- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-360-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04149-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- D. J., L. J.
- Atsakovas
- UAB „SE sistemos“, D. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. J. ir L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir L. J. ieškinį atsakovams UAB „SE sistemos“ ir D. A. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. J. ir L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „SE sistemos“ ir D. A. 2 090,56 EUR nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovai sudarė su atsakovu UAB „SE Sistemos“ žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo 343/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2760-0220, ir jame esantį pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, esančius Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Juodasis kelias 49. Minėtos sutarties 7.1 p., 12 p. pardavėjas įsipareigojo savo lėšomis iki 2014 m. gruodžio 25 d. įvesti ir pajungti prie šildymo katilo gamtines dujas, o 7.1 p., 3 p. p. atsakovas D. A. garantavo, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba nebūtų visai jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Sutarties 7.1 punkto 14 p. p. nurodyta, kad paaiškėjus, jog šios sutarties 7.1 1-13 punktuose nurodyti pareiškimai ir (ar) garantijos neatitinka tikrovės, pardavėjas ir pardavėjo atstovas, t. y. abu atsakovai solidariai įsipareigojo savo sąskaita ir rizika atlikti visus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti visus su tuo susijusius nuostolius. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dujinio katilo vagystės iš vienbučio gyvenamojo namo, esančio Vilniau m. sav. Vilniaus m. Juodasis kelias 49. Apie įvykdytą vagystę atsakovai buvo informuoti. Ieškovai nurodė, kad vagystės metu parduodamas pastatas kaip ir jo sudedamoji dalis – dujinio šildymo katilas priklausė atsakovui UAB „SE sistemos“. Kadangi dujinio šildymo katilas buvo pavogtas iki šalims pasirašant buto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovų nuomone patvirtina, jog šalys buvo susitarusios, kad dujinis šildymo katilas yra neatskiriama perkamo objekto dalis ir į ieškovų mokamą kainą yra įskaičiuota ir dujinio šildymo katilo kaina. Šią aplinkybę ieškovai taip pat grindė ir 2014 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties 7.1 punkto 12 p. p., kuris numato pardavėjo pareigą savo lėšomis iki 2014 m. gruodžio 25 d. įvesti ir pajungti prie šildymo katilo gamtines dujas. Ieškovai pažymėjo, kad jie sumokėjo visą perkamo objekto kainą, tačiau atsakovas UAB „SE sistemos“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. savo lėšomis iki 2014 m. gruodžio 25 d. neįvedė ir nepajungė prie šildymo katilo gamtinių dujų bei savo lėšomis nenupirko ir nesumontavo parduodamame objekte dujinio šildymo katilo. Kadangi dėl šios atsakovų pareigos nevykdymo ieškovai negalėjo tinkamai naudotis nupirktu turtu, jie buvo priversti savo lėšomis įsigyti dujinį šildymo katilą, kurio kaina 868,86 Eur. Dujos buvo įvestos ir pajungtos tik 2015 m. sausio 9 d. Ieškovai be kita ko savo lėšomis padengė gamtinių dujų pajungimą prie katilo, dėl ko patyrė 133,10 Eur išlaidų. Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2015 m. sausio 9 d. ieškovai buvo priversti šildyti įsigytą vienbutį gyvenamąjį namą pagalbinėmis priemonėmis, t. y. savo lėšomis pirkti malkas, briketus, dujų balionus, tačiau kaštai šildant dujų balionais buvo ypač dideli. Ieškovai patyrė nuostolius ne tik dėl dujinio katilo įrengimo, bet taipogi 2014 m. lapkričio 16 d. vykdant katilo vagystę buvo apgadinti vienbučio gyvenamojo namo terasos langai ir durys, dėl ko pagal uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ pateiktą sąmatą padaryta žala siekia 1019,20 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovai neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovai, faktiškai perėmę namo valdymą, pažeidė įstatymų nuostatas, sudarydami sąlygas įvykti vagystei, dėl ko jiems, vėliau savo noru sudariusiems pirkimo – pardavimo sutartį, tenka visa rizika, susijusi su namui vagystės metu padaryta žala. Ieškovai sąmoningai nutyli apie pardavėjo, pirkėjų ir rangovo dar 2014 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytą trišalę sutartį, kurios esmę sudaro šios aplinkybės: pirkėjas kontroliuoja rangovo atliekamų darbų kokybę nustatytais terminais bei priima tinkamai rangovo atliktus darbus; pardavėjas avansu apmoka rangovui už įsigyjamas statybines medžiagas pagal detalizuotą išankstinio mokėjimo sąskaitą. Atsakovų manymu, tokios trišalės sutarties sąlygos patvirtina, jog pagal trišalę sutartį dar 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkėjai, norėdami patys įsirengti namą pagal savo poreikius, perėmė iš pardavėjo faktinį namo valdymą, kontroliavo ir prižiūrėjo, kaip rangovas atlieka apdailos darbus. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 10-11 d. pardavėjas dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo perdavus namą pirkėjams, vykdydamas savo įsipareigojimus, name sumontavo dujinį šildymo katilą ir paleido šildymo sistemą. Įvykus dujinio šildymo katilo vagystei, namo pirkėjas D. J. su pareiškimu kaip namo valdytojas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Atsakovų nuomone, tokios aplinkybės patvirtina, jog ieškovams iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo žinomos aplinkybės, susijusios su dujinio katilo nebuvimu dėl jo vagystės bei namo terasos langų bei durų apgadinimo. Pirkėjai, būdami namo valdytojais, puikiai suprato, jog patys yra atsakingi dėl įvykusios vagystės ir tinkamo nesirūpinimo namo apsauga, niekuomet iki šiol nereiškė pretenzijų pardavėjui ir netgi sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat savo lėšomis įsirengė šildymo sistemą, kurią, prieš įvykstant vagystei, buvo įrengęs namo pardavėjas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo UAB „SE sistemos“ ieškovų D. J. ir L. J. naudai 133,10 Eur nuostoliams atlyginti; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų D. J. ir L. J. atsakovo UAB „SE sistemos“ naudai 478,45 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų D. J. ir L. J. valstybės naudai 5,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „SE sistemos“ valstybės naudai 0,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 91-94). Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog 2014 m. lapkričio 16 d. iš namo Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Juodasis kelias 49, buvo pavogtas dujinio šildymo katilas, ieškovams, kaip pirkėjams, buvo žinoma iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Nepaisant to, ieškovai sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo sumokėti visą sutartyje numatytą parduodamo daikto kainą. Tokia aplinkybė paneigia vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 str. 2 d. numatytų sąlygų, būtinų pardavėjo atsakomybei dėl paslėptų daiktų trūkumų atsirasti, t. y. jog pirkėjas, žinodamas apie trūkumus, nebūtų daikto pirkęs arba už jį tiek mokėjęs. Taigi, ieškovai, žinodami apie ieškinyje nurodytus daikto trūkumus ir sudarydami su pardavėju pirkimo pardavimo sutartį bei įsipareigodami, taip pat ir sumokėdami visą sutartyje numatytą kainą, prisiėmė savo rizikai vagystės pasekmėmis esančius nuostolius. Kadangi iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ieškovams buvo žinoma apie vagystės faktą bei jos pasekmes, kaip minėtos vagystės pasekmė atsiradę daikto trūkumai nelaikytini paslėptais trūkumais ir už juos nėra numatyta pardavėjo atsakomybė nei pagal sutarties sąlygas, nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 str. 2 d. nuostatas. Teismas taip pat sutiko su atsakovų argumentu, jog ieškovo D. J., atsakovo ir UAB „Sensolita“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. trišalės sutarties pasirašymo dieną parduodamas daiktas buvo perduotas ieškovų dispozicijon. Kadangi ieškovų išlaidas sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai, t. y. sutartyje numatytos pareigos įvesti ir pajungti prie šildymo katilo gamtines dujas nevykdymas, dėl to patirtos 133,10 Eur išlaidos laikytinos ieškovų nuostoliais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. prasme ir atsakovui UAB „SE sistemos“, kaip prievolės neįvykdžiusiam asmeniui, tenka pareiga šiuos nuostolius atlyginti ieškovams. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, jog šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra numatyta atsakovo D. A. kaip UAB „SE sistemos“ direktoriaus asmeninė atsakomybė už pirkimo – pardavimo sutartyje numatytų prievolių nevykdymą, todėl minėtą nuostolių sumą priteisė iš UAB „SE sistemos“ ieškovų naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų ieškinys ir tenkinti toje dalyje ieškinį visiškai – priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai 1 957,46 Eur nuostolių (b. l. 99-103). Skundą grindė šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vagystės metu daiktas buvo ieškovų dispozicijoje ir jo netekimo rizika teko ieškovams. Šalių pasirašytos 2014-11-25 pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkte aiškiai nurodyta, kad šalys patvirtino, jog parduodamo daikto perdavimo-priėmimo momentas sutampa su šios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu. Tik nuo šios sutarties pasirašymo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pirkėjui;Teismas netinkamai įvertino 2014-08-13 šalių pasirašytą trišalę sutartį, nepagrįstai nutardamas, jog šios sutarties pasirašymas patvirtino faktą, kad parduodamas daiktas buvo perduotas ieškovų dispozicijon. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė nuoseklius paaiškinimus, kad nuo perkamo gyvenamojo namo raktai jam buvo perduoti tik pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, taip pat nurodė, kad patekti į įrenginėjamą namą jis galėdavo tik tada, kai jame buvo namo įrengimo darbus atliekantys statybininkai;Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovams buvo žinoma apie vagystę ir žinodami apie dujinio šildymo katilo vagystę, jie neaptarė pirkimo-pardavimo sutartyje padarytų išlaidų kompensavimo. Ieškovams buvo žinoma apie vagystę, tačiau atsakovas garantavo, kad trečiųjų asmenų įvykdyta žala bus panaikinta nuperkant ir pastatant naują dujinio šildymo katilą perkamame ieškovų name;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalyje dėl išlaidų namo šildymui priteisimo, nes nepagrįstai atsakomybės ir įrodinėjimo naštą perkėlė ant pačių ieškovų, nurodydamas, kad ieškovai išlaidas namo šildymui būtų patyrę nepriklausomai nuo šildymo būdo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktu atsiliepimu į skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 106-121). Nurodė šiuos atsikirtimus į apeliacinį skundą:
Apeliantai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovų neteisėti veiksmai kildinami iš sutartinių santykių ir siejami iš esmės su pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 punkto 3 ir 12 papunkčių tariamais pažeidimais. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantai, pagal trišalę sutartį apdailos darbų apimtis, galimybė bei pareiga kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę, kaina, darbų vykdymo terminai išimtinai priklausė būtent nuo pirkėjo, nuo kurio tiesiogiai priklausė ir pardavėjo pareiga apmokėti rangovui už atliktus darbus tik gavus pirkėjo ir rangovo pasirašytą darbų priėmimo aktą. Be to, 2014-08-13 trišalės sutarties pasirašymo dieną parduodamas daiktas buvo perduotas ieškovų dispozicijon. Ieškovai, būdami namo valdytojais, puikiai suprato, jog patys yra atsakingi dėl įvykusios vagystės ir nesirūpinimo namo apsauga;Apeliantai neįrodė priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovai, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, visas aplinkybes, susijusias su dujinio katilo vagyste, taip pat terasos langų bei durų apgadinimu, žinojo, dėl ko šioje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp neegzistuojančio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo ir apeliantų tariamų nuostolių;Atsakovai nėra kalti dėl įvykusios vagystės ir apeliantų patirtų išlaidų, be to, apeliantai neįrodė patirtos žalos. Pirkėjai, žinodami savo kaltę po įvykusios vagystės sutiko įsigyti namą, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, žinodami, jog name yra pavogtas šildymo katilas ir suprasdami, jog jiems neabejotinai teks spręsti namo šildymo klausimą, taip pat taisyti namo duris bei langus. Pardavėjas neįsipareigojo savo lėšomis nupirkti naujo katilo ar suremontuoti duris bei langus, ieškovai iki ieškinio pateikimo to niekada ir nereikalavo;UAB „SE sistemos“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles D. A., kaip pardavėjo dalyvis bei direktorius, neatsako. Dėl nurodytų aplinkybių D. A. šioje byloje yra netinkamas atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Ieškovų apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalavo taikyti atsakovams sutartinę civilinę atsakomybę ir savo reikalavimą grindė CK 6.200, 6.201, 6.213, 6.256 ir kitų sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių straipsnių nuostatomis, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad šalių santykiai turėjo būti kvalifikuojami pagal CK 6.320, 6.334 straipsnių nuostatas, pagal kurias daikto pardavėjo atsakomybė už parduoto daikto žuvimą ar netinkama kokybę yra absoliuti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių ginčas kilo dėl atsakomybės dėl daikto (daikto dalies) atsitiktinio žuvimo.
Byloje nustatyta, kad 2014-08-01 tarp ieškovų ir atsakovo UAB „SE sistemos“, atstovaujant atsakovui D. A., buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėjas (atsakovas UAB „SE sistemos“) įsipareigojo parduoti ieškovams jam nuosavybės teise priklausantį vienbutį sublokuotą namą; šalys sutarė dėl namo su pilna apdaila pardavimo orientacinė kaina -115 848 Eur (400 000 Lt). 2014-08-13 tarp pardavėjo, pirkėjų ir UAB „Sensolita“ (rangovo) buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti namo vidaus apdailos darbus, įskaitant apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos montavimo darbus; po trišalės sutarties pasirašymo, atsižvelgiant į pirkėjų norą patiems įsirengti namą. 2014 m. lapkričio 10-11 d. atsakovas (pardavėjas) name sumontavo dujinį šildymo katilą ir paleido šildymą, ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra. 2014-11-16 į namą buvo įsibrauta ir pavogtas dujinis katilas su kaminu; tą pačią dieną pirkėjai kreipėsi dėl vagystės į policijos komisariatą. 2015-11-25 pardavėjas ir pirkėjai sudarė žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsigijo 343/1000 dalis –žemės sklypo ir pastatą- gyvenamąjį namą, esančius adresu Juodasis kelias 49,Vilnius.
Ieškovai nurodė, kad atsakovas pirkimo –pardavimo sutartimi buvo įsipareigojęs parduoti namą su neatsiejama dalimi - dujiniu katilu; šios sutartinės prievolės atsakovas neįvykdė, todėl privalo atlyginti ieškovų nuostolius – naujo dujinio katilo įsirengimo ir montavimo išlaidas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškinys negali būti patenkintas ieškovų nurodytais pagrindais, atsakovams nekyla atsakomybė atlyginti dėl vagystės padarytus nuostolius nei pagal įstatymą, nei pagal sudarytų sutarčių sąlygas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos esminė problema – atsakomybės už daikto (šioje byloje daikto dalies, namo šildymo katilo) žuvimą paskirstymas. Šalių 2014-11-25 pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktu šalys patvirtina, kad pardavėjo atstovas perdavė, o pirkėjas priėmė daiktą, o taip pat visus su daiktu susijusius dokumentus. Daikto perdavimo momentas sutampa su pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu. Sutarties 5.2 punktu nustatyta, kad nuo sutarties pasirašymo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pirkėjui. Kaip jau buvo paminėta, dujinis katilas buvo pavogtas 2014-11-16, iki žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, daiktas buvo perduotas pirkėjams be katilo.
Jeigu kas kita nenumatyta Civiliniame kodekse arba pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą (CK 6.320 straipsnio 1 dalis). Apeliantai patvirtino, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl paties vagystės fakto ir žalos dydžio, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog namas de fakto buvo perduotas ieškovų dispozicijon dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl daikto (dujinio katilo) žuvimo rizika priklauso atsakovams ir jie privalo atlyginti ieškovams jo vertę.
Kaip jau buvo paminėta, tarp šalių buvo sudaryta preliminari pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjams (ieškovams) pageidaujant nuo 2014-08-13 namo vidinės apdailos darbus vykdė UAB „Sensolita“ pagal trišalę sutartį tarp ieškovų, atsakovų ir rangovo. Pirmosios instancijos teismas ištyręs trišalės sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, padarė išvadą, kad parduodamas daiktas (namas) buvo perduotas ieškovu dispozicijon: pagal trišalės rangos darbų sutarties nuostatas papildomi darbai, medžiagos darbų apimtis ir kokybė buvo derinami su ieškovais, pardavėjas (atsakovai) už darbų kokybę neatsako; bylos nagrinėjimo metu atsakovai paaiškino, kad kai kuriuos apdailos darbus name atlikdavo tik ieškovų pasamdyti asmenys. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip konkrečių valdymo teisių visuma; pagrindinės valdymo teisės yra: teisė turėti daiktą savo žinioje (ne faktinis, o juridinis turėjimas); teisė daryti daiktui fizinį bei ūkinį poveikį. Trišale sutartimi atsakovas, kaip daikto savininkas, perdavė daiktą ieškovams, kaip asmenims, įsipareigojusiems pagal preliminarią sutartį pirkti namą, tam, kad jie savo nuožiūra atliktų namo apdailos darbus, t.y. trišalė rangos sutartis patvirtina, kad namo valdymas buvo perduotas ieškovams valdyti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Dėl katilo vagystės į policijos komisariatą kreipėsi ieškovai, tokiais savo veiksmais jie pripažino, kad, nors nėra daikto savininkai, bet turi teisinį ryšį su šio daiktu, yra jo valdytojai. Tai, kad vėliau jie nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Apeliantai pripažino, kad savalaikis signalizacijos įrengimas galėtų užkirsti kelią katilo vagystei, tačiau pažymėjo pagal trišalės sutarties nuostatas nebuvo atsakingi už atliktų darbų (jų tarpe ir signalizacijos darbų) kokybę, įskaitant darbų atlikimo terminus. Pagal trišalės sutarties 6 punkto nuostatas apdailos darbų pabaiga - 2014-09-30, apsaugos darbų signalizacijos atlikimo aktas surašytas 2014-12-23. Apeliantai nurodo, kad mokėjimai buvo atliekami per pardavėją, t.y. tik pardavėjas turėjo realią galimybę kontroliuoti trišalės sutarties įgyvendinimą, pažymėjo, jog jiems visiškai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atliekamų darbų kokybę kontroliavo pirkėjas. Pažymėtina, jog trišalėje sutarties 4 punkte tiesiogiai numatyta, kad pirkėjas turi teisę reikalauti, kad rangovas pašalintų darbų trūkumus savo sąskaita; pardavėjas už darbų kokybę neatsako. Sutarties 5 punktas numato, kad, atsiradus šioje sutartyje nenumatytų papildomų darbų ar kitų pataisymų pagal pirkėjo pageidavimus, darbų apimtys, terminai ir apmokėjimai fiksuojami dvišalėje sutartyje tarp rangovo ir pirkėjo. Taigi nors apeliantai nurodė, kad pagal trišalę sutartį turėjo vienintelę teisę-pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus, tačiau iš tikrųjų trišalė sutartis tiesiogiai numatė pirkėjo (apeliantų) teisę kontroliuoti apdailos darbų kokybę, jų atlikimo terminus.
Apeliantai taip pat nurodė kad atsakovai pažeidė žemės sklypo ir pastato pirkimo pardavimo 7.1 punkto 3 papunkčiu numatytą garantiją, kad parduotas daiktas neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba jo naudingumas sumažėtų, taip, kad pirkėjas nebūtų jo pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad dujinis šildymo katilas buvo pavogtas iki žemės ir pastato pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, ieškovai neginčijo, kad sutarties pasirašymo momentu ši aplinkybė jiems buvo žinoma. Pardavėjo atsakomybė už parduoto daikto trūkumus preziumuojama, tačiau nėra absoliuti; pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už, parduoto daikto trūkumus įstatymo numatytas atvejais. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Pardavėjas taip pat neatsako už netinkamą daikto kokybę, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tiek akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, daikto (pastato) trūkumas – dujinio katilo nebuvimas buvo akivaizdus ir žinomas daikto pirkėjams – ieškovams; tam, kad nustatyti, jog name nėra šildymo katilo, specialių žinių ar tyrimų nereikia. Taigi, toks trūkumas negali būti vertinamas kaip paslėptas parduoto daikto trūkumas, paaiškėjęs po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Už akivaizdų daikto trūkumą pardavėjas neatsako; pirkėjai įsigijo daiktą su akivaizdžiu trūkumu, prisiimdami pasekmes - būtinumą įsirengti įsigyto namo šildymą. Dėl išdėstyto, atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad daikto (įsigyto namo) trūkumai nebuvo akivaizdus ir teismas be pakankamo pagrindo pripažino, kad pardavėjas (atsakovai) neatsako už namo trūkumus. Apeliantų samprotavimai, kad pirkimo –pardavimo sutartyje pažymėta, jog namo baigtumas yra 100 proc., kad tarp šalių nėra ginčo, jog name turi būti įrengtas dujinio šildymo katilas, kas apeliantų vertinimu, įrodo jų lūkesčius, jog name katilas yra, nepaneigia teismo nustatytos faktines aplinkybes, kad įrengtas dujinis katilas buvo pavogtas prie 9 dienas iki sutarties sudarymo momento ir ieškovams apie tai buvo žinoma ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu ieškovai žinojo, kad įsigijo namą be šildymo katilo.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai neįrodė sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Apeliantai nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 punkto 12 papunkčiu atsakovai įsipareigojo savo lėšomis iki 2014 m. gruodžio 25 d. įvesti ir pajungti prie šildymo katilo gamtines dujas, o tai reiškia, kad pardavėjas įsipareigojo įrengti dujinį katilą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2014 m. lapkričio 10-11 d. buvo sumontavęs dujinį šildymo katilą ir pajungęs šildymą, t.y. buvo įvykdęs savo sutartinį įsipareigojimą, tačiau katilas buvo pavogtas; esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, pirkimo –pardavimo sutarties 7.1 punkto 12 papunkčio įsipareigojimo negalima vertintini kaip atsakovų įsipareigojimo įrengti katilą pakartotinai. Teisėjų kolegija sutinka su atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, jog ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų – prievolės įrengti šildymo katilą pažeidimo.
Dėl analogiškų argumentų teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo reikalavimą priteisti nuostolius, patirtus dėl vagystės metų apgadintų terasos langų ir durų remonto, bei 2014-12-25 – 2015-01-09 namo šildymo išlaidas. Sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas už katilo vagystę prieš ieškovus neatsako, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nepatenkino išvestinių reikalavimų.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo atsakomybės nebuvimo teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Atsiliepimu atsakovas prašė priteisti su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie tokias išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nu tarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.