Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: Klaipėdos rajono savivaldybė, Gargždai, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 13 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14077-2022 (ROIK: 22183757024).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 13 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14077-2022 (ROIK: 22183757024) M. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2022 m. rugsėjo 30 d., 20.14 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, J. B. – P. C. gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu M. K. paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. M. K. prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata. Todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

M. K. transporto priemonę vairavo tik ką (prieš pusę valandos) vartojus alkoholio, kas rodo didesnį veikos ir pažeidėjo pavojingumą. M. K. buvo nustatytas 0,57 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,01 promilės), tai yra 0,17 promilėmis viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. Pažymėtina, kad alkoholio kiekis jos organizme dar didėjo, nes praėjus 17 minučių, antrojo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,58 promilių neblaivumas. M. K. bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjusi, tarp jų ir skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, tokį pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jai nebuvo taikyta (b. l. 29, 31-33). M. K. vidurinio išsilavinimo (b. l. 14-15), baigė įvairius floristinius kursus (b. l. 16-24). M. K. yra IĮ (duomenys neskelbtini) vadovė ir savininkė (b. l. 25-26), įmonėje dirba du darbuotojai (b. l. 38). Sudariusi santuoką, šeimoje augina mažametį vaiką (b. l. 27-28).

Pareiškėja nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei rūpinantis močiute. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017 ir kt.).

Pareiškėja nurodo, kad savo veiksmais nepadarė niekam realios žalos. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant administracinio poveikio priemonių terminų sutrumpinimo klausimą. Tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško M. K. elgesio pasekmių. Jei vairuodamas neblaivus asmuo dar ir sukelia eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas. Šiuo atveju M. K. yra nubausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to sprendžiant nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam individualizavimo klausimą nereikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-380/2021).

Pasisakytina dėl pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių dėl galimybės taikyti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 30 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę ir įpareigoti M. K. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 422 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė už šiame straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą asmeniui skirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, todėl šiuo atveju ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 30 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė negali būti skiriama. Tai pažymima ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-870/2019). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nesant galimybės skirti tokią administracinio poveikio priemonę, asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-898/2019), todėl šiuo atveju teismui nėra pagrindo pripažinti esant nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą lengvinančią aplinkybę, juolab byloje nėra duomenų, kad pareiškėja turėtų priklausomybę alkoholiui, tad ir prašomas skirti įpareigojimas būtų netikslingas. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Todėl esant tokiai teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkai, papildomas įpareigojimas M. K. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, net jei jį pagal teisės normas skirti būtų įmanoma, nebūtų tikslingas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas nesudaro pakankamo pagrindo M. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti ar paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Nepaskyrus administracinio poveikio priemonės ar paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14077-2022 (ROIK: 22183757024) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, neskirti administracinio poveikio priemonės ar keisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę į švelnesnę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o M. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14077-2022 (ROIK: 22183757024) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.