Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. S. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. S. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-113/2011.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2010 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, neteisėtai laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. iš transporto priemonės „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į transporto priemonę „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovė 71 020 pakelių cigarečių „Jin Ling“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kol 2010 m. spalio 2 d., 9 val., buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs nuteistojo G. S. gynėjo advokato A. Jokūbausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-138-113/2011 atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2014 m. spalio 15 d. nutarimu pareiškimo netenkino ir atsisakė pradėti procesą.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu atmetė nuteistojo G. S. gynėjo advokato A. Jokūbausko skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014 m. spalio 15 d. nutarimo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nurodytas skundas buvo atmestas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu nuteistojo G. S. gynėjo advokato A. Jokūbausko skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atmestas, motyvuojant tuo, kad nenustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant baudžiamąjį įsakymą ir kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimą nuteistojo G. S. gynėjas advokatas A. Jokūbauskas apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Gynėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišreikalavęs iš Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtų baudžiamųjų bylų Nr. 1-138-113/2011 ir 1-33-380/2013 medžiagų, taip pat neišreikalavęs iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 15 d. nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00330-11 medžiagos, nors šiose medžiagose esančiais duomenimis buvo remiamasi ginčijant Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014 m. spalio 15 d. nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo pagrįstumą. Gynėjo manymu, Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta neišanalizavus skunde nurodytų faktinių aplinkybių visumos, laikytina nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Gynėjas taip pat pažymi, kad skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas ignoravo esminius skundo argumentus ir visiškai nepasisakė dėl skunde nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kurioje konstatuota, kad gali būti BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą.

Gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimas yra tapatus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimui, kuris buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Gynėjo teigimu, savo turiniu tapataus sprendimo priėmimas rodo jo dar 2014 m. spalio 20 d. pateikto skundo tinkamo nagrinėjimo vilkinimo požymius.

Gynėjo teigimu, nutarime taip pat neįvertinti 2014 m. spalio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 11 d. skundų argumentai dėl kontrabandinio cigarečių krovinio faktinio perleidimo iš muitinės į Lietuvos Respublikos teritoriją 2010 m. spalio 1 d. naktį, muitinės mobilios kuopos pareigūnams, neturėjusiems nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio garantijų, leidusiems tokiam kroviniui išvykti iš muitinės teritorijos apylinkių, bei nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo apimties, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl V. S. ir pareigūnų bendrų veiksmų 2010 m. spalio 1-2 dienomis disponuojant kontrabandiniu cigarečių kroviniu bei dirbtinai modeliuojant jo realizavimą. Gynėjo teigimu, pareigūnai aktyviais veiksmais faktiškai sukūrė dirbtines sąlygas ir taip provokavo G. S. disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje dėl šio gynėjo argumento nepasisakyta.

Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neįvertintos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-33-380/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318/2013 nustatytos su V. S. ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų veiksmais susijusios aplinkybės. Dėl šių žvalgybinio tyrimo duomenų Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 1-138-113/2011 nebuvimo Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, nežinojo ir negalėjo išsamiai vertinti G. S. nekaltumą pagrindžiančių aplinkybių.

Gynėjas taip pat pažymi, kad atsisakymas atnaujinti procesą G. S. atžvilgiu nepagrįstai motyvuojamas bendrininkavimo tarp V. S. ir G. S. nebuvimu. Nurodytų teismų nuosprendžiu ir nutartimi, kuriais išteisintas V. S., patvirtinta, kad jis kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais faktiškai veikė kaip nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio dalyvis. V. S. ir pareigūnų aktyviais veiksmais kontrabandinių cigarečių krovinys buvo atgabentas G. S. Gynėjo manymu, šių aplinkybių visuma pagrindžia, kad G. S. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. gynėjo A. Jokūbausko skundas atmetamas.

Baudžiamosios bylos atnaujinimas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, todėl jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl tam tikrų priežasčių negalėjo būti žinomi ir BPK nustatyta tvarka patikrinti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Kaip matyti iš skundo argumentų, nuteistojo G. S. gynėjas advokatas A. Jokūbauskas prašo atnaujinti procesą BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, iš esmės motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteisė G. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau tuo metu dar nebuvo žinoma, kad G. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas V. S. ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, veikusių pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Šios aplinkybės buvo pripažintos 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-33-380/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318/2013.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodytas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos teismui priimant nuosprendį ar nutartį ir dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, siejamos su nuteistojo nekaltumo įrodinėjimu ar nusikalstamos veikos (lengvesnės ar sunkesnės negu ta, už kurią asmuo nuteistas) požymių buvimu, ar aplinkybėmis, kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kuriam byla nutraukta, yra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-222/2015). Nagrinėjamu atveju vertintina, ar skunde nurodytos aplinkybės buvo ar galėjo būti žinomos Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. kovo 9 d. priimant baudžiamąjį įsakymą, taip pat ar šios aplinkybės turi įtakos sprendžiant G. S. kaltės klausimą.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-138-113/2011 medžiagos matyti, kad G. S. kaltė dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžiama jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, daiktiniais ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pagrindžiant G. S. kaltę operatyvinės veiklos (šiuo metu – kriminalinės žvalgybos) pagrindu surinkta informacija nebuvo remiamasi. Skunde nurodyti duomenys apie tai, kad V. S. kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais faktiškai dalyvavo atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-33-380/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318/2013. Šiais teismų sprendimais V. S. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismai konstatavo, kad V. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė įsitikinęs, kad teikia pagalbą Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams ir dalyvauja imituojant nusikalstamą veiką, nors tai nebuvo formaliai užfiksuota dokumentuose. Nurodytų duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad aplinkybės, susijusios su V. S. teikta pagalba Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, galimai nebuvo žinomos Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteisiant G. S.

Vis dėlto sutiktina su skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, kad skunde nurodyti argumentai dėl nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo ir jo metu padarytų pažeidimų įtakos G. S. kaltei yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis.

Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje provokavimas konstatuojamas tada, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (EŽTT 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01; 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Milinienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74355/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2013, 2K-375-895/2015).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-138-113/2011 medžiagos, G. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, išsamiai papasakojo apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o, duodamas parodymus, nepateikė jokių duomenų, kad buvo provokuojamas. Nurodytos baudžiamosios bylos medžiagoje nenustatyta ir kitų aplinkybių, rodančių, jog G. S. laisvė atsisakyti veikti nusikalstamai galėjo būti suvaržyta, taip pat kad V. S., veikdamas asmeniškai, su teisėsaugos pareigūnais ar per kitus asmenis darė įtaką G. S. apsisprendimui daryti nusikalstamą veiką.

Priešingai nei teigiama skunde, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. I-33-380/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-318/2013 nepagrindžia, kad G. S. galėjo būti provokuojamas V. S. ar nusikalstamos veikos išaiškinime dalyvavusių Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Nurodytu nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismas nuteisė A. K. (A. K.) pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, o V. S. dėl šių nusikalstamų veikų organizavimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išteisino. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžio atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, jog telefoninių pokalbių suvestinėse neužfiksuotas V. S. bendravimas, susijęs su cigarečių pirkėjais ir jų paieška. Nutartyje taip pat nurodyta, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. baudžiamojo įsakymo matyti, jog G. S. nepatvirtino, kad akcizais apmokestinamas prekes jam siūlė V. S. Remdamasi baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-113/2011 esančiu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b. l. 164-167), Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad G. S. buvo pateiktos keturios nuotraukos, tarp jų ir V. S. nuotrauka, tačiau G. S. parodė, kad tarp jam parodytų asmenų nėra asmens, pasiūliusio iškrauti dėžes su cigaretėmis. Šioje nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi, konstatuota, kad nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. S. organizavo cigarečių realizavimą ar kokiais nors veiksmais nulėmė G. S. apsisprendimą nusikalsti. Taigi darytina išvada, jog byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo abejoti, kad G. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas savarankiškai, niekieno neprovokuojamas, o gynėjo skunde nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos kitokių aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, sąvokos.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad skunde nurodyti teiginiai dėl V. S. ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų įtakos G. S. apsisprendimui padaryti nusikalstamą veiką yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. S. gynėjo Aleksandro Jokūbausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.