Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-27 · Civilinė byla Nr. e2S-651-230/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
e2S-651-230/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00273-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bormann consult“
Civilinė byla Nr. e2S-651-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00273-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bormann consult“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bormann consult“ dėl piniginių lėšų išmokėjimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Miesto šiluma“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo: 1) pripažinti ieškovės atsakovei UAB „Bormann consult“ 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. spalio 9 d. atliktus mokėjimus 30 217 Eur sumai negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės 30 217,00 Eur; 2) pripažinti atsakovei UAB „Bormann consult“ teisę teikti 30 217,00 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Miesto šiluma“ bankroto byloje; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Bormann consult“ 6 proc. delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovės pinigines lėšas sąskaitose ir kasoje 30 217,00 Eur sumai, leidžiant atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Reikalaujama priteisti suma atsakovei yra didelė. Ieškiniu ginami kreditorių interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovės UAB „Bormann consult“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 30 217 Eur, taip pat leidžiant atsakovei atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išmokėti atlyginimus darbuotojams.

3. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus, todėl teismas, įvertinęs tai, jog byloje pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškovės prašyme išdėstytus argumentus, ieškinio sumą 30 217,00 Eur, prie ieškinio pridėtus duomenis, sutiko, kad prašoma priteisti suma 30 217,00 Eur yra gana ženkli atsakovei, todėl atsakovė gali imtis veiksmų, bandydama slėpti jai priklausančias lėšas, ir tokiu būdu vengti vykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, tai gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o tai, remiantis formuojama teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui.

4. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, yra nukreipta siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusi su pareikštais reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes, jos netaikius, tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Bormann consult“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės BUAB „Miesto šiluma“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vien todėl, kad ieškinio suma 30 217 Eur apskritai yra gana ženkli ir, teismo vertinimu, vien dėl to kyla grėsmė, kad atsakovė gali bandyti turtą nuslėpti ar perleisti. Tačiau teismas nevertino, ar ieškinio suma yra didelė šios bylos atsakovei.

1.2. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vertinti ne ieškinio sumos dydį apskritai juridiniams asmenims, o ieškinio sumos dydį konkretaus atsakovo (juridinio asmens) atžvilgiu.

1.3. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

1.4. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė atliko ar siekia atlikti veiksmus, kuriais būtų pabloginta jos turtinė padėtis ir tuo galėtų būti apsunkintas įsipareigojimų ieškovei vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Teismas taip pat nenustatė jokių konkrečių atsakovės nesąžiningų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė jokių turto perleidimo ar įkeitimo sandorių nesudarė, neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie mažintų skolininkės turto masę ir blogintų skolininkės turtinę padėtį.

1.5. Atsakovė yra stabili ir pelningai veiklą vykdanti įmonė. Pas atsakovę dirba 13 darbuotojų. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovės turto balansinė vertė 287 474 Eur, kas daugiau nei devynis kartus viršija ieškinio sumą. Atsakovės turimo ilgalaikio turto likutinė vertė 57 290,42 Eur. 2018 metais atsakovė uždirbo 132 071 Eur grynojo pelno. Taigi ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir tik dėl ieškinio sumos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos.

1.6. Atsakovės piniginių lėšų areštas trikdo atsakovės ūkinę veiklą ir tai nėra būtina priemonė ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Kai atsakovė turi pakankamai turto, taikant atsakovės piniginių lėšų areštą yra pažeidžiamas proporcingumo principas ir nepagrįstai trikdoma atsakovės ūkinė veikla, nes piniginių lėšų areštas neabejotinai sukelia trukdymus atsakovės veiklai ir nuostolius.

1.7. Nusprendus, kad turi būti taikomas atsakovės piniginių lėšų areštas, turi būti pakeista arešto apimtis, iš areštuotų lėšų leidžiant atsakovei papildomai atlikti mokėjimus, būtinus ūkinei veiklai vykdyti. Pinigai yra pagrindinė atsiskaitymo tarp įmonių priemonė, be kurios normali komercinė ūkinė veikla sunkiai įmanoma. Teisminis procesas neretai tęsiasi ilgą laiką, todėl įmonė, kurios pinigai yra areštuoti, visą arešto laiką negali vykdyti normalios komercinės ūkinės veiklos ir jos turto masė dėl to paprastai mažėja, o skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

6. Ieškovė BUAB „Miesto šiluma“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė yra atstovaujama direktorės E. N. nuo 2017 m. kovo 6 d. iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovės direktoriumi nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. balandžio 7 d. buvo R. N. (E. N. vyras). Laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. vasario 23 d. R. N. ėjo technikos direktoriaus pareigas. Šios aplinkybės patvirtina R. N. nepertraukiamą dalyvavimą ieškovės veikloje nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos, jis yra laidavęs bankui už įmonės prievoles. Be to, jo pareigų pasikeitimas į technikos direktoriaus pareigas, nors išlaikant neformalią įmonės kontrolę, tikėtinai buvo nulemtas 2017 m. vasario 13 d. pačios ieškovės užsakytos ir gautos teisinės išvados dėl ieškovės mokumo ir advokato nurodymo dėl CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų eilių taikymo. Todėl šios išvardintos aplinkybės patvirtina ieškovės, atstovaujamo R. N., motyvus ir siekį nedelsiant atsiskaityti su žmonos E. N. valdoma atsakove, net ir žinant apie ieškovės prastą finansinę situaciją, apie prievolę vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ straipsnio nustatyta tvarka, taip pat žinant apie didžiulius įsiskolinimus kreditoriui ISOPLUS Polska sp. Z o.o.

2.2. Atsakovės nesąžiningumo sąlyga įrodo, kad yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą procese ir tolimesnį nesąžiningą elgesį, jos ketinimus ir toliau elgtis nesąžiningai – paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.3. Skundžiama nutartis numato ne tik piniginių lėšų arešto taikymą, bet pirmiausia taikyti areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas. Iš 2019 m. sausio 24 d. antstolio V. Z. sudaryto turto aprašo matyti, kad areštuojamas kilnojamas atsakovės turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės UAB „Bormann consult“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

9. Atsakovė UAB „Bormann consult“ kartu su atskiruoju skundu ir ieškovė BUAB „Miesto šiluma“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Sodros duomenis apie atsakovės UAB „Bormann consult“ darbuotojus, UAB „Bormann consult“ finansinės atskaitomybės dokumentus, ilgalaikio turto sąrašą, sąskaitos išrašą su įrašu dėl piniginių lėšų arešto, prašymą antstoliui, antstolio V. Z. 2019 m. sausio 24 d. sudarytą turto aprašą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu ir ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pateiktus įrodymus priima, prijungia prie bylos bei vertina spręsdamas ginčo klausimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės BUAB „Miesto šiluma“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Bormann consult“ atžvilgiu tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovės reikalavimas tikėtinai pagrįstas, o prašoma priteisti 30 217,00 Eur suma yra gana ženkli atsakovei, todėl atsakovė gali imtis veiksmų, bandydama slėpti jai priklausančias lėšas, ir tokiu būdu vengti vykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, kas gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau apeliantė (atsakovė) UAB „Bormann consult“ atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo.

14. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.), o vien tik didelė reiškiamo reikalavimo suma pati savaime nėra pakankamas pagrindas kito asmens (atsakovo) turtui areštuoti.

15. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantės (atsakovės) UAB „Bormann consult“ atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas iš esmės vienintelis argumentas dėl galbūt pasunkėsiančio teismo sprendimo įvykdymo – didelė ieškinio suma – savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad esant duomenų, jog atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).

16. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išskirtinę reikšmę suteikė ieškinio sumai (kurios dydis išimtinai priklauso nuo ieškovės reiškiamo reikalavimo), tačiau ieškovė, prašydama taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą grindė ne vien didele ieškinio suma, bet ir atsakovės nesąžiningumą patvirtinančiomis aplinkybėmis, būtent tuo, kad ginčijami mokėjimai buvo atlikti ieškovei BUAB „Miesto šiluma“ turint ženklius kreditorinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, suteikiant pirmumo teisę ieškovės technikos direktoriaus žmonos valdomos įmonės (atsakovės) sąskaitų apmokėjimui. Apeliantė (atsakovė) UAB „Bormann consult“ atskirajame skunde remiasi argumentais, skirtais paneigti ieškinio sumos jai dydį, neneigdama ir neįrodinėdama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis apibūdinamas spėjamas jos nesąžiningumas, būtų nepagrįstos. Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis).

17. Nors nesąžiningumo prezumpcija, galiojanti įstatyme numatytais atvejais nagrinėjant tam tikros kategorijos bylas iš esmės (CK 6.67 straipsnis), sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio netaikoma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-516/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017 ir kt.), t. y. pradiniame bylos proceso etape prašant asmeniui taikyti disponavimo turtu suvaržymus, tikėtiną jo nesąžiningą elgesį reikia įvardinti ir pagrįsti faktais, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinyje ginčijami mokėjimai buvo atlikti tarp ieškovės ir atsakovės, kurioms vadovavo/ vadovauja šeiminiais ryšiais tarpusavyje susiję asmenys (vyras ir žmona), abi įmonės palaikė glaudžius verslo santykius, o mokėjimai buvo atlikti ieškovės vadovui žinant apie ieškovės sunkią finansinę padėtį ir apie prievolę vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka (tą patvirtina byloje esančios advokatės teisinės išvados), taip pat žinant apie didelės apimties įsiskolinimus kitiems pirmesnės eilės kreditoriams. Taigi esant tokiems ieškovės ir atsakovės verslo ryšiams, atitinkamai, liudijantiems ir artimus šeiminius santykius, darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie ieškovės finansinius sunkumus ir prievoles kitiems pirmesnės eilės kreditoriams.

18. Aptartų aplinkybių visuma apie apeliantės (atsakovės) elgesį iki bylos iškėlimo, jai labiau tikėtinai žinant apie ieškovės įmonės mokumo sutrikimus bei jos kreditorių interesus, taip pat abiejų įmonių sąsajos leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai suabejoti apeliantės (atsakovės) sąžiningumu ir/ar sąžiningais ketinimais ateityje, jeigu teismo sprendimas šioje byloje būtų jai nepalankus, t. y. gali būti atlikti analogiški nesąžiningi veiksmai, atsakovei UAB „Bormann consult“ perleidžiant turtą ar ginčo objektu tapusias pinigines lėšas, dėl ko restitucijos taikymas ir lėšų sugrąžinimas ieškovei, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ieškovės naudai, gali būti itin apsunkintas ar net tapti neįmanomu.

19. Kaip minėta, šalies elgesys iki civilinės bylos iškėlimo yra viena iš sprendimo neįvykdymo realią grėsmę patvirtinančių aplinkybių. Taigi net ir tuo atveju, jeigu apeliantės (atsakovės) turtinė padėtis pati savaime neleistų spręsti apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, apie tokią grėsmę ieškovės (jos kreditorių) interesams liudija kitas vertinamasis kriterijus – apeliantės (atsakovės) jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys labiau tikėtinai spręsti ir dėl to, jog tokių veiksmų ji gali imtis ateityje, siekdama išvengti nepalankaus jai sprendimo vykdymo.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantės (atsakovės) UAB „Bormann consult“ kartu su atskiruoju skundu pateikti jos finansinę padėtį atspindys duomenys nepaneigia teismo konstatuotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nors apeliantė nurodo, kad jos turimo turto vertė (287 474 Eur) daugiau kaip devynis kartus viršija ieškinio sumą, ilgalaikio turto likutinė vertė 57 290,42 Eur, o 2018 metais įmonė dirbo pelningai (132 071 Eur), tačiau iš atsakovės pateikto 2018 metų balanso duomenų matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 148 838 Eur sumą, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 139 246 Eur, o didžiąją dalį atsakovės balanse nurodyto turto sudaro trumpalaikis turtas (243 016 Eur), iš kurio net 148 784 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Minėti atsakovės finansiniai duomenys (skolinių įsipareigojimų dydis ir turimo turto sudėtis) neleidžia daryti vienareikšmės ir neabejotinos išvados dėl geros atsakovės finansinės padėties ir jos galimybių įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismui pakanka tik įsitikinti, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (CPK 185 straipsnis). Kitokių argumentų teismo sprendimo įvykdymo grėsmei paneigti atsakovė savo atskirajame skunde nenurodė.

21. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl poreikio šiuo konkrečiu atveju užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą nėra paneigta.

Dėl proporcingumo principo taikant laikinąsias apsaugos priemones

22. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą taip pat reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

23. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones visų pirma areštuotinas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015). Ši nuostata paaiškinama tuo, kad piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą ir dėl to jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus ir gali atnešti daugiausia nuostolių atsakovei.

24. Apeliantė (atsakovė) UAB „Bormann consult“ atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi pritaikius atsakovės piniginių lėšų areštą yra pažeidžiamas proporcingumo principas ir nepagrįstai trikdoma atsakovės ūkinė veikla. Nusprendus, kad turi būti taikomas atsakovės piniginių lėšų areštas, apeliantės nuomone, turi būti pakeista arešto apimtis, iš areštuotų lėšų leidžiant atsakovei papildomai atlikti mokėjimus, būtinus ūkinei veiklai vykdyti.

25. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Bormann consult“ turtui laikėsi aukščiau minėto turto arešto eiliškumo, t. y. ieškovės BUAB „Miesto šiluma“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, ne daugiau kaip 30 217 Eur sumai, taigi nepažeidė ekonomiškumo, proporcingumo principų, šalių teisėtų interesų pusiausvyros.

26. Antra, iš ieškovės BUAB „Miesto šiluma“ pateikto antstolio V. Z. 2019 m. sausio 24 d. turto aprašo ir VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad buvo areštuotas tik atsakovės UAB „Bormann consult“ kilnojamasis turtas (įrengimai, kompiuterinė technika, licencijos), o areštas piniginėms lėšoms buvo išregistruotas. Antstolis V. Z. 2019 m. sausio 30 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grąžino vykdomąjį dokumentą Kauno apylinkes teismo Kauno rūmams.

27. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliantės (atsakovės) UAB „Bormann consult“ atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi pritaikius piniginių lėšų areštą yra pažeidžiamas proporcingumo principas ir nepagrįstai trikdoma atsakovės ūkinė veikla laikytini nepagrįstais.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė