Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui R. Č. (R. Č.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant pranešimą apie siunčiamus dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir tai nurodant teismui grąžinamoje pažymoje.. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2019 m. balandžio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 6334, kuria remiantis ieškovė suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo 2019 m. gegužės 23 d. grąžinti kreditą, sumokėti 61,60 Eur palūkanas ir 12 Eur administravimo mokestį. Atsakovas jokių mokėjimų pagal sutartį neatliko.

Tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai paskolos forma. Atsakovas gavo iš ieškovės kreditą, kurį privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti palūkanas, o šių prievolių laiku neįvykdžius, atsakovas privalo ieškovei ne tik grąžinti kreditą, bet ir mokėti sutartimi nustatyto dydžio pelno palūkanas, netesybas ir kitus mokėjimus (2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 6334 2.2, 5.1, 6.1, 6.2 ir 9.1 punktai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 6334, „Swedbank“, akcinės bendrovės, sąskaitos išrašo ir mokėjimo nurodymo, raginimo kvitų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Eur skola (negrąžintas kreditas), 677,60 Eur pelno palūkanos iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 61,60 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. kovo 17 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki kredito pagal 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6334 visiško grąžinimo dienos, 90 Eur delspinigiai (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.260–6.261 straipsniai, 6.870 straipsnis, 6.872–6.874 straipsniai, 6.886 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 132 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki kredito pagal 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6334 visiško grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad šalys sutartyje susitarė, jog administravimo mokestis mokamas iki realaus atsakovo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Be to, administravimo mokesčio dydis, vienai vartojimo dienai, sudaro ne daugiau kaip 0,04 procento nuo kredito sumos, todėl visiškai atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tokiu atveju sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šalys susitarė, kad administravimo mokestis – mokestis, kurio dydis vienai vartojimo paskolos dienai sudaro 0,04 procentus nuo paskolos sumos, 12 Eur per mėnesį. Šalių pasirašytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1. punktas numato, kad kredito gavėjas įsipareigoja ir privalo grąžinti visą kredito sumą kredito grąžinimo dieną, arba sutartį pratęsti sumokant sutarties pratęsimo mokestį (pelno palūkanas ir administravimo mokestį) su visais kitais mokesčiais (sutarties pratęsimų skaičius neribojamas). Vartojimo kredito sutarties termino pratęsimo galimybė numatyta sutarties 10.3.2. punkte, kuriame nurodyta, kad pratęsti vartojimo kredito terminą galima, vartojimo kredito gavėjui užpildžius paraišką vartojimo kreditui pratęsti vartojimo kredito davėjo tinklalapyje, vartotojo zonoje ir sumokėjus vartojimo kredito pratęsimo mokestį (pelno palūkanas ir administravimo mokestį), pervedant jį į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Sutarties 10.3.5. punktu numatyta, kad pasibaigus vartojimo kredito pratęsimo laikui, vartojimo kredito gavėjas turi arba sumokėti vartojimo kredito davėjui bendrą kredito gavėjo mokamą sumą, arba pateikti naują paraišką vartojimo kreditui pratęsti ir sumokėti vartojimo kredito pratęsimo mokestį.

Administravimo mokestis apima: komisinius mokesčius, kuriuos kredito davėjas sumoka tretiesiems asmenims už informacijos apie kredito gavėją, reikalingos kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, pateikimą kredito davėjui, sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties Nr. 6334 Bendrosios sąlygos, 1 dalis). Kai sueina paskolos grąžinimo terminas, paskolos gavėjas turi dvi galimybes: arba grąžinti visą sumą arba pratęsti šią sutartį dar vienam mėnesiui, sumokant paskolos davėjui paskolos pratęsimo įmoką (pelno palūkanas ir administravimo mokestį).

Sistemiškai aiškinant vartojimo kredito sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas, pasibaigus 30 dienų terminui vartojimo kreditui grąžinti turėjo arba sumokėti visą kreditą arba pateikti paraišką pratęsti kredito grąžinimo terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos negrąžino, tačiau ir nepateikė kredito davėjai paraiškos pratęsti paskolos grąžinimo terminą, kaip tai numatyta sutartyje. Atsakovui neišreiškus valios pratęsti kredito sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio už sutarties pratęsimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sutarties administravimo mokestį už visą jau pradelstą atsiskaityti laiką bei už laikotarpį iki kol bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį. Įvertinus vartojimo kredito sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, darytina išvada, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas aiškiai sutartyje nustatyta tvarka būtų išreiškęs valią sutartį pratęsti. Byloje nenustatyta, jog atsakovas pateikė ieškovei paraišką vartojimo kredito sutarčiai pratęsti, be to pagal paskolos sutartį nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio, kai atsakovas neišreiškia valios pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo ex officio (lot. pagal pareigas) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje (dabar galiojanti 6.228⁴ straipsnio redakcija) įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. CK 6.228⁴ straipsnyje yra įtvirtintos vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Todėl preziumuojama, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra tada, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, būtent tokio dydžio delspinigiai ir pelno palūkanos buvo numatyti vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje. Todėl sutartyje numačius tiek palūkanų, tiek delspinigių skaičiavimą, laikytina, jog jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjai negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 132 Eur administravimo mokestį ir po 12 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki vartojimo kredito grąžinimo dienos pagal 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo paskolos sutartį Nr. 6334 įvykdymo, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnis). Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šalis dėl šių išlaidų priteisimo turi raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Byloje ieškovė yra pateikusi teisinių paslaugų sutartis, sąskaitas už teisines paslaugas Nr. V-5(2015)-95 (už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą) ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. V-5(2015)-100 (už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą) bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovė teismo prašo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą, prašydama teismo įsakymu priteisti 1 000 Eur skolą, 659,68 Eur pelno palūkanas, 90 Eur delspinigius, 127,84 Eur administravimo mokestį, pelno palūkanų ir administravimo mokestį, t. y. po 73,60 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 9 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 11 Eur žyminį mokestį ir 40 Eur advokato išlaidų iš skolininko R. Č.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-8873-775/2020 atsisakė priimti individualios įmonės ,,Aujama-credit“ pareiškimą. Ieškovė nurodo, kad minėtai nutarčiai esant neskundžiamai, nutarė kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, negali būti priteisiamos iš atsakovo šioje byloje. Procesas civilinėje byloje Nr. eL2-8873-775/2020 yra laikomas baigtu, nepriėmus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškinio pateikimas, užvedant naują bylą ieškinio teisenos tvarka, t. y. ne tęsiant procesą toje pačioje byloje, kas reiškia naujai pradėtą bylą, į kurią nepersikelia bylinėjimosi išlaidų rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atlyginimo klausimas, todėl naujoje iškeltoje civilinėje byloje nėra pagrindo svarstyti baigtoje civilinėje byloje patirtų advokato išlaidų atlyginimo klausimo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2142-343/2016).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas 40 Eur žyminis mokestis ir 46,5 Eur advokato išlaidos už ieškinio parengimą, proporcingos tenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 93 proc. ieškinio reikalavimų), iš viso 86,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“ (juridinio asmens kodas 302653800, buveinė Kaunas, P. Lukšio g. 34-2, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT17 7300 0101 2922 8388)) iš atsakovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) skolą, 677,60 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 60 ct) pelno palūkanas ir po 61,60 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) pelno palūkanų kas mėnesį nuo 2020 m. kovo 17 d. iki kredito grąžinimo dienos, 90 Eur (devyniasdešimties eurų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 767,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,50 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.