Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas

pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 199² str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

V. S. dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant muitinės kontrolei, taip pat pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam Rusijos Federacijos piliečiui Rusijos Federacijoje suradus cigaretes, transporto priemonę ,,Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, į transporto priemonę sukrovus cigaretes, jas paslėpus po prekėmis siūtiniais kilimais, siūtine tekstiline grindų danga A. K., 2010-09-30 22 val. 57 min. krovininiu vilkiku ,,Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. D. g. 2a, Panemunėje, Pagėgių sav., iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, gabeno 71020 pakelių cigarečių ,,J. L.“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių vertė 464629 litų ir viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei.

Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytam Rusijos Federacijos piliečiui suradus neteisėtai kontrabanda iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos atgabentų cigarečių pirkėjus, A. K. nuo 2010-10- 01 02 val. 28 min. iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto, esančio K. D. g. 2a, Panemunėje, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra, 2004 m. gegužės 26 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010 m .sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1., 3.1.2. ir 3.3. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares arba gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, tai yra, turėdamas teisę laikyti ir gabenti tik 20 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), neteisėtai krovininio vilkiko ,,Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais apmokestinamas prekes 71020 pakelių cigarečių ,,J. L.“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių vertė 464629 litų ir viršija 250 MGL dydžio sumą, į Tauragės r., Lauksargių k., Tilžės g. 60, iki 2010-10-01 apie 14 val., kol cigaretės iš transporto priemonės buvo iškrautos ir paslėptos.

V. S. buvo kaltinamas tuo, kad subūrė organizuotą grupę kontrabandos gabenimui ir veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis organizavo privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant muitinės kontrolei:

iš anksto subūrė organizuotą grupę kontrabandos gabenimui ir kartu organizuodamas ir koordinuodamas grupės narių veiksmus, organizavo cigarečių ,,J. L.“ gabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, t.y. 2010 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, davė nurodymus bendrininkui, tyrimo metu nenustatytam Rusijos Federacijos piliečiui, nupirkti cigaretes Rusijos Federacijoje, surasti transporto priemonę, kuria cigaretės bus pergabentos per Lietuvos Respublikos sieną. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam Rusijos Federacijos piliečiui suradus cigaretes, krovininį vilkiką ,,Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vairuotoją A. K., po ko, 2010-09-29, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą į vilkiką sukrovus cigaretes, jas paslėpus po prekėmis siūtiniais kilimais, siūtine tekstiline grindų danga, tęsiant nusikalstamus veiksmus V. S. davė nurodymą cigaretes minėtu krovininiu vilkiku 2010-09-30 atgabenti į Lietuvos Respubliką. Tada, A. K., vykdydamas nurodymus, 2010-09-30 22 val. 57 min. krovininiu vilkiku ,,Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), cigaretes ,,J. L.“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių vertė 611699 litų ir viršija 250 MGL dydžio sumą, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. D. g. 2a, Panemunėje, Pagėgių sav. iš Rusijos Federacijos pergabeno į Lietuvos Respubliką, nepateikdamas muitinės kontrolei. Tokiu būdu V. S. subūrė organizuotą grupę kontrabandos gabenimui ir veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis suorganizavo kontrabandą, t.y. 93500 pakelių cigarečių ,,J. L.“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių vertė 611699 litų ir viršija 250 MGL dydžio sumą, pergabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant muitinės kontrolei, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3d., 199 str. 1 d.

Be to, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir veikdamas organizuotoje grupėje, organizuodamas ir koordinuodamas grupės narių veiksmus, organizavo akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką:

iš anksto subūrė organizuotą grupę akcizais apmokestinamų prekių gabenimui ir kartu organizuodamas ir koordinuodamas grupės narių veiksmus, organizavo akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, organizuotos grupės nariams pasiskirsčius vaidmenimis, tyrimo metu nenustatytam Rusijos Federacijos piliečiui suradus neteisėtai kontrabanda iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką atgabentų cigarečių pirkėjus, V. S. surado cigarečių sandėliavimo vietą, užtikrino apsaugą iškrovimo metu, koordinavo grupės narių veiksmus, A. K. 2010-09-30 22 val. 57 min per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. D. g. 2a, Panemunėje, Pagėgių sav, krovininio vilkiko ,,Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paslėpus po prekėmis kilimais, siūtine tekstiline grindų danga, kontrabandos būdu iš Rusijos Federacijos neteisėtai įvežus 93500 pakelių cigarečių ,,J. L.“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, V. S. nurodė A. K. cigaretes nugabenti į iškrovimo vietą, po ko, vykdant V. S. nurodymą, V. S. automobiliu ,,Lexus RX300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant prieš krovininį vilkiką ir rodant kelią, A. K. nuo 2010-01-02 02 val. iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto, esančio K. D. g. 2a, Panemunėje, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra, 2004 m. gegužės 26 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010 m .sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1., 3.1.2. ir 3.3. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares arba gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, tai yra, turint teisę laikyti ir gabenti tik 20 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), neteisėtai krovininio vilkiko ,,Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabenamo akcizais apmokestinamas prekes cigaretes ,,J. L.“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais į Tauragės r. Lauksargių k., Tilžės g. 60, iki 2010-10-01 apie 14 val., kol cigaretės iš transporto priemonės buvo iškrautos į paslėptos. Tokiu būdu V. S. subūrė organizuotą grupę akcizais apmokestinamų prekių gabenimui ir veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis organizavo akcizais apmokestinamų prekių 93500 pakelių cigarečių ,,J. L.“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių vertė 611699 litų ir viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d.

Klaipėdos apygardos teismas išteisino V. S. jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nei iš kaltinimo, nei iš bylos medžiagos negalima nuspėti, kokiais konkrečiais veiksmais V. S. organizavo nusikaltimų, numatytų BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., padarymą. Šie kaltinimai buvo grindžiami liudytojų parodymais, kuriuose išsakyti tam tikri samprotavimai apie V. S. kaltę, bet nėra pateikta konkrečių aplinkybių, galinčių patvirtinti jų manymą, kad V. S. buvo nusikaltimų organizatorius. Telefoninių pokalbių suvestinėse neužfiksuotas V. S. bendravimas, susijęs su cigarečių pirkėjų ieškojimu. Teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad V. S. teikė informaciją pareigūnams, kad pats buvo įsitikinęs dalyvaujantis imituojant nusikalstamą veiką. Todėl V. S. negalėjo suvokti, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti. V. S. veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d., sudėties.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. S. padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d., 25 str. 3d., 199 str. 1 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3d., 199² str. 1 d. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad V. S. padarė du sunkius nusikaltimus, veikė tiesiogine, iš anksto apgalvota tyčia. Jo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės finansų sistemai, kadangi kontrabanda pergabenus per Lietuvos Respublikos sieną cigaretes buvo išvengta sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius į valstybės biudžetą. Neteisėtai gabentų cigarečių vertė keliasdešimt kartų viršijo įstatymo nustatytą minimalų dydį, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti. V. S. vaidmuo buvo pagrindinis padarant šiuos nusikaltimus. Nusikalstama veika buvo daroma suplanuotai, iš anksto tam pasiruošus, kas parodo kaltinamojo tyčios kryptingumą, jo didesnį pavojingumą visuomenei. Todėl jam už šiuos nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijos numatytam bausmės vidurkiui ir didesnės nei bausmės, skirtinos A. K., atsižvelgiant į V. S. svaresnį vaidmenį padarant šiuos nusikaltimus.

Teismas nepagrįstai kaltinamojo A. K. veiką perkvalifikavo iš BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. į BK 199 str. 1 d., bei iš LR BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 199² 1 d. į BK 199² str. 1 d. ir nepripažino A. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė organizuotoje grupėje. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog nusikalstamą veiką padarė organizuota grupė, pasiskirsčiusi vaidmenimis - vieni asmenys Rusijos Federacijoje pakrovė cigaretes į automobilį, vairuotojas A. K. jas atgabeno į Lietuvos Respubliką, kurioje V. S., padedamas kitų asmenų, sukrovė į tris transporto priemones ir išvežę, šias cigaretes realizavo.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. penkeriems metams laisvės atėmimo.

A. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 199² str. 1 d. į BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 199² 1 d. ir paskirti ketverius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo;

Motyvuojamoji dalis

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl V. S. išteisinimo

Klaipėdos apygardos teismas išteisino V. S., nes, teismo manymu, jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. sudėties. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl V. S. kaltės atmeta. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. Prokuroro manymu, teismas nevertino liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos, šių duomenų neanalizavo. Teismas neįvertino to, kad V. S. turėjo didelę operatyvinio darbo patirtį ir tikrai žinojo, kas yra nusikalstamos veikos imitavimo modelis bei kaip jis taikomas. Pasak prokuroro, V. S. nebuvo modelio dalyvis ir negalėjo daryti nusikalstamų veikų, jis tiesiog turėjo suteikti informaciją apie rengiamą nusikaltimą ir daugiau nesiimti jokių aktyvių veiksmų. O V. S. aktyviai ieškojo pirkėjų ir cigaretes pardavė. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. BPK 305 str. 1 d. nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Būtent dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo V. S. veiksmuose jis ir buvo išteisintas.

Prokuroras skunde nurodo, kad V. S. kaltę patvirtina liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Išanalizavus liudytojų parodymus, matosi, kad jie patvirtina V. S. dalyvavimą atliekant tam tikrus nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 str. 1 d., 199² str. 1 d., objektyviuosius požymius, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. S. veiksmuose nebuvo būtinų subjektyviųjų nusikalstamų veikų požymių. Apie tai bus pasisakyta vėliau šioje nutartyje. Pats išteisintasis V. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme kaltę neigė, nuosekliai parodė, kad 2009 m. pabaigoje susipažino su R. G., kuris dirbo Muitinės kriminalinėje tarnyboje Klaipėdos skyriuje. R. G. pasakė, kad vykdomos labai plačios operatyvinės priemonės siekiant išaiškinti asmenis, susijusius su kontrabanda, kad keliami dideli reikalavimai aukščiausiems muitinės vadovams, siekiant užkirsti kelią kontrabandos gabenimą, kitaip muitinės vadovybė per keletą mėnesių bus pakeista. R. G. jam pasiūlė slapta bendradarbiauti su Muitinės kriminaline tarnyba, nes jis turi didelės patirties operatyvinėje veikloje kovoje su kontrabandos sulaikymu bei asmenų, susijusių su kontrabandos gabenimu, išaiškinimu ir sulaikymu. R. G. taip pat sakė, kad muitinės operatyviniai padaliniai turi didelį operatyvinių lėšų rezervą, todėl už naudingą informaciją slapto bendradarbiavimo metu bus mokamos premijos. R. G. sakė, kad yra pavaldus Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams M. G. ir T. Š.. Jis sutiko slapta bendradarbiauti su Muitinės kriminaline tarnyba, siekiant nustatyti asmenis, užsiimančius kontrabanda ir gyvenančius Tauragėje. Visą informaciją perdavinėjo R. G. SMS žinutėmis tuo telefonu, kurį jam ir davė, taip pat ir susitikimų metu. Su R. G. slapta susitikdavo dažniausiai Šilutėje arba Tauragėje kartą per savaitę. Slapto bendradarbiavimo metu jis teikdavo operatyvinę informaciją, kuri tapo vis konkretesnė, buvo sulaikyti kontrabandą gabenantys asmenys. 2010 m. balandžio mėn. R. G. jam pasakė, kad Vilniaus muitinės valdžia reikalauja daugiau rezultatų. Jis R. G. pasakė, kad asmenys, su kuriais bendrauja, nori gabenti kontrabandines cigaretes per Panemunės postą, turi pažįstamų Rusijos muitinėje, bet neturi pažįstamų Lietuvos muitinėje, kurie sutiktų praleisti kontrabandą. R. G. pasitarė su Klaipėdos Kriminalinės muitinės pareigūnais ir pranešė, kad gali panaudoti nusikaltimo imitacijos modelį ir praleisti kontrabandą per muitinę. Pagal to modelio planą jam reikėjo pasakyti asmenims, užsiimantiems kontrabanda, kad turi pažįstamų Panemunės muitinėje, kurie sutinka praleisti kontrabandą. Kai kontrabandinės cigaretės bus pergabentos į Lietuvą, visas automobilio ir krovinio judėjimas bus stebimas Muitinės kriminalinės tarnybos. Siekiant nesukelti įtarimo tarp nusikaltėlių dėl jo pagalbos pareigūnams, sulaikymas turėjo būti vykdomas Vakarų Europos šalyse – Lenkijoje arba Vokietijoje. Tada jis pradėjo ieškoti nusikaltėlių, kas galėtų organizuoti tą pervežimą, atsiliepė vienas iš kontrabanda užsiimančių asmenų – M. C., gyvenantis Tauragėje, kuris sakė, kad turi pažįstamus rusus, galinčius sukrauti į sunkvežimius cigaretes ir pergabenti per rusų muitinę. Apie tai jis pranešė R. G., kuris liepė palaukti apie savaitę, kad būtų spėta įforminti modelį. 2010 m. gegužės mėn. jis klausė, ar dalyvaujant nusikaltimo imitacijos modelyje nereikia susipažinti su modelio dokumentacija ir ar nereikia kur nors pasirašyti, R. G., paklausęs Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, pasakė, kad dokumentuose pasirašyti nereikia. Kai buvo sutvarkyti modelio dokumentai, R. G. paskambino ir pasakė, kad gali vežti cigaretes. Tačiau kontrabandinių cigarečių krovinį pavogė nenustatyti asmenys. Vėliau du mėnesius jis nerado asmenų, norinčių gabenti kontrabandines cigaretes. Toliau teikė operatyvinę informaciją R. G. išaiškinant ir užkardant kitus nusikaltimus. R. G. siūlė skubiai rasti prieš ką būtų galima panaudoti nusikalstamos veikos imitacijos modelį, nes to reikalavo T. Š.. Apie 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje pas jį į namus Tauragėje atvažiavo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai iš Vilniaus, kurie rodė pažymėjimus, papasakojo visas smulkmenas apie anksčiau jo suteiktą operatyvinę informaciją R. G.. Šių pareigūnų pavardžių jis neprisimena, bet jie aiškino, kad Klaipėdos skyriaus pradėto nusikalstamos veikos imitacijos modelio terminai eina į pabaigą, todėl kuo skubiau reikia jį realizuoti. Kadangi jis neturėjo pažįstamų, kurie norėtų gabenti kontrabandą, pareigūnai pasakė, kad pajungs savo agentus, kontrabandines cigaretes nuveš į Vilnių, vėliau stebės to krovinio judėjimą, taip pat sulaikinės šias kontrabandines cigaretes užsienyje su kitų šalių kolegomis. Jie davė jam telefoną ir liepė bendrauti su jais SMS žinutėmis, be to, liepė nesakyti R. G., kad prie šio modelio prisidėjo Vilniaus pareigūnai, nes jie nepasitiki Klaipėdos Muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojais ir nenori, kad pastarieji sužinotų apie vilniečių agentūrą Tauragėje. R. G. jis turėjo sakyti, kad bendrauja su rusais. Vilniaus pareigūnai jam pasakė, kad po modelio pravedimo jam bus išmokėta premija, o toliau slaptą bendradarbiavimą iš Klaipėdos Kriminalinės muitinės tarnybos perims jie. Po kažkurio laiko vilniečiai jam pradėjo siūlyti automobilių, kuriais bus gabenama kontrabanda, numerius. Visą šią informaciją perduodavo R. G. ir sakydavo, kad kontrabandą planuoja vežti jo pažįstamas rusas. Nors vilniečiai siuntė nemažai automobilių numerių, bet realiai vežti kontrabandą jiems taip pat sutrukdydavo įvairios aplinkybės. 2010 m. rugsėjo mėn. vilniečiai jam pasakė, kad jau tikrai viskas paruošta kontrabandos gabenimui, tik dar nežino kam parduoti pravežtas cigaretes bei kur jas iškrauti. Jis taip pat nežinojo, kam pasiūlyti įsigyti cigaretes ir kur jas iškrauti. R. G. siūlė cigaretes iškrauti muitinės sandėliuose, o po to ieškoti kam jas parduoti. R. G., pasitaręs su savo vadovybe, pasakė, kad muitinės sandėliuose iškrauti negalima, modelis turi būti kaip galima tikroviškesnis. Vietos, kur iškrauti, jis nerado, apie tai pranešė vilniečiams, kurie pažadėjo pajungti savo agentūrą Tauragėje ir rasti kur iškrauti. Kai atėjo kontrabandos gabenimo diena, vilniečiai jam atsiuntė kontrabandą gabenančio vairuotojo telefono numerį, pasakė, kad jie dar nežino kam parduoti cigaretes Vilniuje, todėl reikia, kad sunkvežimis kiek pastovėtų Tauragėje. Taip pat nurodė, kad jis palydėtų tą sunkvežimį į lentpjūvę, esančią Lauksargių kaime. Pagal jų nupasakojimą jis nurodytą lentpjūvę rado lengvai. Kartu su juo kontrabandos įvežimo dieną nuolat buvo R. G., kuris koordinavo Klaipėdos muitinės veiksmus. Savo automobilį R. G. paliko prie policijos pastato, toliau jie visą laiką važinėjo kartu. Vilniečiai telefonu informavo, kad sunkvežimis su kontrabanda jau pravažiavo Rusijos muitinę. Apie tai pasakė R. G., pastarasis telefonais jau kontroliavo tolesnį judėjimą per Panemunės muitinę, aiškino, kad muitinėje šį automobilį praleidžia M. G. ir dar vienas operatyvinis darbuotojas. Kai muitinės procedūros buvo užbaigtos ir automobilis su kontrabandos kroviniu pajudėjo į Lietuvą, vilniečiai jam liepė automobilį sulaikyti, nuvežti į lentpjūvę Lauksargių kaime, nes nėra pirkėjų. Jis paskambino vairuotojui ir pasakė, kad reikės nuvažiuoti apie 20 km ir po to važiuoti paskui automobilį „Lexus“, kuriame su juo buvo R. G.. Kai Klaipėdos muitinės pareigūnai pasakė, kad tas automobilis jau yra netoli Lauksargių, jie su R. G. pasitiko, sumirksėję šviesomis, palydėjo į lentpjūvę. Kai sunkvežimis sustojo lentpjūvėje, vilniečiai jam pranešė, kad apie pirkėjus jie žinos tik kitą dieną. Jis tai perdavė R. G., kuris pasakė, kad muitinės pareigūnai bus čia visą naktį. Jis grįžo į namus. Automobilį ir vairuotoją stebėjo R. G. su Klaipėdos pareigūnais. Kitą dieną vilniečiai jam rašė žinutes, kad kol kas neranda pirkėjų. Jie siūlė vežti sunkvežimį į Vilnių, vežti į Kauną, pastatyti degalinėje, vežti į Alytų, bet realiai jiems nepavykdavo konkrečiai susitarti. Galų gale jie pasakė, kad jų agentai Tauragėje rado kam parduoti krovinį, todėl cigaretes reikia iškrauti iš sunkvežimio ir kitą dieną pakrauti į autobusiuką. Tame automobilyje buvo kilimai ir kontrabandinės cigaretės. Jis, R. G. ir vairuotojas iškrovė cigaretes lentpjūvėje. Neskaičiavo, kiek dėžių iškrovė, jų buvo daug, krovė apie 2-3 valandas. Jis buvo mašinoje, R. G. su vairuotoju apačioje, jis tą vairuotoją mažai tematė, jis tik permesdavo dėžes, o kas paimdavo nematė. R. G. gyrėsi, kad su tuo vairuotoju kalbėjosi apie kontrabandos vežimus, apie gimines, dar apie kažką. Jei R. G. vairuotoją atpažįsta, tai, vadinasi, yra šitas. Jis negali atpažinti, nes matė trumpai, be to, praėjo daug laiko. R. G. liepė jam išvažiuoti, nes T. Š. įpareigojo M. G. patikrinti, ar tikrai automobilyje daugiau neliko cigarečių. Kai po pusvalandžio jis grįžo, rusų automobilio jau nebuvo. Cigaretės liko vienoje iš lentpjūvės patalpų. Vėlai vakare vilniečiai jam pranešė, kad važiuotų į Tauragę, ties „Regitra“ pasitikti mikroautobusą ir atlydėti iki cigarečių. Jis taip ir padarė. Mikroautobusą vairavo Vilniaus muitinės pareigūnas, kuris veidą buvo prisidengęs gobtuvu. Su vilniečiu pakrovė kontrabandines cigaretes į mikroautobusą, bet tilpo tik apie 140 dėžių. Dar apie 40 dėžių liko patalpoje. Telefonu Vilniaus pareigūnai informavo, kad šį cigaretėmis pakrautą autobusiuką anksti ryte nuvežtų ir paliktų prie „Regitros“ Tauragėje. Kas jį turėjo pasiimti, ji nežinojo. Tik žinojo, kad kai tik jį paims, Klaipėdos muitininkai tuoj pat sulaikys. Vakare Vilniaus pareigūną jis atvežė iki Tauragės, o pats nuvažiavo į namus. Cigaretes ir pakrautą mikroautobusą saugojo R. G. ir kiti Klaipėdos muitinės pareigūnai. Anksti ryte vėl paėmė Vilniaus pareigūną ir atvežė į lentpjūvę. Kai jau buvo pasiruošę, kad mikroautobusas bus nuvežtas į Tauragę, R. G. liepė pastatyti mikroautobusą lentpjūvės aikštelės viduryje, nes nakties metu buvo įmontuota navigacinė sekimo aparatūra, bet palydovas kažkodėl nepriiminėjo signalų. Po 10 min. signalas buvo sutvarkytas ir Vilniaus pareigūnas nuvairavo mikroautobusą prie „Regitros“ Tauragėje. Jis su R. G. pasiliko lentpjūvėje, iš telefoninių pokalbių girdėjo, kad vyko sulaikymas. R. G. bendravo telefonu su Klaipėdos muitinės pareigūnais, vykdančiais sulaikymą. R. G. jam sakė, kad mikroautobusą su cigaretėmis paėmė asmuo ir nuvežė į netoliese esantį autoservisą ir bandant jį iškrauti, buvo sulaikymas. Asmenų, sulaikytų su cigaretėmis, jis nepažinojo. Po to kilo klausimas, ką daryti su likusiomis 40 dėžių. R. G. siūlė nuvežti prie Nemuno ir įforminti jas kaip niekieno turtą, pergabentą per valstybės sieną prie Nemuno ir paliktą Lietuvos teritorijoje. Jam buvo nesvarbu, kur bus dedamos likusios cigaretės. Kiek vėliau paskambino Vilniaus Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ir pasakė, kad rado pirkėjus, kurie paimtų likusias cigaretes taip pat Tauragėje. Vilniaus kriminalistas vėl atvairavo mikroautobusą, pakrovė likusias dėžes, tada R. G. liepė trumpam išvežti vairuotoją iš teritorijos, nes muitinės technikai nori įdėti į mikroautobusą navigacinę stebėjimo sistemą. Kai po 20 min. jie su vairuotoju grįžo, šis įsėdo į mikroautobusą ir nuvažiavo į Tauragę, kur turėjo palikti prie parduotuvės „Štilis“. Kai mikroautobusas išvažiavo iš lentpjūvės, jis keletą minučių buvo su R. G., po to taip pat išvažiavo į Tauragę, nes su šeima turėjo vykti į pažįstamos gimtadienį Pagėgiuose. N. L. iki Tauragės yra apie 8 km. Jis važiavo kiek greičiau ir Tauragės centre pavijo mikroautobusą, kuris pasuko link parduotuvės „Štilis“, o jis pasuko į kitą pusę, nuvažiavo namo. Po valandos jam pradėjo skambinėti R. G., kad niekas neina prie to mikroautobuso su cigaretėm. Jis to paklausė vilniečių, kurie klausė, kodėl nebuvo įvykdytas sulaikymas. Apie dvi valandas negalėjo suprasti, kas įvyko. R. G. pasakė, kad mikroautobusas pradėjo judėti link Lauksargių. Jis tada liepė sulaikyti mikroautobusą, nes nežinojo, kas vairuoja. Kai muitinės pareigūnai sulaikė mikroautobusą, paaiškėjo, kad šis jau be cigarečių, o jį vairavo A. M.. Būnant Pagėgiuose R. G. ėmė skambinėti ir kaltinti, kad jis su A. M. iškrovė tas cigaretes vežant jas iš Lauksargių į sulaikymo vietą Tauragėje. Tada jis pasiūlė patikrinti navigacinės sistemos parodymus. Po kelių minučių R. G. vėl paskambino ir pasakė, kad mikroautobusas nuo parduotuvės „Štilis“ buvo nuvežtas į gretimą gatvę ir ten pagal stebėjimą užfiksuotas 7 min. stovėjimas. Muitinės technikas laiku neužfiksavo šio sustojimo, todėl nedavė komandos sulaikyti. Kas ir kaip planavo šį cigarečių stebėjimą, jis nežinojo. Vėliau R. G. pasakė, kad A. M. jie sulaikė, namuose atliko kratą, kitą dieną organizavo kratą tame name, prie kurio buvo užfiksuotas sustojimas. Ten buvo aptikta falsifikuotos degtinės. Jis priekaištavo R. G., kad tokiais savo neatidžiais veiksmais pareigūnai sukelia sulaikytiems asmenims įtarimus, kad operacija buvo ne atsitiktinė, o joje dalyvavo slapti bendradarbiai ir yra jų išaiškinimo grėsmė. Po 2 dienų į jo namus Tauragėje atvyko Klaipėdos muitinės kriminalistas V. B. ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti T. Š.. Jie nuvyko į Klaipėdą, prieš įeinant į kabinetą, T. Š. liepė palikti telefoną kitame kabinete, pasakė, kad su prokuratūra sprendžiamas klausimas dėl modelio vykdytojų išviešinimo, nes dingo 40 dėžių. Jis tam prieštaravo, nes dėl operatyvinės informacijos teikimo muitinės kriminalinei tarnybai faktų paviešinimo jam ir šeimai gali kilti susidorojimo grėsmė. Kažkokiu būdu iškrauti cigaretes iš važiuojančio mikroautobuso jis niekaip negalėjo, nes jį stebėjo ir muitinės kriminalistai. T. Š. pasakė, kad turės toliau bendradarbiauti ne su R. G., o su V. B., taip pat pasakė, kad dabar iš areštinės paleidžia A. M.. Išėjęs iš muitinės patalpų į gatvę ir sutikęs A. M., paklausė ar šis bendradarbiauja su Vilniaus kriminaline muitine, kuris pasakė, kad tai ne jo reikalas. Vilniaus kriminalistai telefonu jam padėkojo už dalyvavimą operacijoje, daugiau į skambučius nebeatsakė. SIM kortelė buvo jo namuose, bet vėliau jos neberado, vaikai kažkur pradangino. Viso šio nusikaltimo modelio metu jis susitikinėjo tik su muitinės pareigūnais. Kontrabandos pergabenimo jis neorganizavo, nes nepažįsta asmenų, galinčių pakrauti kontrabandines cigaretes Kaliningrado srityje. Išėjęs į pensiją nebendravo nė su vienu muitinės arba valstybės sienos apsaugos pareigūnu. Nepažįsta asmenų, kurie verčiasi kontrabandinių rūkalų pergabenimu. Prieš pradedant modelio realizavimo operaciją jis SMS žinute dar kartą paklausė R. G., ar tikrai visi modelio dokumentai yra sutvarkyti, šis atsakė teigiamai. Maždaug po dviejų savaičių R. G. perdavė jam žinutę per N. Z., kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu bus pradėtas, bet jam tereikia pasakyti prokuratūros darbuotojui, kad dalyvavo modelyje ir tyrimas bus nutrauktas. Po to daugiau su muitinės kriminaline tarnyba jis nebendravo.

Iš visų išdėstytų paties išteisintojo bei liudytojų parodymų matosi, kad V. S. teikdavo informaciją pareigūnams apie rengiamas ar vykdomas nusikalstamas veikas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nei iš kaltinimo, nei iš bylos medžiagos negalima nuspėti, kokiais konkrečiais veiksmais V. S. organizavo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą. Kaltinimai buvo grindžiami liudytojų parodymais, kuriuose išsakyti tik tam tikri samprotavimai ir nuomonės apie V. S. kaltę, bet nėra pateikta konkrečių aplinkybių, galinčių patvirtinti jų manymą, kad V. S. buvo nusikaltimų organizatorius. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad tik automobiliui su cigaretėmis kirtus Lietuvos Respublikos sieną, V. S. ėmėsi iniciatyvos, aktyviai ieškojo kam galėtų parduoti cigaretes, kurias buvo nusipirkęs. Šį prokuroro apeliacinio skundo argumentą patvirtina nebent liudytojo T. Š. parodymai, kad pagal modelio aplinkybes paaiškėjo, jog V. S., prisidengdamas nusikalstamos veikos imitavimo modeliu, žinojo, kad krovinio nesulaikys, pakeliui jo krovinio neatims kiti nusikaltėliai, vėliau jį realizuos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Telefoninių pokalbių suvestinėse neužfiksuotas V. S. bendravimas, susijęs su cigarečių pirkėjais, jų ieškojimu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir liudytojo parodymai, jog „pagal modelio aplinkybes pradėjo aiškėti“ tariama V. S. apgaulė, patys savaime V. S. kaltės neįrodo. Liudytojas nepaaiškino kaip, jo nuomone, pagal modelio aplinkybes pradėjo aiškėti V. S. nusikalstami ketinimai. Kaip matosi iš bylos medžiagos, dalis cigarečių buvo rasta P. S. autoservise, kur jas atvežė jo sūnus G. S.. Taip pat iš byloje esančio Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. baudžiamojo įsakymo matosi, kad G. S. nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tačiau iš teismo baudžiamojo įsakymo matosi, jog G. S. nepatvirtino, kad prekes jam siūlė V. S.. Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matosi, kad G. S. buvo pateiktos keturios nuotraukos, tarp jų ir V. S., ir G. S. nurodė, kad tarp jam parodytų asmenų nėra asmens, pasiūliusio jam iškrauti dėžes su cigaretėmis. Taip pat iš bylos matosi, kad A. M. buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² str. 1 d., tačiau 2011 m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Nesurinkta jokių įrodymų, kad V. S. organizavo cigarečių realizavimą ar kaip nors prie to prisidėjo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog jo pranešama informacija apie galimus cigarečių pirkėjus keitėsi, nereiškia, kad jis taip siekė suklaidinti pareigūnus ir nepaneigia to, kad jis tokią informaciją gaudavo iš kitų. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių turinio matosi, kad juose esančiais duomenimis remiantis negalima tvirtinti, kad V. S. buvo susijęs su dalies kontrabandinio krovinio dingimu. To nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Kaip jau minėta, V. S. teikė informaciją pareigūnams apie rengiamas ir vykdomas nusikalstamas veikas, tai patvirtino ir pas V. S., ir liudytojai M. G., V. B., T. Š., liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas. V. S. nuo pat pradžių pareigūnams teikė informaciją ir apie cigarečių kontrabandą iš Rusijos. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad būtent jam V. S. teikė informaciją apie neteisėtą cigarečių apyvartą, kontrabandą, asmenis, kurie darydavo nusikaltimus, ir V. S. žinojo, kad liudytojas visą informaciją perduoda MKT Klaipėdos skyriaus pareigūnams. Labai svarbus yra suvokimo momentas – ar V. S. manė, kad jis dalyvauja nusikalstamos veikos imitacijos modelyje, ar jis suvokė, kad daro nusikalstamas veikas, tai yra, kaip prokuroras nurodo, buria organizuotą grupę kontrabandos gabenimui ir veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, organizuoja privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant muitinės kontrolei, bei organizuoja ir koordinuoja grupės narių veiksmus, organizuoja akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Pasak prokuroro, ir tai yra pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, V. S. nebuvo modelio dalyvis ir tai suprato. Kolegija nevisiškai sutinka su šiuo teiginiu - sutinka tik su tuo, kad V. S. formaliai iš tiesų nebuvo nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvis. Tai patvirtina byloje esantis teikimas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo Nr. TS8-93KF, pagal kurį nutarta panaudoti NVIM, kurį vykdys <........>, MKT Klaipėdos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. G. a/k <.....>. Slaptos operacijos metu M. G. gavęs informaciją iš <.....> apie transporto priemonę, kuria vežamas kontrabandinis krovinys ir prašymą netikrinti šio krovinio muitinės kontrolės poste, duos nurodymus pareigūnams neatlikti pareigų ir netikrinti nurodyto krovinio arba suklastoti krovinio tikrinimo rezultatus. Tokiais veiksmais M. G. imituos nusikalstamus veiksmus, numatytus LR BK 199 str. 1d. (kontrabanda), 199² str. 1d. (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), 228 str. 1, 2 d. (piktnaudžiavimas) (2 t.130-134 b.l.). Iš šio teikimo turinio akivaizdu, kad V. S. nebuvo modelio dalyvis. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. klausė liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuriam V. S. teikė informaciją, ar jam nereikia niekur pasirašyti. Šis liudytojas paklausė M. G., kuriam buvo pavaldus, ar V. S. nereikia niekur pasirašyti, M. G. paaiškino, kad nereikia. Taigi iš to matosi, kad V. S. manė, kad jis dalyvaus nusikalstamos veikos imitacijos modelio vykdyme ir domėjosi jo veiksmų įforminimu. Žinoma, kaip prokuroras nurodo apeliaciniame skunde, V. S. turėjo nemažą operatyvinio darbo patirtį. Nuo 1992 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 25 d. buvo valstybės sienos apsaugos pareigūnas ir tarnybos metu ėjo šias pareigas: 1) Krašto apsaugos ministerijos Pasienio apsaugos žvalgybos tarnybos IV skyriaus vyresniojo karininko, 2) Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos žvalgybos tarnybos Klaipėdos žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto, 3) Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos žvalgybos tarnybos Pagėgių skyriaus viršininko, 4) Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Operatyvinės tarnybos Pagėgių skyriaus komisaro, 5) Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio policijos rinktinės Operatyvinio skyriaus viršininko, 6) Pasienio policijos departamento prie LR VRM Pietvakarių pasienio policijos rinktinės Operatyvinio skyriaus viršininko, 7) Pasienio policijos departamento prie LR VRM Pagėgių pasienio policijos rinktinės Š. O. skyriaus viršininko, 8) Pasienio policijos departamento prie LR VRM Pagėgių pasienio policijos rinktinės vado pavaduotojo operatyviniam darbui, 9) T. P. rinktinės vado pavaduotojo Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko, 10) T. P. rinktinės vado pavaduotojo pareigas. Pareigų vykdymas buvo susijęs su operatyvine veikla. Vis dėlto, nepaisant to, kad V. S. turėjo operatyvinio darbo patirties, tai neįrodo jo kaltės darant nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. Be to, jis nuo 2005 m. buvo pensijoje, todėl, kaip jau minėta, klausė pareigūno, kuriam teikdavo informaciją, ar jam nereikės niekur pasirašyti, tai yra akivaizdu, kad klausė, ar nereikės pasirašyti dokumentuose, kurie patvirtintų jo dalyvavimą modelio vykdyme. Jau tai rodo tyčios nebuvimą V. S. veiksmuose. Pagal tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. 7 d., asmuo, prieš pradėdamas veiksmus pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, pasirašytinai supažindinamas su modeliui nustatytomis veikos ribomis operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. V. S., kaip minėta, buvo pasakyta, kad jam pasirašyti niekur nereikės. Tačiau logiška manyti, kad pareigūnams ir toliau bendraujant ir bendradarbiaujant su juo, jis manė, kad veikia teisėtai, visi jo veiksmai formaliai atitiko nusikalstamos veikos imitacijos modelio veiksmus, jis manė, kad teikia pagalbą teisėsaugai padėdamas išaiškinti ir sulaikyti kontrabandinius krovinius, prekes, asmenis. Kita vertus, operatyvinės veiklos įstatymas numato ir galimybę slapta bendradarbiauti su pareigūnais, susitarus žodžiu. V. S. pasiteiravus, ar viskas teisėtai įforminta ir gavus atsakymą, kad taip, jis neturėjo jokio pagrindo abejoti pareigūnų žodžiais, juk liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, pats aktyviai bendravo su V. S., prašydavo informacijos, vėliau, tokią informaciją apie krovinį gavus ir automobiliui su cigaretėmis kirtus Lietuvos Respublikos sieną, būtent tas pats pareigūnas (liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas), važiavo kartu su V. S. šio automobiliu pasitikti sunkvežimio su kilimine danga ir kontrabandinėmis cigaretėmis, sulaukę jo, kartu su V. S. vienu automobiliu važiavo priešais sunkvežimį, rodydami kelią į lentpjūvę. Paskui liudytojas pasiėmė savo automobilį, grįžo prie sunkvežimio į lentpjūvę, ten stebėjo aplinką, bendravo su vairuotoju. Kitą dieną liudytojas, V. S. ir sunkvežimio vairuotojas (A. K.) cigaretes visi kartu iš sunkvežimio iškrovė. V. S. išvyko, o į lentpjūvę atvyko liudytojai pareigūnai M. G. ir V. B., suskaičiavo cigaretes, apžiūrėjo sunkvežimio puspriekabę, ar viskas iškrauta. Ir vėliau, kai didžioji dalis cigarečių buvo pakrauta į automobilį, kurį turėjo pasiimti pirkėjai nuo Tauragėje esančios Regitros, tą automobilį į vietą nuvairavo asmuo, atvykęs su V. S., o liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, viską stebėjo, V. S. absoliučiai visus veiksmus atliko su jo žinia ir kontroliuojamas. Kai cigarečių pirkėjai buvo sulaikyti ir V. S. vėl atvyko į lentpjūvę, kur buvo likęs liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, V. S. jo paklausė ar tikrai nebus sulaikytas. Liudytojas, atsiklausęs M. G., patvirtino V. S., kad jis nebus sulaikytas. Tai dar vienas svarbus momentas įrodantis, kad išteisintasis V. S. iš tiesų manė padedantis teisėsaugai, bet ir suvokė tai, kad jis niekur nėra pasirašęs, o atlieka veiksmus, imituojančius nusikalstamą veiką. Tačiau dar kartą patvirtinus, kad jis sulaikytas nebus, V. S. pagrįstai pasitikėjo pareigūnų tvirtinimais ir toliau atliko aktyvius veiksmus, manydamas, kad slapta bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, liepė V. S. ir kitam asmeniui trumpam išvažiuoti iš teritorijos, nes muitinės technikai nori įdėti į mikroautobusą navigacinę stebėjimo sistemą. Kai jie su vairuotoju grįžo, šis įsėdo į mikroautobusą ir nuvažiavo į Tauragę, kur turėjo palikti mikroautobusiuką. Kai mikroautobusas išvažiavo iš lentpjūvės, V. S. keletą minučių buvo su liudytoju, po to taip pat išvažiavo į Tauragę. Tas mikroautobusas buvo paliktas sutartoje vietoje. Byloje nustatyta, kad už minėto mikroautobuso vairo sėdo asmuo, išvažiavo, bet po 10-15 minučių buvo grąžintas į vietą. Tačiau cigarečių jame jau nebuvo. Liudytojai M. G. ir V. B. parodė, kad stebėjo šio mikroautobuso judėjimą, pradėjo jį sekti vos šiam pajudėjus nuo sutartos vietos, tačiau vėliau pametė jį iš akiračio ir nematė 10-15 minučių. Buvo aiškinamasi kur ir kada galėjo būti iškrautos cigaretės. Kadangi mikroautobusiuke buvo įdėta speciali techninė įranga, pagal ją buvo nustatyta, kad mikroautobusas galimai buvo sustojęs adresu Sodų g. 15B, šiame name buvo atlikta krata, tačiau cigarečių nebuvo rasta. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. S. būtų kaip nors susijęs su dalies cigarečių dingimu, to neparodė nė vienas liudytojas, išskyrus tik jų subjektyvią nuomonę, taip pat to nepatvirtina ir rašytiniai bylos duomenys.

Iš visų byloje esančių duomenų aišku, kad pareigūnai naudojosi V. S. teikiamomis paslaugomis ir informacija. Tik neaišku kodėl tai liko tinkamai neįforminta ir jam nebuvo suteikta įstatyme numatyta teisinė apsauga, o būtent kodėl jis nebuvo įtrauktas į modelio dalyvius. Pagrindinis prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kaip jau minėta, dėl V. S. kaltės ir yra tai, kad V. S. nebuvo modelio dalyvis. Tačiau tai nėra jokia ginčijama aplinkybė, teisme išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme vėl patikrintais bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog formaliai V. S. iš tikrųjų nebuvo modelio dalyvis, nes nebuvo pasirašęs dokumentų. Tačiau, kaip jau minėta, V. S. pagrįstai manė, kad dalyvauja modelio veiksmuose. Prokuroras taip pat skunde nurodo, kad V. S. veiksmai turėjo apsiriboti tik informacijos apie rengiamą nusikaltimą suteikimu, toliau jis neturėjo imtis jokių veiksmų. Tuomet visiškai nesuprantamas pareigūnų, dalyvaujančių modelyje, aktyvus bendradarbiavimas su V. S. – skambinimas jam, cigarečių krovimas, nuolatinis ryšio palaikymas. Normalu, kad esant tokiai situacijai, V. S. tikrai manė bendradarbiaujantis su teisėsauga, ir, kaip patvirtino pats liudytojas M. G., V. S. ir anksčiau yra teikęs informaciją apie nusikalstamas veikas, kuri pasitvirtindavo. Be to, logiška, kad V. S. tikėjosi gauti ir pajamų už pagalbą teisėsaugai, tai numatyta ir tuo metu galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme, apie tai jam buvo leidęs suprasti ir liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas. Todėl prokuroro argumentus, kad V. S. padarė nusikalstamas veikas, nes jis nedalyvavo modelio veiksmuose ir negalėjo daryti jokių aktyvių veiksmų, išskyrus informacijos suteikimą, kolegija atmeta. Kita vertus, pripažinus prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl V. S. kaltės organizavus cigarečių kontrabandą ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, pagrįstais, kiltų klausimas, kaip reikėtų vertinti visą šią situaciją stebėjusių ir joje taip pat aktyviai dalyvavusių pareigūnų veiksmus, jei jie suprato, kad V. S. neva daro nusikalstamas veikas. Kodėl pareigūnai, visą laiką turėdami galimybę, neužkirto kelio V. S. tariamai daromoms nusikalstamoms veikoms. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad V. S. veiksmuose nebuvo nusikaltimų sudėčių, todėl ir liudytojai pareigūnai neužkirto kelio jo veiksmams.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat dar nurodo apie V. S. parodymų nelogiškumą dėl to, kad pas jį buvo atvykę muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai iš Vilniaus, su kuriais jis taip pat bendradarbiavo. Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė jau yra išnagrinėta ir teismas dėl jos pasisakė. Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. S. versija apie bendradarbiavimą su pareigūnais iš Vilniaus paneigta Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2012-10-26 raštu, tačiau kai jam pačiam buvo pareikšti kaltinimai, suprantamas ir jo nenoras įvardinti asmenis, iš kurių jis gavo informaciją. Antra, iš teismo minimo rašto turinio matosi, kad jame nurodyta, jog 2010 metų rugsėjo – spalio mėnesiais Tauragės rajone atliekamuose operatyviniuose veiksmuose, kai buvo panaudotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, be Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų dalyvavo ir kiti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurie atliko slaptą žvalgybinio pobūdžio veiklą. Šių pareigūnų vardai ir pavardės nebuvo atskleisti remiantis Operatyvinės veiklos 17 straipsniu. Patvirtinta, kad nebuvo duota užduočių, pagal kurias Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams būtų pavesta tiesiogiai bendradarbiauti su V. S. ir nėra informacijos, kad pareigūnai, negavę užduoties, būtų atlikę tokius veiksmus (VII t. b. l. 159). Iš šio rašto matosi, kad visgi V. S. versija nebuvo visiškai paneigta, Vilniaus pareigūnai atliko slaptą žvalgybinio pobūdžio veiklą, o kokie tai pareigūnai, atskleista nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepatikėjo tokiais V. S. parodymais dėl jo bendradarbiavimo su Vilniaus pareigūnais, tačiau įvertinęs visus kitus bylos duomenis, pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė V. S. kaltės nepatvirtina.

Kaip teisingai nuosprendyje nurodė teismas, nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d., padaromos tiesiogine tyčia. Darydamas kontrabandą kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d., kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti. V. S. veikoje tokia tyčia nenustatyta. Nepaneigti V. S. parodymai, kad jis teikė pareigūnams informaciją apie vykdomus nusikaltimus, norėdamas padėti sulaikyti cigarečių pirkėjus, manydamas, kad dalyvauja nusikalstamos veikos imitacijos modelyje veikloje. Todėl V. S. negalėjo suvokti, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti. V. S. veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. sudėties.

Todėl teismas pagrįstai V. S. išteisino, nes nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų. Jo kaltė grindžiama tik pareigūnų parodymais, M. G. ir V. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme skyrėsi. Byloje yra daug neaiškumų, jo nuotraukų nėra, yra tik mikroautobuso nuotraukos. O visi, kas krovė krovinį į automobilį, parodė, kad pašalinio krovinio automobilyje nebuvo, nebuvo paskaičiuotas vežtų kilimų tūris, taip pat nuosprendyje nurodytų cigarečių tūris, be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo pradžioje buvo nustatyta, kad cigaretės buvo vežamos konservuose, o jis vežė kiliminius gaminius.

Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį A. K. kaltu dėl to, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, ir pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė šias nusikalstamas veikas, patvirtina liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo „Dėl transporto priemonės MAN, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini), kirtimo Lietuvos Respublikos sieną“ matosi, kad pagal Muitinės kriminalinės tarnybos Duomenų bazės VSAT duomenis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. 22 val. 57 min. per Panemunės tarptautinį PKP į Lietuvos Respubliką iš Rusijos įvažiavo balninis vilkikas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe furgonu (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenys patvirtina, kad A. K. su balniniu vilkiku (duomenys neskelbtini) su puspriekabe furgonu (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 30 d. – 2010 m. spalio 2 d. važiavo tranzitu per Lietuvos Respubliką. To neneigia ir pats A. K.. Tačiau jis aiškina, kad Lietuvoje prie Tauragės lentpjūvėje buvo tiesiog sustojęs pailsėti, ten nakvojo, jo sunkvežimyje nebuvo jokių cigarečių, pasienyje buvo užplombuota jo puspriekabė, visi, kas krovė krovinį, parodė, kad jokių pašalinių krovinių nebuvo. Šios nuteistojo versijos paneigtos pirmosios instancijos teisme išnagrinėtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Liudytojas M. S. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje muitinėje, mobilios grupės skyriuje. Paskambino tiesioginis viršininkas S. K. ir pasakė, kad atvažiuos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Vėliau į postą atėjo du pareigūnai, kurie jam su kolega atnešė pasirašyti užduotį patikrinti transporto priemonę, jie pasirašė. Pareigūnai pasakė, koks mašinos numeris turi būti, kad gabens cigaretes. Nurodė, kad be jokių trukdžių pravažiuotų. Kai atvažiavo mašina su nurodytais numeriais, prašvietė su rentgeno aparatu, pažymėjo ant dokumentų, kad pažeidimų nenustatyta, kad viskas gerai, kad veža kilimines dangas. Kai automobilis išvažiavo, paskambino kriminalistai, kuriems jis pasakė, kad yra cigaretės, gali būti virš 100, iki 200 dėžių. Rentgenas neparodo, kad ten yra būtent cigaretės. Matė kilimus ir dėžių kontūrus. Kiekį gali pasakyti pagal senesnį atvejį praktikoje, kai tarp kilimų buvo vežamos cigaretės, tada patikrinus buvo rasta 100 dėžių. Pagal tai sprendžia, kad šiuo atveju buvo nuo 100 iki 200 dėžių, bet kiek tiksliai, niekas negali pasakyti. Niekas negali teigti 100 %, kad ten cigaretės, kol jų nepamato, bet tikrai matėsi, kad be kilimų buvo pašalinis krovinys, panašus į cigarečių dėžes. Jis tai matė, bet tai niekur nebuvo užfiksuota, tik liko kompiuteryje, vaizdas išsisaugo, bet kada galima pažiūrėti. Atspausdinti jį irgi galima, bet kokybė būna prasta, aiškus ir kokybiškas vaizdas lieka tik pačiame rentgeno aparate. Kitas liudytojas L. Č. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje muitinėje inspektoriumi, paskambino tiesioginis vadas ir pasakė, kad atvyks kriminalinės muitinės pareigūnai, kurie davė pasirašyti, kad vyksta nusikalstamos veikos modelis, kad niekam negalima šnekėti, kad atvyks tokia mašina, kuri turi netrukdoma išvažiuoti, kad galėtų susekti organizatorius. Tą mašiną prašvietė, matėsi ten ne vien kilimai, bet ir dėžių kontūrai. Kilimų tikrai nemažai važiuoja, atidarinėjo ne kartą. Tos dėžės buvo visai kitokios struktūros negu kilimų dėžės. Jokių veiksmų nesiėmė, praleido tą mašiną, kaip buvo pasakyta. Dirbo tada muitinės mobiliajame rentgene dviese su kolega Panemunės kelio poste. Ta mašina atvyko iš Rusijos Federacijos. Apie pašalinį krovinį informavo savo vadą ir kriminalinės muitinės pareigūnus. Dokumentuose buvo pažymėta, kad viskas gerai, kad tą mašiną praleistų, kad jos neatidarinėtų, kad tas krovinys nebūtų sulaikytas.

Iš visų šių trijų liudytojų parodymų matosi, kad jau iš anksto buvo gauta informacija apie konkretų automobilį, buvo žinomi jo numeriai ir tai, kad jame neteisėtai bus gabenamos cigaretės. Ši informacija pasitvirtino - liudytojai M. S. ir L. Č., tikrinę krovinį, matė, kad be kilimų buvo pašalinis krovinys, panašus į cigarečių dėžes. Apie pašalinį krovinį informavo savo vadą ir kriminalinės muitinės pareigūnus. Tačiau krovinio nesulaikė, dokumentuose nurodė, kad pašalinių įtartinų krovinių nėra, ir tai nurodė ne dėl to, kad jų nebuvo, o dėl to, kad buvo vykdoma tokia užduotis pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, su kuriuo jie buvo supažindinti, to laukė ir tikėjosi. Be to, iš muitinės rentgeno kontrolės sistemos kompiuterio atminties pagal skenavimo datą ir laiką nustačius skenavimo, pradėto 2010-10-01 02:12:52 ir baigto 2010-10-01 02:13:08 vaizdą, jame matosi, kad nuo puspriekabės dugno link viršaus sukrautas krovinys, kuris puspriekabėje išsidėstęs išilgai, matosi kilimų ritimų kontūrai. Puspriekabės viršuje, virš kilimų ritimų kontūrų matosi dėžių kontūrai. Peržiūrint vaizdą monitoriuje, einant link puspriekabės vidurio, tarpe kilimų ritinių kontūrų matosi pašalinio krovinio vaizdas. Nuteistojo A. K. kaltę taip pat patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, kad jis kartu su vairuotoju krovė iš vilkiko cigaretes. Šiuos parodymus patvirtino V. S.. Nors V. S. vairuotojo neįsidėmėjo, bet taip pat dalyvavo kraunant iš vilkiko cigaretes. Liudytojai V. B. ir M. G. matė cigarečių dėžes ir maišus, kalbėjosi su vairuotoju apie priekabos atidarymą nepažeidžiant plombos. V. S. ir visi šie liudytojai patvirtino, kad cigaretės iš A. K. vilkiko buvo iškrautos lentpjūvėje Lauksargių kaime, Tauragės rajone. M. G., Kybartuose pamatęs atpažino vilkiko vairuotoją pagal išvaizdą ir patikrinęs pagal turimus duomenis nustatė kad A. K. vairavo automobilį 2010 m. rugsėjo 30 d. įvažiuojant per Panemunės kelio postą. Juo labiau, liudytojai M. G. ir V. B. atpažino A. K. akistatų metu. Priešingai, nei skunde teigia nuteistasis A. K., šių liudytojų parodymai nėra prieštaringi, jie visą laiką vienodai parodė apie vilkiko vairuotoją, iš karto jį atpažino. Jų parodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje, juose nėra jokių prieštaravimų, priešingai, esminėse detalėse jie sutampa. A. K. skunde taip pat nurodo, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, jo neatpažino, su juo akistatos nebuvo. Šis skundo argumentas nepagrįstas, kadangi jokio atpažinimo ir nebuvo. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai apie tai, kad būtent tuo metu, kai A. K. buvo toje pačioje vietoje Lauksargiuose, bendravo su nuteistuoju apie kontrabandą, kartu iškrovinėjo cigaretes iš puspriekabės, tik patvirtina liudytojų, kurie atpažino nuteistąjį, parodymus. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo apie tai, kad byloje nėra jo nuotraukų, yra tik mikroautobusų nuotraukos. Tai, kad byloje nėra A. K. nuotraukų, jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., nepaneigia. Taip pat skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo pradžioje buvo nurodoma, kad cigaretės buvo pervežtos konservuose, o jis vežė kilimines dangas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo aišku, kad cigaretės buvo vežamos kartu su kiliminiais gaminiais, taip pat visi liudytojai, kurie jas iškrovė, kai jau minėta, parodė, kad cigarečių dėžės buvo vežamos su kilimais. Teisme kalbos apie konservuose paslėptas cigaretes taip pat nebuvo. Vienintelis momentas, kuris liečia cigarečių gabenimą kartu su konservais byloje yra užfiksuotas tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymuose, kad V. S. minėjo, jog bus du kroviniai iš Rusijos su cigaretėmis – vienas veš kilimines dangas, kitas konservus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad kontrabanda buvo vežama tik vilkiku su kiliminėmis dangomis. Bet kokiu atveju, net jei būtų dar vienas vilkikas, kuris būtų vežęs konservus, tai niekaip nesusiję su A. K. ir jo kaltės nepaneigtų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, tinkamai įvertinęs išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 199 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėtais ir apeliacinės instancijos teisme dar kartą patikrintais įrodymais A. K. kaltė padarius cigarečių kontrabandą ir neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą yra įrodyta. Teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. A. K. suvokė, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, jų nepateikė ir norėjo taip veikti. Taip pat jis suvokė, kad pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų gabenimo tvarką ir siekė tai daryti.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo pripažinti A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikė organizuotoje grupėje, ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 199 str. 1 d. į BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. ir iš BK 199² str. 1 d. į BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. Nurodo, kad ir V. S. veikė šioje grupėje. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. Dėl V. S. veiksmuose nusikaltimo sudėties nebuvimo jau pasisakyta, todėl ir veikti A. K. su V. S. organizuotoje grupėje negalėjo. Apie organizuotos grupės nebuvimą nuosprendyje išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. BK 25 str. 3 d. numato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teisminėje praktikoje bendrininkų veikimas aukštesniame organizuotumo lygmenyje (organizuota grupe) pripažįstamas tada, kai bendrininkai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo padaryti nusikaltimo ar nusikaltimų momentus: paruošia ir suderina nusikaltimo padarymo planą, išanalizuoja jo padarymo ir slėpimo mechanizmą, pasiskirsto vaidmenimis, sutaria dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko ar atlieka kitus parengiamuosius veiksmus. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė teismas, šioje byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai nepatvirtina, kad A. K. veikė kartu su kitais asmenimis, kurie visi atliko tam tikras užduotis ir turėjo skirtingus vaidmenis kontrabandos būdu gabenant cigaretes. Kiti nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomi asmenys, kurie Rusijos Federacijoje rado kontrabandai skirtas cigaretes ir transporto priemonę, liko nenustatyti, taip jie įvardijami ir pačiame prokuroro surašytame kaltinamajame akte, tuo tarpu kaltinime nusikaltimų organizatoriumi įvardintas V. S. šioje byloje pagrįstai išteisintas, tai jau buvo aptarta šioje nutartyje. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A. K. kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Byloje įrodyta, kad A. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, (cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant muitinės kontrolei. Tokia veika atitinka BK 199 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 ir 25 straipsnius. Be to, A. K., pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Tokia veika irgi teisingai kvalifikuota tik pagal BK 199² str. 1 d., be nuorodos į BK 24 ir 25 straipsnius.

Apeliaciniuose skunduose tiek prokuroras, tiek nuteistasis taip pat nurodo apie tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, priimant nuosprendį rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais, neišsiaiškino visų aplinkybių, nepašalino prieštaravimų. Kolegija šiuos skundų argumentus atmeta. Nors nuteistasis A. K. nurodo, kad byloje nėra jo kaltės įrodymų, tačiau iš nuosprendžio matosi, jog teismo padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę. Kolegija konstatuoja, kad nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o būtent konkrečiais įrodymais, betarpiškai išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, A. K. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, bet ir kitų liudytojų parodymais ir kitais jau aptartais įrodymais, todėl BPK 301 str. 1 d., 2 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Tuo tarpu BPK 300 str. numato įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo atvejus. Atnaujinti įrodymų tyrimą šioje byloje nebuvo pagrindo, tokių pagrindų nenurodo ir pats apeliantas A. K., todėl jo skundo argumentai apie BPK 300 str. reikalavimų pažeidimą iš viso nebuvo pagrįsti. Teismas, kaip jau paminėta, įrodymus įvertino laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d., 3 d. reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų kolegija šioje byloje taip pat nenustatė, jų nenurodo ir apeliantai.

Prokuroras taip pat nesutinka su A. K. paskirta bausme, nurodo, kad skirdamas bausmę teismas nesivadovavo BK 41 str. 2 d. įtvirtintu teisingumo principu, kuris užtikrina kaltininkui tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Vadovaujantis teismų praktika, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Taigi teismas, individualizuodamas bausmę, neatsižvelgė į pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumą, į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnį ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes. A. K. padarė du sunkius nusikaltimus, suvokdamas savo veiksmų esmę ir juos įvykdė tyčia, siekdamas materialinės naudos. Nusikalstama veika buvo daroma suplanuotai, iš anksto tam pasiruošus, kas parodo kaltinamojo tyčios kryptingumą, jo didesnį pavojingumą visuomenei. Todėl, pasak prokuroro, A. K. už šiuos nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijos numatytam bausmės vidurkiui. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmes, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du sunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine, iš anksto apgalvota tyčia. Nusikaltimams buvo gerai pasiruošta, tam naudotas iš anksto cigarečių gabenimui paruoštas automobilis, iš kurio kaltinamasis iškrovė cigaretes nepažeisdamas muitinės plombos. A. K. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės finansų sistemai, kadangi kontrabanda pergabenus per Lietuvos Respublikos sieną cigaretes buvo išvengta sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių į valstybės biudžetą. Neteisėtai gabentų cigarečių vertė keliasdešimt kartų viršijo įstatymo nustatytą minimalų dydį, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti. A. K. vaidmuo padarant nusikaltimus tikrai nebuvo antraeilis, priešingai, jo vaidmuo buvo aktyvus ir jis buvo nusikaltimų vykdytojas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas paskyrė A. K. terminuoto laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną iš veikų, numatytų BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., po 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Pažymėtina dar ir tai, kad tiek BK 199 str. 1 d., tiek BK 199² str. 1 d. sankcijos numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir baudą. Nors prokuroras skunde ir nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, tačiau kolegija nesutinka su tokia prokuroro nuomone, kadangi ji nepagrįsta. Kaip matosi iš jau paminėtų aplinkybių, teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Ir ne tik formaliai įvertino, tačiau parinkdamas bausmės dydį, taip pat atsižvelgė ir į A. K. asmenybę – jis neteistas, turi šeimą, dirba, todėl skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant. Įvertinus A. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir duomenis, apibūdinančius kaltininko asmenybę, kolegijos nuomone, jam ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir aiškiai per švelnios, jos atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, taip pat kaltininko asmenybę.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliaciniai skundai nepagrįsti, visos juose minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, V. S. išteisintas pagrįstai, o nuteistojo A. K. veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos. Naikinti arba keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus atmesti.