises ir pareigas, turėjo suprasti, kad pasibaigus terminuotai panaudos sutarčiai, privalės palikti nekilnojamąjį turtą ir perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, neatsiejamai nuo nekilnojamojo turto, nepadarant žalos jo būklei (Sutarties 5.5 p.1 d., 5.6 p.), nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K., J. L.L., S. K., D. L. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Esant paminėtoms aplinkybėms, keisti ar naikinti teismo procesinį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.