Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-06-13 nuosprendžio, kuriuo:

L. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo subendrinus su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-12 nuosprendžiu, jai skirta galutinė subendrina 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, L. K. į bausmę įskaitytas visos bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-12 nuosprendį, laikas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, L. K. į bausmę įskaitytas jos laikino sulaikymo laikas nuo 2024-10-16, 12.50 val. iki 2024-10-17, 12.58 val. Bausmės pradžią L. K. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2025-06-13. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomoji priemonė L. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuo 2025-06-13 panaikinta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, L. K. pripažinta recidyviste.

E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, E. R. uždrausta visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Laisvės apribojimo bausmės pradžią E. R. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę E. R. įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024-10-16 12.50 val. iki 2024-10-17 12.44 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo bausmės dienoms. Kaltinamajam E. R. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. R. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu nuspręsta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buv. - Šiaulių teritorinės ligonių kasos) civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš L. K. ir E. R. po 64,79 Eur iš kiekvieno Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginti žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajam V. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendžiu taip pat išspręstas laikino nuosavybės apribojimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su nuteistiesiems pritaikyta daline atsakomybe priteisiant Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamo nuosprendžio motyvais, pritaria prokuroro išdėstytiems motyvams.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).

7. Pagal CK 6.279 straipsnį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas baudžiamosiose bylose priteisiant nusikaltimais, kurie padaryti bendrininkaujant, padarytos žalos atlyginimą pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo (turi solidariąją pareigą) atlyginti visi kartu (solidariai). Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tokią žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7 dalis). Toks solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Civilinio Kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai, nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 38 straipsnis), kuri pagal subrogaciją tampa kreditore, atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju bendrininkų, kaip padariusių žalą asmenų (skolininkų deliktinėje prievolėje), padėtis ir prievolės dėl žalos atlyginimo solidarus pobūdis nesikeičia; kreditoriui, be kita ko, išlieka teisė reikalauti, kad visą žalą atlygintų vienas kuris iš bendrai padariusių žalą asmenų. Kai toks asmuo vienas atlygina kito (ar kelių) asmenų bendrai padarytą žalą, jis įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į asmenį (ar asmenis), už kurį (kuriuos) atlygino kreditoriui padarytą žalą (CK 6.280 straipsnio 1 dalis); tarp atlyginusio visą žalą ir kitų bendraskolių ar bendraskolio tarpusavyje atsiranda dalinė prievolė (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys byloje Nr. 2K-146-511/2016, 2K-129-697/2018, 2K-144-511/2025). Teismo praktika teigia, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-677/2015, Nr. 2K-201-1073/2018).

8. Iš bylos matyti, kad, nuteistiesiems L. K. ir E. R. sužalojus nukentėjusįjį V. D. buvo padaryta 129,57 Eur dydžio turtinė žala, kurią sudarė gydymo išlaidos. Šias nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidas gydymo įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų atlygino privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Valstybinė ligonių kasa, pagal subrogaciją įgydama kreditoriaus reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo į ją padariusius asmenis. Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti šią pinigų sumą iš nuteistųjų pripažintais civiliniais atsakovais ir šį ieškinį nagrinėjant bylą teisme palaikė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltais dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos buvo pripažinti nuteistieji L. K. ir E. R. dėl V. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, bei nustačius, kad tarp jų bendrų smurtinių nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam konstatuotų sveikatos sutrikdymų yra priežastinis ryšys, jiems atsirado prievolė atlyginti padarytą turtinę žalą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius tiek nuteistųjų L. K. ir E. R. bendrininkavimą, tiek ir faktą, kad žala civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta abiejų nuteistųjų veiksmais (abiejų nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai iš nuteistųjų turėjo būti priteista solidariai.

9. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą taikyti nuteistiesiems dalinę civilinę atsakomybę, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta dėl L. K. ir E. R. bendrų nusikalstamų veiksmų (nukentėjusiajam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų), tarp žalos ir kaltų asmenų veikų egzistuoja priežastinis ryšys, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 129,57 Eur nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidų priteistina iš L. K. ir E. R. solidariai. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2025-08-04 nutartimis nuteistajai L. K. paskirtas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius, nuteistajam E. R. paskirta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. 2025-10-24 teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai L. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 166,67 Eur išlaidų. 2025-12-02 teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 193,75 Eur išlaidų.

12. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuratūros apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, jis niekaip nesusijęs su nuteistųjų atliktais veiksmais, o pirmosios instancijos teismo netinkamu įstatymo taikymu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 13 nuosprendį:

Valstybines ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš L. K. ir E. R. solidariai 129,57 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginti žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajam V. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73000).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro Sigito Dobiliausko 2024-11-25 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas buvo pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-19 nutartimi, L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui - piniginėms lėšoms, esančioms AB Šiaulių banko (dabartinis pavadinimas AB Artea bankas) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446 Eur suma, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas 129,57 Eur, palikti galioti iki žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro Sigito Dobiliausko 2024-11-25 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas buvo pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-19 nutartimi, E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui - piniginėms lėšoms, esančioms AB Šiaulių banko (dabartinis pavadinimas AB Artea bankas) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446 Eur suma, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas 129,57 Eur, palikti galioti iki žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš L. K. ir E. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.